2015 m. gruodžio 25 d., penktadienis

Samsara [2011]

Lietuviškai: Samsara.

Kaip nėra geresnio scenaristo už gyvenimą, taip nėra gražesnių vaizdų už sukurtus gamtos. Penkerius metus plačiajuoste 70 mm kamera filmuota medžiaga paversta į vieną magišką kelionę po mūsų pasaulį. Penki žemynai, dvidešimt penkios šalys. Vaizdai, sudėti į filmą, atima žadą, prikelia nuostabos džiaugsmą ir pasigėrėjimą, verčia susimąstyti. Šis filmas, kaip ir ankstesni režisieriaus Rono Fricke‘o kūriniai Chronos bei Baraka , kuriamas vien vaizdais ir garsais – nėra jokių veikėjų, pasakotojo, konkrečios istorijos. Filme subtiliai atkleidžiami gamtos ir civilizacijos skirtumai, parodomos tragedijų zonos, industrijos įtaka pasauliui ir vis dar gyvi gamtos stebuklai. Filmo pavadinimas sanskrito kalba reiškia nepertraukiamas tekėjimas.


Įspūdingas filmas, pripildytas vaizdų ir garsų, labai taikliai apnuoginančių mūsų pasaulio pasididžiavimus ir problemas. Nors čia nėra pagrindinių herojų ir pasakojamos istorijos, filmas pilnas atradimų ir apreiškimų apie gyvenimo vertybes, laimę, kasdienybę, laiką ir tai, ką laikome laukiniu ir atstumiančiu. Nežinau ar šis filmas tiktų tiesiog sėdėjimui prie monitoriaus ir žiūrėjimui nuo pradžios iki galo, nes tai nėra įprastas kinas, tačiau tematiniam vakarui, arba fonui prie bendravimo tai yra kažkas nuostabaus, tikrai patiks. Kaip sakė Indrė, dažnai nebylus kinas pasako daug daugiau, negu žodžių pripildyti aiškinimai. 5.

2015 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

Donnie Darko [2001]

Lietuviškai: Donis Darko.

Šešiolikmetis Donis, vyresnės klasės moksleivis, jau žino, kas yra mirtis. Po nelaimingo atsitikimo, per kurį jis vos liko gyvas, Donis pastebi, kad gali keisti laiką ir likimus. Su juo vykstančios permainos gąsdina visus artimuosius. Išmokęs keliauti po kitus pasaulius, Donis suvokia, kad net patys nereikšmingiausi poelgiai gali sukelti milžiniškus kataklizmus.

Donis Darko laikomas legendiniu filmu kinematografijoje ir dažnai vardijamas filmų penkiasdešimtukuose, kuriuos reikia pamatyti prieš mirštant. :) Aš filmą mačiau jau du kartus, bet turbūt liksiu kitokios nuomonės. Filmas gana painus, daug kas sunkiai suprantama, atėjus prie pabaigos, visai susipainioji kas čia buvo. Tačiau stiprioji pusė - tai puikiai atskleistas paranojinės šizofrenijos pasaulis. Kuomet painava galvoje sumaišo realybę su fantazijomis ir liga, ko pasekoje negali suvokti kas jau buvo, kas dar bus, ko niekada nebuvo, o kas iš tiesų yra. Ir esi priverstas gyventi su tuo savo pasaulyje. Filmas man priminė "Beautiful mind" pasakojimą, kurio autoriai taip pat meistriškai perteikia ligonio saviajautą. Ir nors kažkas mėgina sakyti, kad filme be kita ko, yra dėstoma kelionės laiku tema, negalėčiau su tuo sutikti. Galbūt kartą pamatyti verta, bet ne daugiau. 3.

Enemy [2013]

Lietuviškai: Priešas.

Filmas sukurtas pagal Nobelio premijos laureato José Saramago romaną „Antrininkas“ (1998). Adamas (Jake‘as Gyllenhaalas) – išsiskyręs universiteto dėstytojas, ramiai gyvenantis su mergina. Vieną vakarą žiūrėdamas filmą jis pamato visiškai identišką aktorių Antonį, kuris, pasirodo, gyvena netoliese su žmona Helena. Adamas ima persekioti savo antrininką. Iš pradžių jis stebi Antonį per atstumą, tačiau greitai prisistato aktoriui ir visiškai sujaukia poros gyvenimą. Taip prasideda dviejų vyrų kova už būvį, tačiau išgyventi gali tik vienas.

;бр: Filmas, kurio nelabai supratau. Ir greičiausiai daug kas nesupras, nes filmas keistas, o netikėta jo pabaiga iš viso stato į aklavietę. Filmas gana lėtas, pirmas pusvalandis gerokai nuobodokas. Manau, kad šiaip filmas nelabai vertas dėmesio, nebent aš jo totaliai nesupratau. Nors rekomenduotas, bet 2.