Angliškai: The Invisible Guest.
Lietuviškai: Nematomas svečias.
Edrianas Doria yra žinomas ir turtingas žmogus, tad aplink jį nuolat sukasi merginos, besistengiančios įgauti jo palankumą. Tačiau viskas pasikeičia, kaip Edrianas aptinkamas viešbučio numeryje su nužudyta savo mergina. Policijai viskas aišku - mergišius nužudė merginą. Jaunas vyras negali paaiškinti kas nutiko, tačiau yra visiškai tikras jog yra nekaltas. Tam įrodyti jis pasamdo vieną geriausių kriminalistikos specialisčių Virdžiniją Gudman. Kartu jie turi sugalvoti paaiškinimą ir juo įtikinti teismą.
Pagaliau atgaiva sielai - tikrai geras filmas. Kažkaip paskutiniu metu ne taip jau dažnai randamas. Ir, žinoma, europietiškas. :) Puikiai užsukto siužeto detektyvinis trileris. Labai įdomi filmo pastatymo koncepsija, leidžianti modeliuoti situacijas ir pačiam mėginti išnarplioti galvosūkį. Labai patiko ir visai įdomu būtų žiūrėti dar kartą žinant kokia pabaiga. 5/5.
Kalėjimo prižiūrėtojas Chuanas Oliveris nekantrauja pradėti darbą, todėl
atvyksta į kalėjimą diena anksčiau. Apžiūrinėdamas teritoriją Chuanas
netikėtai susižeidžia ir netenka sąmonės. Kolegos nutempia jį į tuščią
211-ąją kamerą ir pabėga į saugią zoną. Atsigavęs vyras supranta, jog
atsidūrė žiauraus maišto sūkuryje, kuriam vadovauja pavojingas kalinys
pravarde Malamadrė. Patekęs į nepavydėtiną situaciją, Chuanas apsimeta
kaliniu. Naujokas iš karto pastebimas. Jeigu kaliniai sužinos, kad jis prižiūrėtojas, nutiks tragedija.
Ką besakytum, bet europietiškas kinas skiriasi nuo holivudinio. Nors 80% mūsų žiūrimų filmų yra sukurti Holivude, vis dėlto europečio galva mąsto ir vertina kitaip. Tad visuomet įdomu pamatyti kokybišką filmą iš Europos. "Kamera 2011" kaip tik toks. Siužetu ir įtampa nepasiduodantis holivudiniam, suteikia porą valandų gero žiūrėjimo. Yra šiek tiek žiaurumo, šiek tiek keistenybių, šiek tiek tragedijos ir netikėtos pabaigos. Bet iš tiesų tai nice try. 3/5.
Veiksmas nukelia į antrą XXI a. pusę. Prabėgus 70 metų po ateivių
pasirodymo, atrėmusi dvi atakas, žmonija ruošiasi lemtingam trečiajam
puolimui. Ateities karuose su nežemiškomis civilizacijomis svarbiausia
stiprybe tampa ne ginklų arsenalas, bet juos valdantys strategai.
Enderis
Viginas atrenkamas į Tarptautinio kosmoso
laivyno Mūšių erdvėje mokyklą. Padedamas puikių mokytojų, pulkininko
Grafo ir patyrusio kareivio Mazerio Rackhamo, berniukas labai greitai perpranta sudėtingus karo
žaidimus. Išryškėjus ypatingiems Enderio gebėjimams, jam tenka
nevaikiška atsakomybė vesti žmonių kariuomenę į lemiamą mūšį.
Vėl filmas apie kosmosą, tačiau šį kartą ne jis yra filmo esmė. Praėjus valandai filmo, atrodo, kad jau tiek daug pasakyt ir pamatyta, kad sunku patikėti kad filmas eina taip trumpai. Puikiai išvystyta siužetinė ir emocinė linija. Labai gerai atskleidžiama ir dėstoma istorija. Sklandžiai atskleidžiamas vidinis herojaus pasaulis. Nėra tempimo ir vilkinimo. Šiaip pakankamai patiko.4/5.
David Norris (vaidina akt. Matt Damon) žavingas ir charizmatiškas JAV
Kongreso narys, ryžtingai kopiantis karjeros laiptais. Vieną dieną vyras
sutinka gražuolę baleriną Elise Sellas (vaidina akt. Emily Blunt), kuri
nepanaši į jokią kitą jam žinomą moterį. Keista, tačiau kaskart, kuomet
David akiratyje pasirodo Elise, aplinkybės susiklosto taip, jog jiedu
negali susipažinti artimiau. Suintriguotas ne jo naudai besiklostančių
aplinkybių Davidas ryžtasi išsiaiškinti kas gi slypi už viso to.
Pakankamai įdomus ir intriguojantis filmas, geras siužetas, sudominanti istorija. Žiūrėti įdomu, tuo labiau, kad potekstė yra dar nematyta. Tačiau po kurio laiko istorijos vystymas kiek stabteli, veiksmas sulėtėja. O baigiasi filmas taip pat keistokai. Bežiūrint filmą, atrodo jog yra kažkokių keistų mėginimų sugretinti Dievo dalyvavimą žmogaus gyvenime, Dievo valios supratimą su filmo mistinių jėgų dalyvaimu herojaus gyvenime, kai toji jėga, ar asmuo kišasi į Deivido gyvenimą, ar mėgina reguliuoti likimą. Yra keistų elementų ir siužeto sprendimų. 3/5.
Padedamas ausyse nuolat skambančios mėgiamos muzikos, Vaikis (akt.
Ansel‘is Elgort‘as) tiesiog tobulai vairuoja automobilį. Tai be galo
patinka jo bosui Dokui (akt. Kevin‘as Spacey‘is), kadangi Vaikio darbas –
po apiplėšimo pabėgti nuo bet ko, kas bando vytis Doko surinktą
komandą.
Sutikęs
svajonių merginą Deborą (akt. Lily James), Vaikis ryžtasi mesti juodus
darbelius ir ima planuoti savo pasitraukimą. Tačiau Dokas priverčia jį
imtis paskutiniojo darbelio, kuris jau nuo pat pradžių atrodo
pasmerktas. Vaikiui reikės pasitelkti visą išmonę, gudrumą ir vairavimo
įgūdžius, kad ištrūktų iš jo laukiančių spastų ir apsaugotų tiek savo,
tiek mylimos merginos laisvę ir gyvybę.
Filmas kėlė įtarimų iš karto. Vien pavadinimas jau įtartinas, ne tokio tipo filmus aš įpratęs žiūrėti. Na, bet tipo gerai įvertintas, tai reik pažiūrėt gi. Filmą žiūrėjau prieš mėnesį ir jau neatsimenu siužeto, teko peržiūrėt treilerį iš naujo. Tai jau daug pasako apie filmą. :D Žodžiu, nieko ypatinga. Bandyta "Taxi" pritempti prie "Greitų ir Įsiūtusių", pridėti dar "Transporterio" elementų ir gavosi kažkas jau matyto ir girdėto, niekuo neypatingo, bet sugebančio išlaikyti dėmesį ir veiksmą. 3/5.
Pora gauna keistą dovaną - medinę dėžutę. Paslaptingas nepažįstamasis
pasako jiems, kad dėžutės savininkas, paspaudęs mygtuką, esantį joje,
gaus milijoną dolerių. Tačiau kažkur, kitame pasaulio krašte, mygtuko
paspaudimas, atnešęs jiems turtus, nusineš kažkieno gyvybę. Dėžutė jiems
duota 24 valandoms ir ką jie pasirinks, priklauso tik nuo jų...
Dar viena puiki idėja sumauna keistomis manipuliacijomis. Intriguojanti, kiek vilkinama, bet dėlto sudominanti pradžia ir įsibėgėjimas. Ir staiga prasideda trypčiojimas vietoje, siužetas normaliai nevystomas, kol galiausiai dar viena žudanti pabaiga. Ir kaip taip galima? Kaip taip gadinti filmą, nejaugi pritrūko idėjų? O idėja tokia įdomi. 2/5.
Lemtingoji diena Mišelei (aktorė Mary Elizabeth Winstead) buvo tokia pat
kaip ir kitos – ji niekaip negalėjo įtarti, kad gyvenimas apsivers
aukštyn kojom. Bet atsitiko būtent taip. Pakliuvusi į avariją, Mišelė
prarado sąmonę ir atsigavo nepažįstamoje patalpoje. Sutvarstyta koja ir
prirakinta antrankiais. Kur ji? Kiek laiko praėjo nuo avarijos? Kas ją
laiko nelaisvėje?
Mišelės pagrobėjas prisistato Hauardo
Stamblerio vardu (akt. John‘as Goodman‘as). Pasak jo, pasaulyje įvyko
žmoniją sunaikinęs cheminis karas ir jo rūsys, kuriame gyvena dar vienas
vaikinas, yra vienintelė saugi vieta. Tačiau mergina juo nepasitiki.
Sustiprėjusi ji nusprendžia imtis veiksmų ir pabandyti išsilaisvinti.
Labai neblogai įsibėgėja filmas, žadėdamas įdomu trilerį ir istoriją. Filmo eigoje ne kartą galvoje dėliojasi įvairūs variantai kas gi čia iš tiesų nutiko, o toliau staiga jie paneigiami. Žodžiu viskas klostosi neblogai, kol staiga pajauti, kad jau kažkaip kurį laiką stovi vietoje. Na o filmo pabaiga tai iš viso... Tiek įdomių variantų galima buvo išvystyti, o buvo pasirinktas prasčiausias įmanomas. Iš tų pabaigų, kur sumauna visą filmą. 2/5.
Medicinos
inžinierė daktarė Rajan Stoun (Sandra Bullock) iškeliauja į savo
pirmąją kosminę misiją. Kartu su ja vyksta astronautas-veteranas Matas
Kovalskis (George'as Clooney'is), kuriam tai bus paskutinė išvyka į
žvaigždes. Tyrinėtojus ištinka tragedija, kuomet kosminio palydovo
nuolauža praktiškai nepataisomai sugadina jų erdvėlaivį. Netekę ryšio su
Žeme ir sparčiai senkant deguonies atsargoms, astronautai privalo
surasti išeitį iš beviltiškos padėties. Prasideda įtempta kosmoso tylos
apgaubta kova už gyvybę.
Žiūrėdamas filmą, vis galvojau: na ir kodėl aš vėl žiūriu filmą apie kosmosą? Jau seniai įsitikinau, kad tai tema, kuri man per daug nuobodi. Iš daugybės žiūrėtų, pasiteisino tik "Svetimas Prieš Grobuonį" ir "Pakeleiviai". Nors Sandra Bullock čia nuostabi, kaip ir daugybėje kitų filmų, vis dėlto viso filmo metu teko kovoti su miegu. Vieno aktoriaus filmas. Sandra ir kosmosas ir atomazga daugmaž aiški. Tikrai nežiūrėčiau dar kartą. 2/5.
Diunkerko apsuptis ir gelbėjimo operacija „Dinamo“ - vienas herojiškiausių ir žiauriausių Antrojo pasaulinio karo istorijos puslapių. 1940 m. gegužės pabaigoje Belgijos miesto Diunkerko paplūdimiuose Vokietijos kariuomenė apsupo Sąjungininkų pajėgas, sudarytas iš britų, prancūzų, kanadiečių, lenkų, belgų ir olandų karių. Gelbėjimo operacijos „Dinamo“ metu nuo gegužės 26 iki birželio 4 dienos iš Diunkirko pavyko evakuoti 338 226 karius. Tačiau per nacių oro ataką taip pat buvo išžudyta apie 290 000 prancūzų ir apie 68 000 britų kareivių – neskaitant kitų Sąjungininkų aukų bei daugiau nei tūkstančio žuvusių civilių.
Filmas turi stiprių ir silpnų pusių. Stiprioji - tikroviškas karinės atmosferos perteikimas. Puikiai vaizduojama kova už savo gyvybę nepaisant kitų žmonių, bailumas ir neviltis, žmonių žiaurumas ir didvyriškumas bei drąsa. Yra ir to, ir to. Silpnoji pusė - silpni personažų išvystymai, nėra asmeninių siužetinių linijų išvystymo, daugiausiai įvykio perpasakojimas su šiokiais tokiais suasmeninimais. Pakankamai vidutiniškai. Panašaus tipo kaip "Liepsnojantis horizontas". Jei patiko tas, patiks ir šis. 3/5.
Patyręs medžiotojas Koris (akt. Jeremy Renner) atokaus rezervato „Vėjų
upė“ teritorijoje aptinka žiauriai nužudytos indėnės lavoną. Netikėtas
radinys sudomina ne tik vietines policijos pajėgas, tačiau ir FTB, tirti
nusikaltimo atsiuntusius agentę Džeinę Baner (akt. Elizabeth Olsen).
Eidama nusikaltėlio pėdsakais, nepatyrusi moteris vis labiau rizikuoja
gyvybe ir netrunka patekti į paslapčių, intrigų ir kruvinų susirėmimų
verpetą jai svetimose laukinėse žemėse. Jusdamas ryšį su indėnų
rezervatą sukrėtusiu nusikaltimu, į pagalbą Džeinei stoja Koris, tačiau
ar du žmonės yra pajėgūs kovoti su nusikaltėliu, kurio jiedu negali
aptikti?
Iš pirmo žvilgsnio paprastas detektyvas. Įtraukianti istorija neleidžia atsipalaiduoti ar nuobodžiauti, filmo galvosūkis yra intriguojantis ir nenuspėjamas. Vis dėlto, matyt, scenaristui trūko idėjų kaip išvairuoti filmą neatskleidžiant visos istorijos, tad atskleidimui pasirinktas tiesiausias kelias. Nors filmas liko žavus, juk jis ne tik kuria įdomią istoriją, bet ir palietė itin jautrias (ne)gyvenimo stygas. Beje, smagu buvo pamatyti dvinukę Olson. :) 4/5.
Tai jaudinanti istorija apie viltį, nuoširdžią draugystę, žmogišką šilumą, apie gyvenimą ir mirtį mažoje gatvelėje. Filme pasakojama jaunos mergaitės Lizelės istorija Antrojo pasaulinio karo fone. Nacistinė Vokietija negailestingai draskiusi milijonų žmonių gyvenimus palietė ir Lizelės šeimą. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą, tad vieną likusią mergaitę, genami paskatų didesnei pašalpai gauti, priglaudžia Hansas ir Rosa – naujieji jos įtėviai.
Kartais žmonės tampa kažkieno žaidimų įkaitais. Ypač vaikai, kurie nesupranta tų suaugusiųjų intrigų, sumanymų, subtilybių. Ir karo. Ir kodėl gi jie turėtų tapti įkaitas ir kentėti dėl to, kad daro kiti? Filmas apie mergaitę, kurį tapo kitų klaidų įkaite. Pasaulis vaiko akimis karo akivaizdoje. Graži šviesi istorija, gera vaidyba, nuostabus personažai. Vis dėlto istorija gana paprasta, tačiau mirtis vaidmuo tikrai efektingas. :) 3/5.
Vienuolikametis Džeikas Čeimbersas sapnuoja
nepaprastus, bauginančius sapnus. Apie keistą pasaulį, keistą juodai
apsirengusią figūrą ir keistą jausmą, kad jis pats yra kažkaip su tuo
susijęs.
Patėvis, neištvėręs vaiko išsigalvojimų, galiausiai nusprendžia jį išsiųsti į specialią kliniką, kurį užsiima tokiais vaikais. Šiems atvykus, berniukas suvokia, kad jie visai ne tie, kuo apsimetinėja - jie žmonės iš jo vizijų ir piešinių. Šiaip ne taip ištrūkęs iš jų, Džeikas patenka į niūrų
Vidurinįjį Pasaulį, kuriame sutinka paslaptingąjį Rolandą, žinomą Šaulio
vardu. Rolando misija – sustabdyti pasaulio
pakraštyje stūksančio Tamsiojo Bokšto, saugančiojo visatą nuo blogio, sunaikinimą. O ji sunaikinti ruošiasi galingas piktasis burtininkas,
kuriam reikalinga berniuko minties galia savo planams įgyvendinti.
Dar viena pasaka, fantastinis pasaulis ir klajonės po jį. Pastatyta visai neblogai, turi susidomėjimą ir intrigą. Vaidyba taip pat įtikinama. Tačiau filmo scenarijaus keistenybių ir kliurkų neįmanoma nepastebėti. Ypač filmo pabaigoje. Jei nesigilinti, gal ir nieko, bet bendras vaizdas gana vidutiniškas. 3/5.
Telefono skambutis gali pakeisti tavo gyvenimą. Vienam masinių
informavimo priemonių konsultantui kaip tik taip ir atsitiko. Jis
staigiai ir netikėtinai įviliojamas ir įkalinamas vienoje iš Niujorko
telefono būdelių. Užtenka atsiliepti į nežinomo skambintojo skambutį.
Staigus ir
šokiruojantis smurto atvejis prie pat telefono būdelės, kurioje
įkalintas Stju, atkreipia policijos dėmesį, kuri atvyksta į įvykio vietą
su savo snaiperių armija. Jie mano, kad Stju yra pavojingas ginkluotas
žmogus, kuris yra smurto kaltininkas. Kapitonas Ramėjus stengiasi
prikalbėti Stju palikti budelę, tačiau ar Stju gali ją palikti
žinodamas, kad serijinis snaiperis žudikas gali pasirinkti bet ką – jo
žmoną Keli, jo meilužę Pamelą, bendradarbį, policijos kapitoną,
praeivį... Taigi jis tampa įkaitu, kuris negali išsiduoti.
Pirmosios 15 minučių atrodo kažkoka nesamonė - daug telefoninių pokalbių, kurių prasmės nespėji pavyti. Bet laimei netrukus tai baigiasi ir pasideda įdomumas. Scenarijus sudeliotas gana neblogai, pokalbiai logiški ir sklandus. Aišku, kai kurie herojaus veiksmai kelia nuostabą, bet šiaip normaliai. Žiūri gerai, scenarijus sudomina, kas bus toliau sunku nuspėti. Nors didelės prasmės filme nėra. 3/5.
Išgyvenusieji
eksperimento dalyviai – vis dar labirinte. Tik šįkart – dar
sudėtingesniame ir pavojingesniame. Tomo ir kitų laboratorinėmis
žiurkėmis tapusių jaunuolių laukia dar didesnis iššūkis: išaiškinti, ko
siekia su jų likimais žaidžianti WCKD organizacija ir išgyventi
liepsnojančia dykviete tapusiame naujajame pasaulyje.
Trilogijos tuo ir pasižymi, kad antroji istorija turėtų būti žymiai įdomesnė už praėjusią. Retai kam tai pavyskta, ypač jei pirmoji gana vidutiniška. :D Šioje dalyje atsiranda bjauri tema - zombiai, kuri iš karto sugadina kiną. Nieko per daug ypatinga, šiaip neverta žiūrėti, nebent jums labai įdomu kas buvo toliau po to, kai dalyviai ištrūko iš labirinto. O šiaip tai 2/5.
Lietuviškai: Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai.
Šešiolikmetis vaikinas Džeikobas įsitikinęs, jog jis – nuobodžiausias žmogus pasaulyje ir nieko ypatingo jam niekad nenutiks. Priešingai nei jo seneliui, kurio gyvenimas buvo kupinas neįtikėtinų nuotykių, kvapą gniaužiančių pavojų ir kerinčių akimirkų.
Džeikobas senelio pasakojimus ilgai laikė tik pramanais ir išsigalvojimais, tačiau ateis diena, kai niekuo neypatingas jo gyvenimas apvirs aukštyn kojomis. Netekęs senelio vaikinas išsiruoš į kelionę – mažytę salą prie Velso krantų, kur kadaise veikė panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai, kuriuose užaugo Džeikobo senelis.
Tikėdamasis ten rasti atsakymus apie savo senelį, Džeikobas paslaptinguose namuose ras dar daugiau...
Pasakos - vienas labiausiai atlaiduojančių žanrų. Nemėgstu lėkštų komedijų, daug mieliau žiūriu pasakas. :)
Tai šioji buvo šiokia tokia atgaiva. Tik pasaka vaikams nuo min 14 metų. :D Nes baisokų monstrų yra. Šiaip žiūrisi filmas neblogai ir įdomiai, žinoma tos filmų pabaigos visada kiek žlugdančios, bet šiaip normaliai. Gal; kiek norėjosi plačiau pamatyti super sugebėjimų panaudojimą ir pan. Bet šiaip norma. 3/5.
Paslaptinga jauna moteris Keti, ir jos duktė atvyksta į
naują miestą, kad pabėgtų nuo praeities. Joms padeda Anžela Morgan (Gina
Gershon). Kadangi naujakuriai ji gyvena skurdžiai ir nepasiturinčiai, Anžela ir jos
vyras, Brainas, kviečia Keti gyventi jų svečių namuose,
kad tarnautų kaip jų auklė. Ilgainiui, žydinti draugystė tarp dviejų
moterų pašlija, Keti per daug prisiriša prie Morgan dukters. Iškęsdama
melus ir manipuliavimą, Anžela ir Brainas supranta, kad sumanioji Keti
iš tikrųjų bando sunaikinti jų šeimą iš vidaus.
Jau pirmose filmo akimirkose į akis krenta prasta aktorių vaidyba. Ir ji vis praslysta viso filmo metu. jis yra vidutiniškas. Žiūrėdamas supranti, kad jau esi matęs filmą labai panašiu siužetu. Kai kada šiek tiek prailgsta vilkinimas. O filmo atomazga labai trumpa ir įvyksta tik paskutinių 20min bėgyje. Žodžiu realiai daug vilkinimo, pažįstamas siužetas, prasta vaidyba. Laikas nuolat liūdnam Cagui į pensiją. :) 2.
PS: Žiūriu vis labaiu tampu kritiškesnis kinui. :D
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame per paskutinius 50 metų žmonijos
populiacija padidėjo net du kartus. Kas keturias dienas tame pasaulyje
gimsta po du milijonus naujų gyventojų. Beprotiškas žmonių skaičiaus
augimas tampa didžiausia žmonijos krize per pasaulio egzistavimo
istoriją.
Siekdami sustabdyti šį augimą, pasaulio valdžia priima
naują griežtą įstatymą – kiekvienoje šeimoje gali gimti tik po vieną
vaiką. „Kad mūsų vaikų ateitis būtų gražesnė“, – sako jie.
Bet ką
daryti, jei gimsta septintukas? Būtent tiek mergaičių – septynetas –
gimė vienoje šeimoje. Užuot įvykdžius valdžios reikalavimus ir šešias iš
septynių naujagimių pašalinus, joms suteikiama galimybė gyventi, bet
tik su sąlyga, kad apie jų egzistavimą niekas niekada nesužinos.
Filmo pradžia ir idėja gana įdomi ir daug žadanti. Tiek daug įdomių scenarijų galėjo čia išsivystyti, tačiau scenarijus nueina visiškai kita linkme, totaliai sugadindamas filmą. Matyt, prisižiūrėję Sostų Karų sėkmės, kūrėjai sugalvoja be gailesčio galabyt pagrindinius herojus. Na, ir pati atomazga tampa aiški jau po dviejų pirmų mirčių, teko tik sulaukti filmo pabaigos. Vis žiūrėjau ir galvojau, nejaugi taip viską ir paliks, jokios intrigos ar netikėtumo? Žodžiu, prastai. 2.
Eva ir Roko ruošia vakarienę, į kurią pakviečia rūšinio vyno ekspertus
Lele ir Karlotą bei neseniai susituokusius Bianką ir Kosimo. Jų vienišius bičiulis Bepė
buvo pasižadėjęs pagaliau pristatyti šį vakarą savo sužadėtinę, bet
paskutinę minutę atšaukia ketinimus dėl mylimąją užklupusios ligos. Kad
vakaras neprailgtų, Eva pasiūlo žaidimą: visi mobilieji telefonai sugula
ant vaišių stalo, kiekviena SMS žinutė perskaitoma girdint kompanijai, į
kiekvieną skambutį atsiliepiama įjungus garsiakalbį. Paprasta ir aišku.
Intriguojančio žaidimo tikslas – įrodyti, kad nė vienas neturi ko
slėpti. Tačiau argi taip būna? „Mobilusis telefonas yra tarsi
mūsų „juodoji dėžė“, – intriguoja filmo režisierius.
Europietiškas kinas, pailsėkime nuo Holivudo. Filmas geras. Žinoma, daug kalbų, kas yra kitaip nei Holivude. Bet tos kalbos labai gražiai išsirutuliuoja į sklandžius pokalbius ir porą kart net į rimtą pamoką žiūrovams. Gaila tik, kad šeima pristatoma kaip kažkoks nevykęs dalykas, kuriame nėra meilės, sekso, pasitikėjimo ir atvirumo. Tik pilna paslapčių ir nelaimingi žmonės. Tai netiesa ir už tai dedam minusą. 3/5.
Penkiametis indų berniukas Saroo žaisdamas traukinyje čia užmigo...
Atsibudęs jis suprato, kad jį miegantį traukinys nuklaidino tūkstančius
kilometrų tolyn į Indijos gilumą... Negrįžtamai toli nuo namų ir šeimos. Visiškai
vienas atsidūręs milžiniškame Kalkutos mieste mažylis bus priverstas
išgyventi... Alkanas ir vienišas jis galiausiai bus išgelbėtas poros iš
Australijos: šie žmonės Saroo įsivaikina ir išsiveža namo. Į Australiją.
Tolyn nuo jo gimtųjų namų... Mylintis
įtėviai Saroo dovanojo gražią vaikystę, tačiau pirmųjų namų ilgesys
niekad neapleido berniuko širdies. Prabėgus 25 metams po nelemto
paklydimo traukinyje, užaugęs Saroo pasiryžta rasti prieš daugybę metų
prarastą šeimą.
Paskutiniu metu tikros istorijos yra labai populiarios. Tai nėra blogai. Nes tai yra kažkas tikro ir nesufantazuoto. Čia sutiksime tai, kas realu ir iš tikrųjų vyksta. Šis filmas toks. Indija visais atžvilgiais sunki ir varginga šalis, kasmet dingsta tūkstančiai vaikų. Kai kurie pasiklysta, kitus parduoda organams, arba išnaudoja pajamoms gauti. Kaip ir "Lušnynų milijonierius", šis filmas parodo tą skausmą. Visi, reikia pripažinti filmas yra užtemptas. Ir tas gumos tempimas viską sugadina. Būtų 4, bet teks vertinti kaip 3/5.
Nuo tada, kai 1928 m. buvo atidarytas Varšuvos zoologijos muziejus, juo
rūpinosi Janas Žabinskis ir jo žmona Antonina. Jie kartu puoselėjo
zoologijos sodą, augino sūnų ir mėgavosi gyvenimu. Tačiau 1939-ųjų
rugsėjo 1-ąją Vokietija įsiveržė į Lenkiją. Prasidėjus žydų areštams,
Antonina savų namų užkaborius pavertė slėptuve areštuotųjų vaikams.
Slepiamųjų skaičiui artėjant prie trijų šimtų, išgyventi darėsi vis
sunkiau. Didelį pavojų kėlė nuolatinis Žabinskių namų svečias – Berlyno
zoologijos sodo vadovas Lukas Hekas. Tikėdamasis su nacių pagalba
pasigrobti Varšuvoje gyvenančių gyvūnų, jis atrado kur kas labiau
geidžiamą grobį – Antoniną. Įtampa vis augo, tačiau Antonina Žabinska
sugebėjo išgyventi ir visais pasirūpinti.
Tikra istorija paremtas filmas apie žmones, slėpusius žydus nuo fašistų. Tokias istorijas reikia žinoti, nes tai kalba apie žmones, kurie rizikuoja savo gyvybe ne dėl atlygio ar šlovės, bet tiesiog net tai yra jų širdyje ar sąžinėje. Tai verta pagarbos ir žavėsio, o taip pat ir sekimo esant situacijai. Vis gi filme yra spragų. Nelabai aišku iš kur žydus imdavo ir kur transportuodavo, kaip gabendavo ir kur slėpė. Scenaristai daugiau daro akcentą ant pagrindinių herojų, negu atskleidžia schemą kaip tai įmanoma buvo padaryti. Tad atrodo kažko truksta, nors films neblogas. 3/5.
Šeši Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantys astronautai ima tirti iš
Marso gautą mėginį, kuriame, pirminiais mokslininkų duomenimis, gali
slėptis žmonijai iki šiol nežinoma gyvybės forma. Po išsamių tyrimų
pirminė prielaida pasitvirtina: mėginyje randamas vienaląstis
organizmas. Pirminis astronautų jaudulys ir susižavėjimas dar labiau
išauga, kuomet ląstelė, paveikta stoties laboratorijos sąlygų, ima
dalintis ir augti. Tačiau ar ši svetima gyvybės forma išties
yra tokia nepavojinga, kokia atrodo (ar galbūt apsimeta)? Ar gali būti
taip, kad didžiausias žmonijos atradimas netrukus pavirs didžiausia
žmonijos grėsme?
Kosminė drama apie galimybe būti ne vieniems šioje visatoje. Kosmosas, žinoma, ne pati įdomiausia tema, bet šioji turėjo būti apie gyvybę. Filmas vidutiniškas. Kad ir dėl scenarijaus skylių: kad žmonės turėjo bent porą logiškų pasirinkimų, kuriuos nepasirenka dėl kažkokių neaiškių priežasčių. Nors dramą pavyksta išlaikyti iki pabaigos, iš esmės nuo vidurio baigtis yra aiški. 3/5.
XVII-asis amžius. Europoje jau įsigalėjusi krikščionybė pamažu plinta po
atokiausius pasaulio kampelius. Iš Portugalijos iškeliavęs jėzuitas,
tėvas Fereira be pėdsakų dingsta
Japonijoje. Po kelerių metų jėzuitų vyresnieji gauna žinią, kad misionierius
pateko į samurajų nelaisvę ir išsižadėjo krikščionybės. Du tėvo Fereiros
mokiniai atsisako patikėti, kad jų mokytojas
išsižadėjo savo tikėjimo ir pasišauna keliauti į Japoniją ieškoti tėvo
Fereiros.
Nors ir suprasdami, kokie pavojai laukia jų tolimoje,
nepažįstamoje ir priešiškoje Japonijoje, jaunieji jėzuitai iškeliauja
ieškoti savo mokytojo. Šalyje, kurioje krikščionybė laikoma erezija ir
yra įmanoma tik pogrindyje jie susidurs su
neįsivaizduojamu priešiškumu, žiaurumu ir persekiojimu. Ar sugebės du
jaunuoliai iškęsti kūno ir dvasios skausmą, likti ištikimi savo
tikėjimui ir savo Dievui?
Filmas perkelia į persekiojamų krikščionių Japoniją. Geras tuo, kad leidžia pamatyti jog kentėjimai dėl Kristaus yra daug sunkesni nei dažniausiai įsivaizduojame. Ypač kai tai liečia ne tave asmeniškai, o kitus, šalia esančius. Nors ir bereikalingai ištemptas. Filmas nagrinėja Dievo tylos ir Jo atsižadėjimo temą. 4.
Frank Adler (Chris Evans) yra vienišas vyras, auginantis nepaprastų gabumų mergaitę - savo mirusios sesers dukrą nedideliame Floridos miestelyje. Frankas nori suteikti mergaitei normalų gyvenimą kuriame ji yra paprasta mergaitė tarp savo draugių. Jam tai sekasi, kol žinia apie
mergaitės unikalius gebėjimus nepasiekia jos močiutės, kuri žūtbūt pasiryžus atimti ją iš Franko ir siųsti į geriausią matematikos koledžą. Nevienam nepasiduodant, teks praeitį virtinę teismų, o visų intrigų įkaitu taps geniali mergaitė.
Įdomus filmas, parodantis kokie skirtingi esame ir kaip visai netyčiai mūsų tarpe gali gyventi žmonės, kurie gabumai daug viršija mūsiškius. Šiokia tokia drama, įtampa, išmintingos mintys ir jautrūs filmo vingiai. 3/5.
Mergaitė, iš Ugandos, užaugusi lušnynuose, staiga atranda šachmatus. Būdama tik keturiolikos jau pradeda sparčiai imti vienus medalius po kitų. Niekas nežino, kad po pergalingų trimitų, jį grįžta atgal pas savo šeimą į lušnyną... Pirmą kartą Afrikos istorijoje, mergaitė tapo šachmatų meistre moterų
kategorijoje, jos gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Filmas paremtas tikra
istorija.
Retsykiais girdime ir manome suprantantys sunkų Afrikos provincijos gyvenimą, skurdą ir išgyvenimą. Tokie filmai leidžia jautriau pažiūrėti į tai ir iš naujo pagalvoti kokie laimingi esame ir kiek daug turime. Tokioje šalyje kaip Uganda, kartais kažkas išsiveržia iš vargingumo ir tokiais atvejai tai ypatingi žmonės. 3/5.
Eimės Mičel (aktorė Mila Kunis) gyvenime šeima yra pirmoje vietoje. Šeimai moteris pasiruošusi atiduoti visą
save ir per kasdienybę bėga netausodama jėgų.
Bet vieną dieną, dalyvaudama tėvų susirinkime, ji susivokia, kad gyvena ne tokį gyvenimą ir prieina ribą.
Su dar dviem panašaus likimo draugėmis Kiki ir Karla (akt.
Kristen Bell ir Kathryn Hahn) plaudama susikaupusią įtampą bare, Eimė
nusprendžia, kad jos bandymai būti tobula mama yra baigti. Dabar jos statusas – ne bet kokia mama, ji – Bloga Mama!
Filmas apie mamas, o toks vaizdas kad skirtas nepilnamečiams. Matyt orientuota į mamas, kurios taip ir nesugebėjo subręsti, nors jau pačios yra atsakingos už naujas mažąsias gyvybes. Žodžiu, nieko labai gero. Paprasta, banalu, žiauriai holivudiška, nuspėjama ir jokios išliekamosios vertės. 2.
Staiga užklupę siaubingi kataklizmai sunaikino visus civilizacijos
pasiekimus: Žemėje neliko nei elektros energijos, nei augmenijos, nei
maisto. Neturėdami ką valgyti, žmonės pamažu virsta kanibalais,
medžiojančiais silpnesniuosius. Tėvas ir sūnus turės pereiti virtinę išmėginimų, kad išgyventų negailestingame pasaulyje.
Niūrus ir tamsus filmas. Kaip ir daugelis panašių, nieko gero nežada Žemės ateičiai. Žiūrėdamas filmą ir stebėdamas įvykius, susimastai ar verta būtų gyventi tokiame pasaulyje. Kaip surasti prasmę ten, kur nėra prasmės? Kas verčia eiti pirmyn? Geri klausimai ir filmas leidžia įsijausti ir pasvarstyti apie tai. Keista pabaiga. 3/5.
Visko matęs ir patyręs šnipų šnipas
veteranas po savo kietu spraneliu priglaudžia šio verslo naujoką.
Jaunąjį savo kolegą jis įtrauks į kvapą gniaužiančias istorijas ir
išmokys visų pačių slapčiausių slaptųjų agentų darbo subtilybių.
Bet ko gi tikėtis, kai į rimtus šnipų žaidimus įsitrauka nieko nemokantis naujokėlis? Daug nesusipratimų ir juoko!
Žinojau, kad filmas nėra toks, kaip dažniausiai žiūriu, bet jau ir kiek pasiilgau nesudėtingo ir lengvo turinio. Čia jį gavau. Lengvas, sudominantis, su doze humoro ir įtampos. Ir nuotykiai. Kiek nuspėjama, bet tai netrukdo mėgautis. Žodžiu normaliai. Na, nebent pabaiga galėtų būti kiek kitokia. 3/5.
Buvęs mafijos vadukų vairuotojas Frankas Lukasas po boso mirties
pasinaudojo galimybe sukurti savo jėgos struktūrą. Besąlygiškai
vadovaudamasis garbės kodeksu ir verslo etikos principais, Frankas
Lukasas pamažu perima į savo rankas narkotikų verslą.
Detektyvas Ričis Robertsas ima įtarti, kad mieste atsirado naujas,
visiškai nežinomas juodaodis mafiozas, besivadovaujantis kitokiais
metodais nei buvo įprasta iki šiol…
Daug kartų įsitikinau, kad filmas pagal tikrus įvykius dažniausiai nuvilia. Galbūt čia problema kino, prikimšto nerealių detalių ir siaubingai supainiotų istorijų, kurių nebūna gyvenime? Ir protas to reikalauja net iš paprastų istorijų? "American Gangster" kaip tik pagal tikrus 1960-70-ųjų įvykius. Bet jis yra įdomus! Ne, čia ne tiek įdomi istorija, kiek atkurta realybė ir tų laikų JAV situacija, narkotikų verslo virtuvė. Žinoma, filmas vaizduoja gangsterius kaip svajonių profesiją ir čia nuo realybės nutolta toli. Liudytojai pasakoja, kad siekiant dramatizmo, filme realių ųvykių yra kokie 10%. Bet šiaip pakankamai įdomu ir visą filmą beveik nėra kraujo, ko rodos reikalauja pavadinimas. 4/5.
Visais įmanomais būdais išgyventi Los Andžele bandantis Luisas Blumas
vieną naktį pamato nelaimingą atsitikimą kelyje ir į šį įvykį skubančius
neoficialius video reportažų žurnalistus, kurie galiausiai brangiai
parduoda nufilmuotą medžiagą vietinėms televizijoms. Norėdamas
užsidirbti, Luisas pabando irgi įsitvirtinti šiame neprastame,
pelningame, bet kartu ir pavojingame darbe. Deja, su kiekvienu naktiniu
pasivažinėjimu ir naujienų paieškomis jis nori vis daugiau ir daugiau,
kol visi jo norai neatsigriežia prieš jį patį…
Filmo pradžia yra šiokia tokia kankinanti. Bet po truputį filmas įsibėgėja ir neduoda užmigti. Personažas tikrai ypatingas, žmogus, kokį retokai sutinku gyvenime. Bet gal tokių ir būna. Jis yra labai stiprus vienose savo charakterio savybėse, dėl ko nužudo kitas. Tokiu būdu gauname įdomu, savotišką asmenybę, kuri yra pasiryžusi bet kam dėl savo tikslų, net aukoti žmogiškumą. Kažkokia prasme tai gyvena kiekviename iš mūsų. 3/5.
Bobis augo kaip eilinis paauglys, svajojo tapti rašytoju, jį supo
tėvai, broliai ir seserys. Nepajėgdamas išlaikyti paslapties, Bobis
pasipasakoja vyresniam broliui, apie savo netradicinę orientaciją.
Paslaptis tampa žinoma visai konservatyviai šeimai. Mery – religinga moteris – nusprendžia išgydyti sūnų nuo homoseksualumo, nusiunčia jį
pas psichologą, skaito garsiai Bibliją, klausosi pamokslų per radiją,
visame name iškabinėja lapelius su eilutėmis iš Biblijos. Netverdamas įtampos, vaikinas pabėga į kitą miestą ir pasiduoda gyvenimui, apie kurį svajojo. Staiga ateina žinios, kad Bobis nusižudė...
Filmas nagrinėja homoseksualumo kaip įgimto sutrikimo versiją. Ir kažkodėl tai daro per religijos prizmę. Filmas sukurtas pagal tikrą istoriją su prielaida, kad jaunojo gėjo mirties priežastis yra šeimos nepripažinimas. Gana pritempta prielaida, suvokiant, kad ilgą laiką nebuvo jokio bendravimo ir kontaktų. Be to, mėginama paneigti krikščionybės poziciją dėl homoseksualumo, primetant neatsakingą Biblijos aiškinimą, arba būtinybę Šventąjį Raštą kiekviename laikotarpyje aiškinti skirtingai. Nebloga vaidyba, nesudėtingas siužetas ir iš konteksto ištrauktos Biblijos eilutės gali sutrikdyti nominalius krikščionis. 3/5.
Kevinas (aktorius James‘as McAvoy‘us) pagrobia ir savo namo rūsyje
įkalina tris jaunas merginas. Belaisvės pamažu sužino siaubingą tiesą:
jos susipažįsta su skirtingomis Kevino kūne gyvenančiomis asmenybėmis. O
jų yra net 23: nuo savim pasitikinčio vyro iki geraširdžio berniuko,
nuo naivios merginos iki sofistikuotos moters. Tikrasis siaubas
prasideda, kai iš jų visų ima formuotis 24-oji, save įvardijanti
„Žvėrimi“. Tačiau net ir kiekvienas netikėtas Kevino asmenybės virsmas
žiūrovo neparuoš kvapą gniaužiančiam galutiniam siužeto posūkiui.
Vienas mėgstamiausių filmų žanrų: galvosūkiai ir žmogaus vidinis pasaulis. Dažnai žmonės, kuriuos laikome sutrikusios psichikos ir uždarome į ligonines, turi savybių ir sugebėjimų, nebūdingų "sveikam" žmogui. Juk "normalus" žmogus naudoja tik kelis procentus savo smegenų galimybių. Visa kita, matyt, atsivers amžinybėje. Tad žmonių vidinio pasaulio ir galimybių nagrinėjimas bus dar ilga tema. Filmas geras. Patiko. Jau kurį laiką nebuvo tokio tipo filmų. 4/5.
Džeisono Borno istorija prasidėjo prieš 14 metų, kuomet Matt‘as Damon‘as
pirmą kartą suvaidino atmintį praradusį itin slapto CŽV projekto
produktą – nenugalimą super kareivį, ieškantį atsakymų apie savo
praeitį. Dabar,
praėjus keleriems metams nuo tada, kai Džeisonas Bornas surado
atsakymus į jį kamavusius klausimus ir pasislėpė nuo visa matančių CŽV
akių, keistų įvykių grandinė priverčia jį vėl sugrįžti į pavojingą
žaidimą. Buvusi CŽV agentė Nikė (akt. Julia Stiles) atskleidžia Bornui,
kad viską prisiminti – dar nereiškia viską žinoti ir suprasti. Džeisonas
Bornas leidžiasi į naujų atsakymų paiešką.
Na ką, kaip žinome, pirmosios sagos serijos praktiškai neįmanoma aplenkti intriga, susidomėjimu ir istorijos ypatingumu. Pirma Borno dalis tikrai buvo šviežia ir įspūdinga. Šiandien matome jau berods ketvirtą dalį. Ir vis girdėjosi nuomonių, kad ši dalis padarė neįmanoma - pralenkė pirmąją dalį. Tai buvo viena pagrindinių susidomėjimo filmu priežastis. Ką gi galiu pasakyti? Ši filmo dalis kažkuo priminė "Angelai ir Demonai" filmą, kur nuolatinės gaudybės, chaosas ir kažkas keisto, vykstančio ekrane. Jokiu būdu ši dalis nėra nei kiek bent panašiai nuostabi kaip pirmoji. Sukurta pagal visiškai klasikinį scenarijų, savo esme ji yra nuobodi ir nesiskiria nuo visos masės žanro filmų. 2/5.
2013 m. balandžio 15 dieną,
netoliese Bostono maratono finišo linijos buvo susprogdintos dvi
savadarbės bombos. Trys žmonės žuvo, dar 264 buvo sužeisti. Netrukus po
to Bostone buvo organizuota didžiausia miesto istorijoje žmonių
medžioklė.
Iš vietinės policijos tyrimą perėmęs FTB netrukus nustatė, kad dėl
sprogimų kalti du įtariamieji. Filme įtampos kupina istorija pasakojama
iš kelių asmenų perspektyvos: Bostono policijos
seržanto Tomio Saunderso, jo vadovo, policijos komisaro Edvardo Deiviso, Tomio žmonos, medicinos sesers Kerolės, FTB agento Ričardo DesLaurierso. Policija ir
FTB, padedama vietinių gyventojų, suvienija jėgas ir stoja į kovą su
laiku, kad sugautų nusikaltėlius, jau planuojančius kitą išpuolį.
Apie filmus, paremtus tikrais įvykiais turiu savotišką nuomonę, šis ne išimtis. Pirmos 40 minučių žada visiškai nuobodų kiną. Tuomet prasideda įdomesnis veiksmas, renčiama istorija, mėginama atskleisti asmenybes. Bendrai paėmus, filmas gana silpnokas. Jį gerokai ištempia tai, kad tai tikrų įvykių atkūrimas, bet matyt tai ir minusas, kadangi kūrėjai negalėjo kaip reikiant pasiduoti fantazijai. Silpnokas 3/5.
2084 metai. Po siaubingojo pasaulinio karo Žemėje vėl dominuoja ramybė.
Bet ji yra žiauriai apgaulinga. Dabar jau mums žinomas žemėlapis neteko
prasmės, o gausybė šalių tiesiog išnyko arba susivienyjo. Nepaskandintas
po vandeniu Žemės teritorijas pasidalino dvi galingiausios jėgos -
Euroamerika (buvusios Europos ir Amerikos sąjunga) ir Naujasis Šanchajus
(Azijos ir Afrikos šalių aljansas). Priešiška ir brolžudiška įtampa
tarp jų nė kiek neatslūgo, nes abiems sąjungoms vadovaujantys
korporacijų lyderiai trokšta besąlygiško dominavimo ir siekia įrodyti
savo nenugalimumą. Fantastiškai pasikeitusiame pasaulyje atsiranda
naujos ir beribės galimybės tobulėjimui. Prie valdžios neprileidžiami
paprasti žmonės negauna visos informacijos apie esamą padėtį, bet
atranda progų pasidžiaugti gerėjančiu, technologišku ir tviskančiu
gyvenimu.
Filmas tęsia geriausias veiksmo filmų tradicijas. "Borno", "Divergentės" ir "Gatakos" mišinys. Yra gera neblogai išvystyta istorija, fantastikos kratinys, painiavos, veiksmo ir įtampos. Pabaiga banali, kaip ir visuose tokio tipo filmuose, tačiau savo žanre filmas puikus. 3/5.
Dramatiškas trileris apie plėšikus ir policininkus, draugystę ir
išdavystę, meilę ir viltį, ir apie tai, kad pabėgimas nuo praeities
neturi ateities. Bostone (JAV) kasmet įvykdoma apie 300 banko
apiplėšimų. Ir vienos mylios atstumu viename Bostono rajonų - Čarlstoune
- šarvuočių ir banko apiplėšimų yra įvykdoma daugiau, negu bet kur
kitur visoje JAV. Vienas iš tokių plėšikų - Dagas (Benas Affleckas),
tačiau jis - ne to paties sukirpimo kaip jo draugeliai ilgapirščiai.
Priešingai, negu jie, Dagui nusišypsojo sėkmė - galimybė išvengti
sekimo...
Kažkaip netyčia šį filmą pažiūrėjau antrą kartą. Šiaip gana įdomus ir įtraukiantis veiksmo filmas, su netikėtas vingiais ir gera vaidyba. Yra įtampa, šiokia tokia istorija, šiek tiek pamokymo. Tai tiek, išliekamosios vertės nedaug. 3/5.
Išgirdusi neigiamą teismo sprendimą ir supratusi, jog įstatymas neapgins
jos ir vaikų nuo smurtaujančio vyro, jauna moteris ryžtąsi drąstiškam
poelgiui. Ji nusprendžia, kad geriausia išeitis - pabėgimas ir dingimas.
Dukters ir sūnaus saugumą ji patiki mįslingos organizacijos nariui.
Netrukus prasideda bėglių medžioklė.
Šiaip tai, tikėjausi, kad bus prastesnis, bet sudomino istorija. Siužetas vystomas gana sklandžiai, po truputį, be didelių skylių. Yra kažkiek neaiškumų, bei keistenybių žmonių poelgiuose, bet šiaip labai neblogas vidutiniškas veiksmo filmas, be sekso ir kraujo. 3/5.
1942 m., Antrojo pasaulinio karo įkarštyje, Šiaurės Afrikoje susikerta
amerikiečio Makso ir prancūzės Marijanos keliai. Maksas – amerikiečių
šnipas, užduotis vykdantis bet kokiomis priemonėmis. Marijana – prancūzų
pasipriešinimo kovotoja ir slaptoji agentė. Juos
suveda tarptautinė operacija, nukreipta prieš aukštą nacių pareigūną.
Vykdydami užduotį, Maksas ir Marijana vis daugiau bendrauja tarpusavyje,
įsimyli ir sukuria šeimą. Tačiau ne visose operacijose
padedamas taškas tada, kai jos baigiasi. Kai gyvenimas jau atrodė ramus,
Maksui įskiepyjama dvejonė, kad jo žmona iki šiol neapleidus
šnipinėjimo ir tiesiog naudojasi Maksu.
Šiaip pakankamai nenuspėjamas filmas, yra gražių vingių, geras scenarijus, nors kartais ir nelabai tikroviškas. Pakankamai aiškiai išvystyta istorija ir neholivudinė pabaiga. Tad filmas kiek išskirtinis tarp mainstreamo. 4/5.
Tai
kino interpretacija, paremta Biblija apie Dievo sūnaus Jėzaus Kristaus
gyvenimą. Filmas prasideda nuo mistiško Kristaus gimimo. Kai Jėzus
užauga jis ima vesti pamokslus ir susilaukia daug pasekėjų. Atsiranda
dvylika vyrų, kurie tampa jo ištikimais mokiniais. Vėliau Jėzus
išduodamas savo mokinio vardu Judas ir yra nukryžiuojamas. Po mirties
Jėzus prisikelia iš mirusiųjų pasaulio...
Yra nemažai filmų apie Bibliją ir Jėzų, kuriuos kuria žmones, manantys esantys tikintys, arba šiaip, nes mano kad tai puiki istorija, iš kurios galima uždirbti. Ir dažnai pastebima. Šiame filme yra labai įdomių Jėzaus gyvenimo įvykių interpretacijų, kurios paprastam tikinčiajam niekada neateis į galvą, o režisieriui, kuris nori išgauti intrigą iš žinomos istorijos, tenka padirbėti ir kartais pavyksta tai atrasti. Šiame filme to yra, ir tai yra jo stiprioji pusė. Minusas yra - prasta vaidyba. Kad ir pavyzdžiui Marija. Ją vaidina filmo prodiuserė ir vaidina baisiai. Ar norėjo sutaupyti? Ar norėjo įkūnyti šventąją? Ar norėjo pradėti aktorės karjerą? Nesuprasi, bet daugelio aktorių vaidmenys, esminių personažų, labai silpni. 4/5.
2009 m. sausio 15 dieną kapitono Chesley‘io Sullenberger‘io pilotuojamas lėktuvas iš Niujorko „LaGuardia“ oro uosto pakilo eiliniam skrydžiui į Šiaurės Karolinos valstiją. Lainerio „Airbus A320“ salone buvo 155 keleiviai ir įgulos nariai. Netrukus po pakilimo kapitonas oro uosto dispečeriams raportavo, kad lėktuvas susidūrė su laukinių žąsų pulku. Po susidūrimo sugedo du lėktuvo varikliai. Kapitonas nusprendė, kad saugiausia bus leistis ant vandens. Išlaikęs šaltą protą ir panaudojęs visas žinias bei įgytą patirtį, pilotas sėkmingai pasodina lėktuvą ant vandens, tuo tarpu kai 90% tokių nusileidimų baigiasi visų žūtimi.
Nors visi paprasti žmonės bei aviakompanijų personalas laiko Salį didvyriu, draudimo kompanija ir avarijų tyrimo tarnybos stengiasi įrodyti, jog avarinis nusileidimas nebuvo būtinas, o didžiulė piloto rizika nebuvo pagrįsta ir pernelyg pavojinga.
Tikrai įvykiais paremtas filmas atskleidžia istoriją, kaip vyksta avarijų tyrimai ir kokį spaudimą patyria pilotai. Žinoma, čia visuose srityje, ne tik orlaivių industrijoje. Draudimo kompanija nori išvengti didelių nuostolių (tiksliau įsipareigojimų vykdymo) ir mėgina viskąč pritempti prie žmogiškojo faktoriaus dedamosios. Šią vietą filmas atskleidžia neblogai, o šiaip gana vidutiniškas. 3/5.
Tomas ir Ana – tvarkinga miestiečių pora, laiku mokanti mokesčius ir paisanti visų kultūringo bendravimo taisyklių. Sutuoktiniai niekaip nagali susilaukti vaikų, todėl priversti griebtis brangiai kainuojančio nevaisingumo gydymo, kuris stumia juos į vis didesnę finansinę duobę. Kuomet netikėtai miršta šalimais gyvenantis poros nuomojamo buto savininkas, Tomui ir Anai iškyla dilema: ar pasisavinti jo bute rastus 370 tūkstančių dolerių.
Reikalas tas, kad, nors filmą žiūrėjau vakar, reikia gerokai įsitempti, kad prisiminčiau ką ten rodė. Čia yra du scenarijai: aš jau pasenau ir šlubuoja atmintis, antras variantas kad filmas labai greitai pasimirštantis. Negaliu pasakyti, kad jis nuobodus. Ne, čia yra veiksmo ir įtampos, viskas normaliai. Bet jeigu filmas tuojau pat pasimiršta, kam jį žiūrėti? Geriau tas pora valandų praleisti naudingiau. Nebent labai norite pažiūrėti kaip atrodo Kate Hudson ne romantiniame filme. 2/5.
Mirus motinai, jau suaugę sesuo ir brolis apsilanko pas teisininką
išklausyti jos palikimo ir paskutinio noro. Dvynius šokiruoja motinos
laiškų turinys: ji atsisako būti palaidota, kol vaikai nesuras jų
brolio, apie kurį nieko nežinojo, ir tėvo, kurį manė esant mirusį.
Brolis ir sesuo iš Kanados leidžiasi į ilgą kelionę po pilietinio karo
nuniokotą Libaną. Klausydamiesi vietinių žmonių prisiminimų ir
liudijimų, jie susipažįsta su tragiška mamos praeitimi ir sužino
netikėtų staigmenų apie save.
Puikus ir įmantriai susuktas filmas apie tragišką žmonių likimą. Puikiai atskleidžia kiek niekam nežinomų žaizdų gali nešiotis žmogus. Puikiai parodo ką reiškia religiniai karai, kurie neturi nieko bendra su tikėjimu. Parodo kaip palaužoma žmonių valia ir kaip jie paverčiami beširdžiais gyvuliais. Pradedi suprasto nuo ko bėga pabėgėliai ir kokia stipri motinos meilė, atskleidžia kas būna žmonių išprotėjimo priežastimi ir kokia lengvi mūsų likimai, palyginus su daugybė žmonių, gyvenančių šalia mūsų. Neabejotinai 5/5.
Maikas Viljamsas buvo vienas iš daugiau nei 120 žmonių, prieš šešerius metus dirbusių kompanijai „British Petroleum“ priklausiusoje naftos platformoje „Deepwater Horizon“ Meksikos įlankoje. 2010 m. balandžio 20 d. platformoje nugriaudėjo sprogimas, ir iš lūžusių platformos vamzdžių į jūrą ėmė lietis nafta. Šis incidentas tapo viena didžiausių ekologinių katastrofų žmonijos istorijoje. Maiko akimis pasakojama kraupi istorija apie jūroje užvirusį tikrą pragarą, kuriame žmonės galėjo pasikliauti tik vienas kito draugyste, ištikimybe, drąsa ir pasiaukojimu.
Aš labai retai žiūriu filmų aprašymus prieš žiūrint filmą, kadangi tai gali sugadinti netikėtumo malonumą. Nežiūrėjau ir šįkart. Bet vien filmo pavadinimas ir siužeto epicentras diktavo būsimą scenarijų. Pirmas pusvalandis tradiciškai gerokai nuobodus, jau pradėjau gailėtis, kad pasirinkau šį filmą. Tuomet prasidėjo veiksmas. Bet... Panašu kad tai nepadėjo. Visą filmą platformą dega, o žmonės bėgioja tarp ugnies. Kol filmas baigiasi. Ar jums tai būtų įdomu? Man nelabai. Iki 3/5 filmą ištraukia tai, jog tai ne pasaka, o buvusi tikrovė. O šiaip tai nebūtų verta gaišti laiko.
Paryžius, 2010 metai. Jo pavojingiausi priemiesčiai apsupti gynybinės sienos ir praktiškai paversti getu, kur įstatymas ir valdžia žiaurių gaujų rankose. Į vienos gaujos rankas patenka galingiausias masinio naikinimo ginklas, ir nukenksminti šią bombą paskiriamas slaptas policijos agentas Demjanas . Patekti į pavojingas zonas jo profesija, tačiau tam, kad nepasiklystų 13-ame rajone, jam reikalingas vedlys. Juo tampa Leitas , kurio seserį pagrobė ta pati gauja. Ir štai tandemas išeina vykdyti užduoties.
Filmą žiūrėjau antrą kartą. Iš karto į akis puola neholivudinis filmo pastatymo stilius. Žiūri kitokį filmą. Ir tai labai žavu. Aktoriai puikiai patys atlieka triukus, jokių pakaitinių kaskadininkų. Triukai įspūdingi ir kitokie nei Amerikoje. Smagu. Istorija įdomi ir siužetas netikėtas. Žiūrisi smagiai, bet, kadangi veiksmo filmas, išliekamosios vertės daug nėra. Stiprus 3/5.
Erdvėlaivis „Avalon“ į tolimą planetą, pavadintą „Sodyba II“, gabena daugiau nei penkis tūkstančius žmonių, pasiryžusių pradėti naują gyvenimą toli nuo gimtosios Žemės. Kadangi kelionė tolima, visi keleiviai užšaldyti specialiose miego kamerose ir bus atgaivinti tik erdvėlaiviui priartėjus prie tikslo. Tačiau nenumatytas gedimas pažadina mechaniką Džima likus 90-čiai metų iki skrydžio pabaigos.
Aurora (aktorė Jennifer Lawrence) yra kosmosu besidominti rašytoja iš Niujorko, Džimas (akt. Chris‘as Pratt‘as) – inžinierius iš Denverio, trokštantis pradėti naują gyvenimą toli nuo gimtųjų namų. Suvokę, kad, jei nesuras būdo vėl užsišaldyti, naujosios planetos jie nepasieks, Aurora ir Džimas nutaria nepasiduoti ir ima ieškoti išeities.
Kosmoso temos ir perdėta fantastika nėra mano mėgstamiausios temos. Bet šiuo atveju, filmas nėra apie kosmosą, o apie santykius, apie moralines dilemas, apie aklavietes ir meilę. Filmas visai geras, patiko. Iki superinio šiek tiek truksta, bet pamatyti verta. 4/5.
Parkerių šeima – Katerina (aktorė Nicole Kidman), Metju (akt. Joseph‘as Fiennes‘as) ir jų paaugliai vaikai Tomis bei Lilė atvyksta į atokų Australijos dykumos miestelį. Naujakuriai nerodo didelio noro bičiuliautis su kaimynais ir gyvena paprastą, ramų, tylų gyvenimą.
Tačiau jų šeimą sukrečia tragedija: miesteliui rengiantis išgyventi eilinę smėlio audrą, Parkerių atžalos paslaptingai dingsta iš namų. Sunerimę tėvai kreipiasi pagalbos į policiją. Jų bylos tyrėju paskirto pareigūno (akt. Hugo Weaving‘as) iniciatyva prie paieškų prisijungia ir vietos bendruomenė. Iš pradžių aktyviai siūlę savo pagalbą, miestelio gyventojai, veikiami paslaptingų gandų, ima vis labiau šnairuoti į naujakurių pusę. Bendruomenės atstumtaisiais tapę Katerina ir Metju iš paskutiniųjų stengiasi surasti savo vaikus, melsdamiesi, kad nebūtų per vėlu.
Įtemptas siužetas ir įdomiai vystoma emocinė filmo linija, įtarimai tėvams ir pasakojimas yra įdomūs ir išlaikantys įtampą. Kartais vyksta kažkas neaiškau, desperacija ir jausmai kažkur pažįstami ir kažkiek artimi. Ir vis dėlto filmo pabaiga keistoka ir kažkaip neužbaigta. Sakyčiau 3/5.
Intriguojanti deimantų grobimo istorija su žaviąja Demi Moore ir 2 „Oskarų“ savininku Michaelu Caine'u. Režisierius Michaelis Radfordas žiūrovus nukels į 1960-ųjų Londoną, kur deimantų korporacijoje dirba vienintelė moteris – Laura Quinn. Aukštas pareigas užimanti profesionalė nusivylusi, nes jos talento bijoma pripažinti. Kai eilinis sargas Hobbsas jai pasiūlo genialų planą, Laura susvyruoja. Ar tokiam duetui pavyks apeiti deimantų korporacijos valdžią ir apgauti įtarų tyrėją Finchą?
Įdomus ir intriguojantis filmo įsibėgėjimas. Detektyvu virstantis filmas atrodo bus įdomus ir painus. Žiūrisi neblogai ir įdomiai, kol nepagauni save kažkurioje vietoje, kad prasidėjo gumos tempimas ir beldžiasi nuobodulys. Norėjosi kitokios atomazgos ir išplėsto siužeto. 3/5.
Filme „Naktiniai gyvuliai“ veiksmas sukasi aplink sėkmingą ir laimingai gyvenančią Siuzan (akt. Amy Adams), kuriai gyvenime nieko netrūksta. Tačiau vieną dieną iš buvusio vyro (akt. Jake Gyllenhaal) ji gauna paslaptingą siuntą, kurioje ji randa jo naująjį romaną. Paprašyta perskaityti visą knygą, Siuzan akimirksniu atsiduria praeityje, o nuslėptos paslaptys ir vėl pradeda ją persekioti.
Filmas vertas aukšto vertinimo vien dėl to, kad nagrinėja senokai nematyta temą - vyrų silpnybę. Mūsų laikais moterys perima vyrų vaidmenis, vyrai užleidžia pozicijas. Ir tuomet kinta ir šeimų modeliai, ir socialiniai vaidmenys, laimės paieškos užtrunka ilgiau o pasaulis eina į katastrofą. "Gyvuliuose" vyras mėgina paaiškinti savo savijauta ir savo vidų, ir taip rasti stiprybę ir drąsą. Iš siužeto galbūt buvo tikėtasi ir daugiau, bet filmas pavyko neblogas. 4.
Vasaros pradžia. Šiaurės Turkijos kaimelyje Lalė ir keturios jos seserys grįždamos iš mokyklos nekaltai žaidžia su berniukais. Tačiau tokius jų žaidimus suaugusieji traktuoja visiškai kitaip. Jiems tokie veiksmai atrodo kaip pasileidimas, tad nenuostabu, kad merginoms grįžus namo kyla skandalas. Šeimos namai greitai tampa kalėjimu, o mokyklą pakeičia maisto gaminimo ir namų ruošos pamokos. Maža to, merginų dėdė jau planuoja dukterėčias ištekinti. Tačiau jas ne taip lengva sutramdyti. Jos visos svajoja būti laisvos ir nusprendžia kovoti už savo nepriklausomybę, peržengdamos visas ribas.
Filmai apie pasaulį, kuris mums nėra įprastas yra skaudūs ir sukrečiantys. Šis turkų režisierės, gyvenančios Prancūzijoje, darbas, daugelio vertintojų nuomone, yra per švelnus palyginus su tikrąja realybe, bet jau ir jo užtenka, kad pamatyti, jog musulmoniškų šalių moterims nėra lengva. Filmas apie liberaliąją Turkiją, tuo tarpu įprastose musulmoniškose šalyse situacija yra daug baisesnė, užtenka prisiminti Sorajos istoriją. Žodžiu, tikroviškas filmas apie skaudžias mūsų laikų realijas. Ten, kur mūsų nėra ne visada yra geriau. 4/5.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nuo mūšių žiaurumo pavargęs Tomas (aktorius Michael‘as Fassbender‘is) įsidarbina nuošalioje Australijos saloje, švyturio prižiūrėtoju. Atšiaurios vandenyno bangos ir visiška vienatvė. Be draugijos galima labai greitai išprotėti. Tomas veda, bet didžiausi išmėginimai ateis kai bangos atneš jiems netikėtą dovaną.
Nežinau ar filmą daugiau vertinti kaip romantiką, ar kaip dramą. Pastarosios čia žymiai daugiau. Iš pradžių atrodo, kad filmas bus gana nuobodus, tačiau kaip bebūtų, nors čia nėra didelė veiksmo, filmas sugeba nepaleisti susidomėjimo ir laukti kas bus toliau. Na ir dramatiškumas, liečiantis širdį. Normaliai. 4.
Lena ir Danielis - jauna pora. Danielį pagrobia slapta karo policija,
bet Lenai pavyksta jį atsekti į šalies pietus, į koloniją "Dignidad".
Kolonija skelbiasi esanti maldos vieta, tačiau iš tikrųjų, tai sekta, iš
kurios dar niekas nepabėgo. Lena prisijungia prie sektos, kad rastų
Danielį. Filmas paremtas tikrais faktais.
Šiaip tai filmas įdomus tuo, kad atspindi tikrus įvykius. Parodo kaip toli gali nueiti žmogus, turintis iškalba ir neturintis apribojimus. Kaip baisu, kad daugelis baisių dalykų daromi prisidengiant tikėjimu ir religija. Yra šiek tiek romantikos, įtampos, scenarijaus vingių. Neperintensyvu. Po filmo šiek tiek liūdna, kad žemėje vyksta tokie dalykai. 4/5.
