Pulp Fiction [1994]

Lietuviškai: Bulvarinis skaitalas.

Kino postmodernizmą įteisinęs filmas susideda iš trijų istorijų ir prologo bei epilogo. Filmo herojai – mafijozai, jų žmonos, samdomi žudikai ir kitokie kriminalinių skaitalų personažai – daug kalba, cituoja Bibliją, mąsto apie gyvenimą, žudo, sėdi kavinės. O režisierius žaidžia savo intertekstualinius žaidimus, kurdamas vieną sceną a la Godard’as, kitą – a la Truffaut ir t.t
1995 m. už geriausią scenarijų filmas laimėjo "Oskarą" bei gavo dar 6 nominacijas.

Šis filmas, žiūrovų vertinimu, įeina į sąrašą geriausių kada nors pastatytų filmų. Tenka, sutikti, kad 94-ais jo žanras turėjo būti originalus, o pats filmas šiokia tokia bomba. Dabar jau kelių istorijų filmai nebėra tokia jau retenybė. Be to, vaidinantys, dabar jau tapę įžymiais aktoriai, tuomet buvo tik kino naujokai. Trumpai tariant filmas yra tuštokas, neytin pasižymintis giliom prasmėm, greičiausiai, kaip ir dauguma Kventino Tarantino filmų. Be to, puiki reklama narkotikams ir kriminalui. Manau, kad įeina į kategoriją "filmų, išbraukusių iš gyvenimo dvi valandas". Pliusą gauna žanras, o siužetas nevertas dėmesio. 2.