2014 m. spalio 24 d., penktadienis

Automata [2014]

Lietuviškai: Robotų žemė.

Žakas Vokanas yra draudimo agentas, dirbantis robotų gamybos kompanijoje ir tiriantis incidentus, susijusius su robotų veikla. Vieną dieną jis pradeda aptikti vis daugiau robotų pašalinės veiklos atveju, pradeda kilti įtarimas, kad kažkoks įgūdęs laikrodininkas prikiša rankas prie jų modifikacijos patobulindamas juos ir keisdamas jų saugumo protokolus. Vokano užduotis surasti laikrodininką ir atskleisti jo tikslus.


Fantastiški filmai niekuomet nebuvo mano mėgstamiausi, ypač su Antonio Banderasu. :D Filmas savo pastatymu, kostiumais ir mintimi priminė garsųjį "Aš robotas", nors savo giluma ir moralu yra labai toli nuo pastarojo. Toks keistas filmas apie moralius robotus ir kraujageriškus žmones. Žodžiu, praktiški žanro klasika. 2/5.

2014 m. spalio 23 d., ketvirtadienis

The November Man [2014]

Lietuviškai: Lapkričio žmogus.

Peteris (akt. Pierce Brosnanas) – itin patyręs ir aukštos klasifikacijos, puikiai treniruotas buvęs CŽV agentas. Šnipų pasaulyje jis buvo žinomas „Lapkričio žmogaus“ slapyvardžiu, tačiau jau kuris laikas Peteris mėgaujasi užtarnautu poilsiu ir ramiu gyvenimu Šveicarijoje.
Tiksliau – mėgavosi, kol jį ir vėl įvyliojo į pavojų kupiną slaptųjų agentų pasaulį. Tikėdamasis, kad tai bus jau tikrai paskutinė jo byla ir negalėjęs jos atsisakyti dėl asmeniškumų, jis įsitrauks į pavojingiausią žaidimą savo karjeroje.
Peterio užduotis – saugoti itin svarbią ir vertingą liudininkę Alisą (akt. Olga Kurylenko). Rodos, nieko sudėtingo, tačiau ilgai netrukus paaiškės, kad didžiausias jo priešas šioje misijoje – buvęs draugas ir kolega Davidas... Augant įtarimams dėl visos CŽV agentūros patikimumo, Peteris supras, kad šį kartą jis visiškai vienas – niekuo negalima pasitikėti, neliko jokių taisyklių ir tabu...


Jeigu pamatyčiau filmo "posterį" su žmogeliu per visą lapą, kurio rankoje ginklas, manęs toks filmas tikrai nesudomintų ir žiūrėti jį nuspresčiau tik jeigu kažkur rasčiau didelių pagyrų. Manau ne smurtu ir prievarta reikia viliuoti žmones į kiną. Na, bet "Lapkričio žmogų" mane "privertė" kartu su juo pažiūrėti mano kolega, su kuriuo gyvenome viename kambaryje.
Filmas pasirodė eiliniu veiksmo filmu su holivudiškom dramom ir terminatorišku visus guldančiu super-herojumi. Daug žadanti pradžia. Po pusvalandžio filmas staiga labai suletėja ir pradeda migdyti, bet nebijokite netrukus veiksmas vėl prasidės. Šiaip tai pasirodė gana daug neaiškumu, pakankamai gerai neišaiškinta filmo istorija. Žodžiu veiksmo megėjams turėtų patikti, bet giliai čia nėra ko kasti. 2/5.

2014 m. spalio 22 d., trečiadienis

Let's Be Cops [2014]

Lietuviškai: Apsimeskim Farais.

Du geriausi draugai Rajanas ir Justinas ilgai suko galvas, kokių personažų kostiumais pasipuošti karnavalo vakarėliui. Mintis vienam vakarui tapti uniformuotais policijos pareigūnais pasirodė puiki. Ir išties, draugų porelė tapo viso kvartalo pažibomis ir seansacija.
Gal pokštas tuo ir būtų pasibaigęs, jei ne... gyvenimiškas atsitiktinumas. Vakaro herojais tapę draugeliai nutaria kiek ilgėliau pasimėgauti policininko gyvenimu – gatvių chuliganų nuolankumu bei dailių merginų dėmesiu... Tačiau netikėtai šie du apsimetėliai įsipainioja į tikrų tikriausius kriminalinius nuotykius – gangsterių ir korumpuotų detektyvų pinkles. Metas nublizginti padirbtus policininkų pažymėjimus ir stoti į kovą už teisingumą!


Ne taip jau dažnai gali sutikti gerą komediją. Tai reiktų pasakyti, kad šis kartas ne išimtis. "Apsimeskim farais" treileris padarė daug didesnį įspūdį, nei pats filmas. Žinoma, kaip ir kiekvienoje komedijoje čia yra smagių momentų, juokingų tekstų ir įvykių, tačiau filmas pasirodė kiek per ilgas, atkarpom pakankamai rimtas ir mažavertis. Nors, žmonės, žiūrintys komedijas iš principo ir ieško lengvo paviršutiniško vaizdelio. Tuomet jį čia ir ras. O anot manęs - 2.

2014 m. spalio 21 d., antradienis

The Giver [2014]

Lietuviškai: Siuntėjas.

Iš pirmo žvilgsnio tobulame ateities pasaulyje nėra konfliktų, skurdo ar ligų. Čia viskas sudėta į tvarkingas lentynėles. Jokių netikėtumų, spalvų, viskas sterilu ir išblizginta, o kiekvienas tos visuomenės narys aiškiai žino savo vietą ir kokia yra jo gyvenimo misija. Šio pasaulio gyventojai nepažįsta chaoso, jų sąmonėje pasaulis toks visada ir buvo.
Paauglys Jonas nuo pat gimimo taip pat buvo pavyzdingas šios visuomenės narys, tačiau netikėta pažintis su Siuntėju, idealų jo pasaulį apvertė aukštyn kojomis... Paslaptingojo Siuntėjo žinioje – viso pasaulio praeitis. Jis vienintelis žino, kad anksčiau skausmas, karas ir kančios buvo neatsiejama žmonijos dalis. Savo žinias jis perduoda jaunajam Jonui.
Rodos, dabartinis – sterilusis – pasaulis turėtų būti daug geresnis, tačiau visa tai, kas tobula ir idealu tėra iliuzija, kurios kaina pavojingai didelė ir skaudi. Jonas supranta, kad vienintelis būdas visiems išsigelbėti – tai ištrūkti iš šios iliuzijos.
Ar pavyks jam sugriauti idealų pasaulį, kad žėmėje vėl įsivyrautų netobula, tačiau laisva realybė?


Visada buvo įdomu kas gi taip "tiksliai" daro filmų pavadinimų vertimus. Dažniausiai jie yra tragiški, kaip ir šiuo atveju. Apie filmą. Filmas puikus. Tikrai verta pažiūrėti. Iš pradžių maniau, kad bus panašus į "Ekvilibriumą" ar panašius šio žanro filmus, tačiau "The Giver" mane nustebino, pasirinkdamas gana įdomią liniją. Puikūs dialogai, vaizdai, puikiai perduota filmo dvasia ir psichologija. Verčia susimastyti apie pasaulį tokį, kokį turime ir iš naujo įvertinti nuostabius dalykus, kuriuos Viešpats Dievas į mus įdėjo. Tikrai rekomenduoju ir mielai pats dar kartą pažiūrėčiau. 5/5.

2014 m. spalio 16 d., ketvirtadienis

The Maze Runner [2014]

Lietuviškai: Bėgantis labirintu.

Jaunuolis Tomas pabunda požemyje ir neatsimena nieko, tik savo vardą. Netrukus jis patenka į neįprastą savo likimo draugų bendruomenę, kurioje vien jauni vaikinai – praradę atmintį ir... įkalinti painiame labirinte. Kiekvieną mėnesį jų gretas papildo po vieną naujoką.
Labirinte įkalintų vaikinų tikslas vienas – išgyventi. Rasti išėjimą ir pabėgti. Susipažinęs su labirinto senbuviais Tomas sužino, kad tarp jų yra ir tokių, kurie išėjimo ieško jau antrus metus. Ar kam nors yra pavykę ištrūkti? Kas juos uždarė į šį labirintą ir kokiu tikslu?
Klausimai painūs, kaip ir pats labirintas, o vienintelis būdas sužinoti atsakymus – įveikti labirintą.


Įdomi filmo idėja, bei matytas vaizdo takelis paskatino nueiti pasižiūrėti šią nuotykių juostą. Paini filmo backgroundo istorija ir scenarijus primena įdomų serialą, deja filmas taip ir pasilieka tik viena šio serialo istorija. Jausminė linija pasilieka labai silpna ir nesugeba priversti žiūrovą pergyventi kartu su pagrindiniu herojumi, o scenarijus išprendžiamas pernelyg greitai ir paprastai kaip viena iš serialo serijų. Liūdna. O galima buvo padaryti puikų filmą.. O šiai "serijai" duodu daugiausiai 3 balus..

2014 m. spalio 7 d., antradienis

The Stoning of Soraya M. [2008]

Lietuviškai: Sorajos M. užmėtymas akmenimis.

Ali (vaidina akt. Navid Negahban) svajoja apie skyrybas su savo keturių vaikų motina Soraja (vaidina akt. Mozhan Marnò), kadangi be galo trokšta vesti turtingo vyro keturiolikmetę dukterį. Soraja, bijodama likti gatvėje be pajamų šaltinio, griežtai atsisako skirtis, tad Ali nelieka nieko kito kaip bandyti pašalinti žmoną iš savo gyvenimo. Sugalvojęs žmoną apkaltinti neištikimybe, už ką Irane moterys užmėtomos akmenimis, vyras randa niekšingų bendraminčių ir užtarėjų, tad nekalta ir geraširdė moteris apkaltinama baisiausiu nusikaltimu, o štai čia įsigalioja Šariato teisė, kelianti šiurpą daugeliui ne islamą išpažįstančių žmonių. Giminaitės ginti stoja jos teta Zahra (vaidina akt. Shohreh Aghdashloo), bandydama užkirsti kelią baisiam įvykiui, deja, moterys šioje šalyje bejėgės, o vyrų keršto troškimas – beribis.


Filmas neturi toli besiplėtojančio siužeto, tačiau labai įdomus iš kultūrinės ir religinės pusės. Daug tragizmo liko mūsų laikų islame, o ypač daug jo ten, kur religija išnaudojama pridengti piktiems savo darbams. Ir neb8tinai islame. Labai panašiai kaip Kristaus laikais. Baisiausias yra suvokimas, jog tai ne pasenusi praktika, o kai kuriose vietose, tai mūsų laikų realybė. Puikus filmas, 4.

Gone Girl [2014]

Lietuviškai: Dingusioji.

Šiltas vasaros rytas šiaurės Misūryje, JAV. Penktosios Niko ir Eimės vestuvių metinės. Pakuojamos dovanos, laukia romantiška šventė. Tačiau netikėtai dingsta Eimė. Vyras atrodo veikiau sutrikęs nei prislėgtas netekties, nors ir žino, kad yra pagrindinis įtariamasis, o iš Eimės dienoraščio paaiškėja, kad ši lyderė perfekcionistė galėtų išvesti iš pusiausvyros bet ką. Didėjant policijos ir žiniasklaidos spaudimui Nikas keistai išsisukinėja, kol akivaizdžiai įtūžta – net dvynė jo sesuo akimirką suabejoja brolio nekaltumu. Tiesa yra kur kas tamsesnė, painesnė ir šiurpesnė, nei galima numanyti.


Filmas ilgas, apie 2,5 valandos. Po pirmo filmo pusvalandžio jau buvau supratęs, jog atėjau į kiek nuobodoką filmą apie dingusią žmoną. Tačiau tuomet staiga visiškai pasikeitė siužetas, pradedamas įtraukti ir dominti. Dar po pusvalandžio siužetas dar sykį keičiasi pradedantis kiek priblokšti, o galiausiai visas filmas baigiasi gana netikėtais posūkiais. Pridėkite istorijos aktualumą bei moralą ir gausite gana gerą filmą. Žinoma, kad suvokti visą tragizmą ir subtilumą, pageidautina būti vedusiam/ištekėjusiai. :) Galima žiūrėti it antrą kartą, 5 balai.