Pagrindinė filmo siužeto linija sukasi aplink grupę nelegalių migrantų, atvykusių ieškoti laimės į JAV. Kiekvienas turi savo istoriją už nugaros, ir kiekvienas turi savo priežastis. Vienos svarios, o kitos menkos. Vieniems pavyksta
legalizuotis, kietiems likimas pasiūlo kitą kelią...
Mano mėgstamiausių filmo struktūrų it tipų. Kelios persipinančios istorijos, gyliai atveriančios pagrindinių herojų pasaulius, sėkmes ir nesėkmes. Žiūrėdamas tokius filmus, visada įvertinti koks laimingas esi pats, pradedi mažiau verkšlenti ir skųstis, suvoki kokie svarbūs pasirinkimai kuriuos darome ir žingsniai, kuriems ryžtamės. Filmas netempia iki "Avarija", bet tikrai neblogas. 4/5.
Itin gerai privačios elitinės žvalgybos firmos agentei skiriama užduotis
prasiskverbti į anarchistų grupuotę, kuri, kaip žinoma, surengė slaptus
išpuolius prieš stambiausias korporacijas. Tarp agentės ir grupuotės
charizmatiškojo vado pradeda megztis romantiški jausmai, ir jos
prioritetai pradeda keistis.
Įdomi filmo idėja apie slaptą keršytojų būrį žada kažką įdomaus. Galėtų būti puikus nuotykinis filmas, tačiau tai tik priedanga pasakojimui apie pasimetimą, jausmus ir širdžių ryšį bei vidines dilemas. Filmas persipina nuo detektyvo iki sektos gyvenimo aprašymo. Žiūrisi gal ir įdomiai, bet vis dėlto kažko jame trūksta, atrodo neišvystyta nuotykinė dalis, autoriai nusprendė pasilikti prie emocinės. Nėra blogas, bet ir ne nuostabus. 3/5.
Tikrais įvykiais paremtas pasakojimas apie amerikietį studentą Williamą
Heyesą, kuris iš Turkijos mėgino išvežti 2 kg. narkotikų partiją bei
buvo atsitiktinai sučiuptas prie pat lėktuvo ir pateko į šios šalies
kalėjimą – pragarą, kuriame eilinė nauja diena galėjo tapti paskutine.
Iš pradžių jis buvo nuteistas ketveriems metams, bet vėliau ši bausmė
buvo padidinta iki 30 metų, todėl, kad turkams labai reikėjo pavyzdinio
atvejo - kalbant paprasčiau, - atpirkimo ožio. Jaunuolis kentėjo
kalėjimo prižiūrėtojų sadistinius pasityčiojimus, žiaurius sumušimus,
karantiną purvinoje ir šlapioje kameroje ir t.t. Jis su viltimis laukė
savo advokato, tėvų ir JAV vyriausybės pagalbos, tačiau Turkijos teismas
buvo nesukalbamas. Williamui beliko vienintelė išeitis - "Vidurnakčio
ekspresas". Šiuo terminu kaliniai apibūdina pabėgimą iš kalėjimo.
Nepaprastai stipri istorija ir nuolatinis svirduliavimas tarp beprotybės
ir realaus pasaulio. Tikrai įkvepia.
Kaip toliam senam filmui ir taip gerai įvertintam, tikrai tikėjausi geresnio. Filmas įdomus kultūrine prasme. Nežinau kaip tiksliai atkurta tų laikų atmosfera, kalėjimo sąlygos, žmonių mentalitetas, bet pavaizduota visa kiek neįtikėtinai. Pati istorija daug įspūdžio nepadarė, kaip ir filmo eiga, bei silpnoka emocinė linija. Parodoma kaip blėsta viltys, dūžta gyvenimas, kaip ateina pamišimas ir abejingumas, kaip jis kyla vėl, bet tikrai esu matęs nemažai daug geresnių ir stipresnių filmų. Kažkas lygino su "Gegutės lizdu", bet iki jo šiam filmui tikrai dar toli. 3/5.
Augustas „Ogis“ Pulmanas gimė deformuotu
veidu ir didžiąją pirmųjų dešimties gyvenimo metų dalį praleido
ligoninėse ir namuose. Tačiau atėjo laikais į normalią mokyklą. Nauja mokykla apskritai bet kuriam vaikui yra
išbandymas. O kai esi išskirtinis, dėmesys gali tapti tiesiog
nepakeliamas. Mokyklos peštukai iš karto ima kabinėtis prie Ogio. Tačiau
tarp daugybės vaikų atsiranda pora drąsuolių, kurie, nebijodami bendros
nuomonės, pasiūlo savo draugystę jautriam ir geraširdžiam naujokui.
Filmas visai šeimai apie sunkumus, kuriuos patiria išskirtinis vaikas, kuriuos patiria tokį vaiką turintys tėvai, jo broliai ar seserys. Sakyčiau filmas daugiau skirtas ir bus įdomus jaunesniam žiūrovui. Gana paprasta, tradicinė istorija, per daug nieko įspūdingo, tačiau šilta ir miela. 3/5.