Panic Room [2002]

Lietuviškai: Panikos kambarys.

Ką tik išsiskyrusi su milijonieriumi farmacininku Meg Altman ir jos dukrelė Sarah įsikelia į didžiulį namą Centriniame parke. Naujasis būstas kadaise priklausė vienam iš Niujorko milijonierių. Buste yra slapta ir neįprasta erdvė.
Tai kambarys su betoninėmis sienomis, storo plieno durimis, įmontuotais monitoriais, slapta telefono linija, vandentiekio sistema, tualetu ir t.t. Nekilnojamo turto agentas paaiškina, jog tai – “panikos kambarys”, kurį įrengė ankstesnysis šeimininkas. Slaptasis kambarys buvo įrengtas su tikslu pasislėpti užpuolimo atveju.
Meg Altman ši patalpa sukelia tik nuostabą, o apie jos panaudojimą ji net nesusimąsto. Be to, moteris negali būti uždarose patalpose – ji jaučia klaustrofobijos simptomus.
Atrodo viskas pamažu stoja į savo vietas. Meg ir jos dukrelė pradeda kraustytis. Jos pagaliau atrado savo namus. Tačiau ramybė tęsiasi neįtikėtinai trumpą laiką.
Vieną naktį Meg ir Sarah patiria brutalų įsiveržimą į jų butą. Apsaugos sistemų ekspertas Burnahamas, palaidą gyvenimo būdą propaguojantis Junioras ir žiaurus, profesionalus nusikaltėlis Raoulas įsiveržia į namą ir tampa padėties šeimininkais.
Meg ir Sarah ieško prieglobsčio “panikos kambaryje”, net nežinodamos, kad būtent jis ir yra įsilaužėlių taikinys. Jos priverstos žaisti mirtinus katės-pelės žaidimus.
Pagal kinas.info


Šiaip su Jodie Foster nesu matęs blogų filmų, tad būtent dėl jos susigundžiau paveizėt šį filmuką. Na, šis kurinys yra veiksmo trileris. Truputi įtemptas ir iš lėto besirutuliojantis siužetas. Yra keletas ne visai loginių linijų, pvz motina pernelyg rizikuojanti savo vaiku ir pan, tačiau bendrai filmas yra neblogas. Tvyroja tam tikra įtampa, įdomiai rutuliojasi veiksmas. Tiesą sakant dar pabaiga galėtų būti kiek kitokia, tačiau tai jau skonio reikalas. :) Vat kas labai krenta į akis, tai superinos operatoriaus darbas. Kameros sujungtos su specefektais daro įspūdingus vaizdus, 10 balų. Bendrai už filmą, duokime kokius 8 baliukus.

Changing Lanes [2002]

Lietuviškai: Skiriamoji juosta.

Du vyrai.
Pirmasis yra jaunas ir ambicingas advokatas Gevinas Banekas - įspūdingos sąskaitos, gražuolės žmonos, prabangaus „Mercedes” ir to, kas vadinama nepriekaištinga padėtimi visuomenėje, savininkas.
Antrasis - skyrybų draskomas tėvas, kuriam buvusi žmona aršiai siekia uždrausti matytis su vaikais, bandantis pakilti iš dugno buvęs alkoholikas Doilas Gipsonas. Šie vyrai niekada neturėjo kažko bendro. Jie neturėjo nė mažiausio noro susitikti. Tačiau kiekvienam išaušta diena, kai viskas vyksta kitaip negu norėtum. Tokią dieną jie susitiks ir taps mirtinais priešais.
Abiejų vyrų gyvenime vyksta skirtingos, tačiau labai svarbios permainos. Jie turi begalę reikalų ir labai mažai laiko. Jie velniškai skuba. Tądien abu atsidūrė tame pačiame Niujorko greitkelyje. Vienas nevykęs posūkis ir...
Niekas rimčiau nenukentėjo. Automobiliai tik truputį aplamdyti. Tačiau čia įvyksta tai, kas viską apverčia aukštyn kojom: advokatas nė nemano terliotis su vargšu juodaodžiu ir skubėdamas pameta milijoninės vertės bylą. Ją pastebi skubantis tėvas, kuris dėl avarijos jau vėluoja ir dėl to gali prarasti teisę susitikinėti su savo sūnumi. Nuo tos akimirkos šie du nepažįstamieji vienas kitam tampa labai svarbūs: advokatui reikia bylos, tėvui reikia „sugaišto laiko“.
Taip prieš savo valią sugriovę vienas kito „degančius“ planus vyrai nė nemano susitarti gražiuoju. Juos sulygina beviltiškas įniršis, nuoskauda, troškimas atkeršyti. Tolimesni įvykiai atskleidžia pačias baisiausias abiejų vyrų savybes. Rezgant keršto planus jų išradingumui nėra ribų, ir neįmanoma atspėti iki pat paskutinių filmo kadrų, kuo viskas baigsis. Sunku įsivaizduoti, ką sugeba du įsiutę vyrai.
Pagal kinas.info

Manyčiau neblogas filmas apie tai, kaip žmonės, užvaldyti keršto, gali sugriauti vienas kito gyvenimą. Ir ne tik kito, bet žinoma pakenkti ir sau. Kai susigrebiama, kad elgiamasi neteisingai, nėra taip jau lengva pakeisti susidarusią situaciją. Kas mus sulaiko pasielgti "pagal taisykles"? Kas neleidžia sustoti ir atleisti, užuot ieškojus budo pakenkti? kai sniego gniužtė pradeda ridentis, labai greitai ji pavirsta griutimi ir reikalauja vis daugiau. Filmas manau kalba tokiom temom. Įvertinimas svyruoja tarp 8 ir 9 balų.

L'echange [2008]

Angliškai: Changeling.
Lietuviškai: Laumės vaikas.

1928-ųjų metų Los Andželas. Saulėta kovo mėnesio popietė. Vieniša motina Kristina Kolins savo devynmečiam sūnui Valteriui įspraudžia į delną dešimt centų ir išleidžia jį į kiną. Neįtardama, kad mato berniuką paskutinį kartą.
Los Andželas vos prieš tris mėnesius išgyvenęs žiaurų nusikaltimą: psichopatu pripažintas Viljamas „Lapė“ Hikmanas pagrobia 12-ametę Merion Parker ir nors reikalauja išpirkos, mergaitė jau nužudyta. Valterio suradimui visose Jungtinėse Valstijose metamos dar neregėtos policijos pajėgos. Veltui. Gaunama daugybė pranešimų, kad Valteris pastebėtas bent keliose skirtingose Amerikos valstijose. Nei vienas iš jų nepasitvirtina.
Bevaisės paieškos tęsiasi iki rugpjūčio, kuomet Ilinojuje į policijos skyrių ateina berniukas ir apstulbusiems pareigūnams ramiai ištaria: „Aš – Valteris Kolinsas“. Pargabenus jį į Kaliforniją, sielvartaujanti motina su siaubu akyse ištaria: „Tai – ne mano sūnus“. Policija, spaudžiama visuomenės nuomonės dėl ankstesnių vaikų dingimo ir nužudymo bylų neišaiškinimo, motina nepatiki ir priverčia ją pasiimti „Valterį“ į namus. Po trijų savaičių, pasitelkusi dantų atspaudus ir kitus įrodymus, motina grąžina berniuką pareigūnams. Policijos viršininkas kapitonas J.J.Džounsas apkaltina ją piktybišku bandymu diskredituoti policiją ir pasistengia, kad motina patektų į psichiatrijos ligoninę.
Penktą Kristinos buvimo psichiatrų priežiūroje dieną „Valteris“ prisipažįsta, jog iš tikrųjų jis yra 12-metis našlaitis Artūras Hatčinsas. Supratęs, koks panašus yra į dingusį berniuką, jis nusprendė apsimesti juo ir pasimėgauti gyvenimu Kalifornijoje. Iš psichiatrinės ligoninės išleista Kristina Kolins apkaltina miesto ir policijos valdžią neteisėtu įkalinimu. Policijos vadas, smaugiamas klaidingų ir skubotų savo paties sprendimų, žengia dar vieną neapgalvotą žingsnį ir pareiškia, kad berniukas nužudytas. Motina tuo patikėti atsisako, o teismas atmeta jos ieškinį miestui ir policijai.
Po dvejų metų ir dar dviejų teismų Kristinai priteisiama daugiau nei 10 000 dolerių, kuriuos ji pareiškia skirsianti savo vaiko paieškai, „kad ir kiek ilgai ji truktų“. Pamažu kalbos apie šią bylą nutyla, o paskutinis viešas įrašas apie Kristiną Kolins Amerikos žiniasklaidoje užfiksuotas 1945-aisiais. Nei pats Valteris, nei jo kūnas taip niekada ir nebuvo surastas. Jei jis dar gyvas, dabar jam – 89-eri.
Tai buvo tikra istorija... Pagal ją sukurtą filmą galėsite pamatyti kino teatruose jau nuo sausio 23d. Žiaurią, kvapą gniaužiančią dramą į ekranus perkėlė Clintas Eastwoodas, pasikvietęs vaidinti tokias žvaigždes kaip Angelina Jolie, Johnas Malkovichius, Gattlinas Griffithas ir kt. Filmas buvo labai šiltai priimtas ir gerai įvertintas Kanų festivalyje, todėl tikimasi ir „Oskarų“ nominacijos.
Pagal kinas.info


Drama su Angelina Jolie. Įdomus variantas. :) Liudnokas filmas, pastatytas pagal tikrą istoriją. Keista tai, kad šįkart Angelina nevaidina kokios tai seksualios gražuolės, o tiesiog vienišą jautrią motiną. Kažkur pažiūrėjus pusantros valandos filmo, pradedi jausti, kad pats laikas filmui baigtis, tačiau jis tęsiasi dar apie valandą. :) Žodžiu, filmo galas pernelyg ištemptas ir kiek pabosta žiūrėt. Filmas galbūt vertingas tuo, kad leidžia pamatyti praeities įvykius, įstatyminės JAV sistemos besiformavimą ir t.t. O šiaip bent jau man filmas pasirodė pakankamai vidutinišku. 7 balai.