Lietuviškai: Admirolas.
„Admirolo“ režisierius Andrejus Kravchukas sulipdė labai brangų istorinį biografinį reginį, kuris visom prasmėm primena J.Camerono“Titaniką“. Tiek gigantišku užmoju, suderintu su meilės istorija, tiek nužiūrėtu pasakojimo stilium.
Pagrindiniu filmo herojumi pasirinktas admirolas Aleksandras Kolčakas - neabejotinai vienas iš įdomiausių ir prieštaringiausių charakterių Rusijos XX amžiaus pradžios istorijoje. Jis buvo Šiaurės tyrinėtoju, mokslininku, vėliau gynė Port-Artūrą nuo japonų. Pabuvojo jų nelaisvėje. Pirmojo Pasaulinio karo metais apgynė Petrogradą nuo vokiečių, pademonstravęs puikų minų gynybos planą jūroje. Vėliau atsisakė ramaus gyvenimo emigracijoje JAV, stojo į kovą su bolševikais, surinkęs savo armiją su lozungu „Už vieningą Rusiją“.
Net neverta buvo abejoti, jog rusai anksčiau ar vėliau imsis šio asmens. Gaila, kad šį kartą jie ėjo lengviausiu keliu. Padarė vienašališkai patriotinį filmą. Rodo tik heroišką A.Kolčako - didvyrio paveikslą. Ėjimas suprantamas. Rusijai reikia sektinų pavyzdžių. Anksčiau jais buvo komunistai. „Admirole“ viskas atvirkščiai. Raudonieji matronai - tai chamai ir negailestingi žudikai. Senieji karininkai monarchistai - tikri pravoslavai, kilnūs, garbingi.
Patriotinės gaidos tokios stiprios, jog filmas panašus į spalvotą vadovėlį. Gražūs jūrų mūšiai, karininkų uniformos, baliai, manieros. Deja, toks pat tendencingas N. Michalkovo „Sibiro kirpėjas“ buvo universalesnis. Jame režisierius rodė carą ant balto žirgo, kaip senosios Rusijos stiprybės simbolį. Tačiau šalia jo užteko vietos ir aktorių nors menkai meilės istorijai. „Admirole“ ji skęsta pernelyg gausiose specialiųjų efektų demonstracijose ir istorinių įvykių kronikose.
Admirolą vaidinantis puikus aktorius Konstantinas Chabenskis galėjo sukurti išties įdomų A.Kolčako portretą. Deja, reali istorinė medžiaga pasirodė įdomesnė už filmo sprendimą. Tiesmukas, vienaplanis pasakojimas sudėlioja daugiau klaustukų, negu taškų. Lieka neaišku, kodėl visdėlto padrikos bolševikų pajėgos nugalėjo tokių profesionalių karininkų armijas. Ar iš tiesų A. Kolčakas buvo žiaurus, ar tikrai jis liepė karti Sibiro valstiečius, ar teisingai jis švaistė caro auksą. Jeigu jis didvyris, kodėl jis iki šiol nereabilituotas?
Pagal kinas.info
Na, geras dalykas yra tas, kad pagaliau pailsėsim nuo tipiškų amerikietiškų patriotinių filmų ir pasinersim į rusišką patriotizmą, supinta meilės virvele. Ką, gi, aš filmą iš karto liginu su Michalkovo "Sibiro kirpėju" ne vien dėl karinio pobūdžio, bet ir dėl panašios struktūros.
Turiu pasakyti, kad šį kartą Kirpėjo pranokti nepavyko. Žiūrint filmą, vis tikiesi kažkokios sudėtingesnės intrigos, tačiau taip jos ir negauni. Filmas gal ir neblogas, tačiau asociacijos, sumenkina jį. 8 balai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą