Psichikos liga serganti Valda (akt. Valda Bičkutė) įtiki, kad vaikų namuose augantis Paulius yra jos sūnus. Liguisto įsitikinimo nesugriauna nei vaikų namų darbuotojai, nei gydytojai. Manydama, kad atgauti vaiką trukdo tik jos skurdas, užsidirbti Valda, sekdama tūkstančių lietuvių pavyzdžiu, emigruoja į Airiją.
Airijoje Valdą pasiekia žinia, kad Paulius yra įvaikintas. Bet ir ši žinia ne sugriauna, o tik dar labiau užaštrina jos išsigalvotą siekiamybę. Juo labiau, kad Valdos fantazijas kaip tikrovę priima Laima (akt. Daiva Tamošiūnaitė-Budrė), ieškanti bet kokios galimybės šantažuoti Paulių įvaikinusią Norą (akt. Dalia Michelevičiūtė). Jaunystėje automobilio avarijoje suluošinta Nora, dvidešimt penkerius metus kantriai gyvenusi vyro Beno (akt. Kostas Smoriginas) šešėlyje, išsivaduoja iš tos priespaudos, ima gyventi savo gyvenimą ir įgyvendina seną svajonę - įsivaikina berniuką. Kasdien tvirtėjanti ir stiprėjanti Nora kelia pavojų intrigantės Laimos karjerai. Nelengvai užgimstančiai Pauliaus laimei iškyla rimtas pavojus.
Ribos tarp sveiko ir nesveiko proto išsitrina, protas vienodai tarnauja kaip geriems, taip blogiems ketinimams ir vaiką išgelbėti gali tik mylinti širdis. Airijoje tarnaujančio kunigo Tado (akt. Andrius Mamontovas) rūpestis ir dėmesingumas užpildo žmogiškumo, šilumos išsiilgusią Valdos širdį ir padeda Valdai išsižadėti griaunančių iliuzijų.
Pagal Forum Cinemas.Įdomus lietuviškas kurinys. Po erotinio "Nuodėmės užkalbėjimo", kuriame prasmės reikėjo ieškoti su žiburiu, šis filmas atrodo daug pranašesnis. Žinoma, pasikartosiu, kad kūrėjai pasirinko nekokį filmavimobūdą,kuris nesukuria realumo filmui, o tik blaško žiūrovą. Bandyta paimti įmantria filmo struktūrą, kur praeities įvykiai klostosi kartu su dabarties įvykiais. Galų gale praktiškai visi herojai susiejami tarpusavy praeities įvykiais, kas taip pat įdomus sprendimas, nematytas iki šiol lietuviškame kine.
Filmas paliečia labai įvairias ir gilaias temas: vienatvę, savižudybę, išdavystę, pasmerkimą, neviltį, alkoholizmą, gailėstingumą, pagiežą ir kitus. Šiaip manau filmas stiprus prasmingumu. Kai kur dialogai nelabai realus, galima buvo daugiau padirbėt, tačiau šiaip filmas tikrai vertas dėmėsio. Rekomenduočiau. Beje, kažkodėl lietuviai kuria gana liudną kiną, tragedijas. Galbūt tai tautos bruožas, o gal tiesiog apibudina visos tautos gyvenimo nuotaikas?