Law Abiding Citizen [2009]

Lietuviškai: Įstatymus gerbiantis pilietus.

Buvęs genialus vyriausybės darbuotojas, kūręs ypatingas sistemas taikinių likvidavimui tampa savo žmonos ir dukrelės nužudymo liudininku Jis tikisi, kad prokuroras ir teismas nubaus banditus, tačiau vieną jų, tesimas paleidžia be bausmės.
Herojus ryžtasi pats atstatyti teisingumą, pasinaudodamas savo išradimais ir genialiu protu.
Viso šio įvykio fone dalyvauja jo buvusios bylos prokuroras. Kai vienas po kito pradeda žūti jo aplinkos žmonės, advokatas greitai supranta kas kaltas, tačiau jo sustabdyti negali nei policija, nei agentai, nei prokuroras, kadangi jis ir taip... sėdi kalėjimo vienutėje...

Toks filmas apie žmones, turinčius genialių sugebėjimų ar talentų, visuomet žavi ir intriguoja. Ne išimtis ir šis filmas. Visą laiką puikiai išlaikoma įtampa ir susidomėjimas. Iš tiesų, tai filmo metu teina dilema kurį herojų palaikyti: ar nusivylusį genijų, siekiantį sugriauti sistemą dėl kurios lieka nenubusti žudikai ir kiti nusikaltėliai, ar prokurorą, kuris visais būdais siekia išlaikyti savo aukštą įvaizdį, dėl ko kartais nusikaltėlius palieka laisvais, ir šį kart mėginantį sustabdyti herojų-blogietį.
Kaip bebūtų matosi potekstė, kalbanti apie mūsų teisinės teisingumo sistemos netobulumą ir skyles. Jeigu taip yra JAV, tai tuo labiau Lietuvoje, kur bausmės jau seniai neadekvačios nusikaltimams. Na, bet tai ne politika, o kinas. Tаigi, 8.

Sin city [2005]

Lietuviškai: Nuodėmių miestas.

Nuodėmių miestas – tikras pragaras Žemėje. Jo gatvėmis slankioja tokie išperos, kurių sutikti nenorėtų net pats velnias, tamsūs užkaboriai slepia juodžiausias paslaptis, o policija - tik įrankis nusikaltėlių rankose. Čia - kiekvienas už save, čia – akis už akį, dantis už dantį ir pasigailėjimo nėra.
Marvas (akt. Mikis Riurkė) – didžiausias šunsnukis prakeiktajame mieste. Prieš jį dreba kaip lapai ne tik policininkai, bet ir gatvės atmatos. Marvas nenugalimas ir tvirtas kaip plienas, bet jo širdis pasruvusi krauju. Jo vienintelė meilė Gouldi (akt. Džeimi King) žuvo nuo nežinomojo rankos. Dabar Marvą gyventi verčia tik keršto troškimas. Jo nesustabdys niekas ir vargas tam, kuris pasipainios jo kelyje.
Hartiganas (akt. Briusas Vilis) – policininkas, kaltinamas nusikaltimu, kurio nepadarė. Jis priverstas slėptis nuo senųjų priešų ir buvusių kolegų. Tik ne taip viskas paprasta, kai esi atsakingas ne tik už savo kailį. Mat Hartiganas prisiekė apginti nuo visokio plauko padugnių striptizo šokėją Nensi (akt. Džesika Alba). O padugnės – ne tik gatvės smogikai su Marvu priešakyje. Čia pakanka ir korumpuotų policininkų. Tokių kaip Džekis (akt. Benisijo del Toro), turintis ypatingą polinkį į žiaurumą.
Nuo Džekio naktinių išpuolių kenčia ir Geil (akt. Rozarija Dosan) su draugėmis. Tačiau merginoms pasisekė - jos (kaip ir Nensi) turi angelą sargą Dvaitą (akt. Klaivas Ouvenas). Tik Dvaitui pačiam praverstų pagalba. Jo angelas sargas tikriausiai žioplinėjo, kai likimas vyrukui pakišo koją. Dvaitas nelemto atsitiktinumo „dėka“ nužudė miesto didvyrį policininką. Dabar jam teks paplušėti, kad išvengtų problemų su teisėtvarkos sargais. Dar nežinia, kas bjauriau šiame prakeiktame mieste – susidurti su nusikaltėliais ar patekti policijos nemalonėn...
Klaidžiodamas Nuodėmių miesto gatvėmis gali sutikti bet ką – nusidėjėlius, gyvenančius švento meilės keršto troškulyje, šventuosius, slepiančius tamsias paslaptis. Tik tada jau nesitikėkit išlipti sausi iš balos... Nuodėmių mieste nesusitepusių nėra.
„Nuodėmių miestas“ – tai kultinio komiksų autoriaus Frenko Milerio istorijos ekranizacija.
Pagal kinas.info.

"Sin city" kaip jau minėta yra to paties pavadinimo komikso ekranizacija, todėl filmas tikrai yra neeilinis. Juodai baltas, su spalvotais elementais kiekvienoje istorijoje. Išskirtinis dalykas ir tas, kad dauguma visos aplinkos padaryta kompiuterine grafika, todėl sukuria tokį įspūdį, tarsi tai būtų pusiau animacinis filmas. Tačiau tai filmo nepablogina, o tik sukūria komikso įvaizdį.
Kaip bebūtų, filmuose mane daugiau domina idėjinė pusė. nors filmas surinko daugybę žvaigždžių, savo idėjine prasme jis gana tuščias ir panašus į laiko švaistymą. Plius gana žiaurus, viso filmo esmė - žiaurūs vyrų žudymai dėl mylimų moterų. Ši linija seka visą filmą. Nors filmas išsako keletą įdomių minčių (pvz. "Senis miršta, kad mergaitė gyventų. Teisingi mainai."), bendrai paėmus, tai beprasmis veikalas. Jei nesate per didelis komiksų gerbėjas, nešvaistykite laiko. 6 balai.

Case 39 [2009]

Lietuviškai: Byla 39.

Blogis gali turėti tūkstančius veidų ir slypėti pačiose netikėčiausiose vietose
Geraširdė socialinė darbuotoja Emilė (ją vaidina iki šiol siaubo žanro filmuose nematyta Renée Zellweger) rūpinasi vaikais, patiriančiais problemų šeimoje. Kasdieniame savo darbe ji jau yra susidūrusi su pačiais įvairiausiais, nemaloniausiais ir įsivaizduoti sunkiais atvejais. Tačiau vieną dieną ant jos darbo stalo atsiduria byla Nr. 39.
Gilindamasi į situaciją, Emilė netrukus pašiurpsta iš siaubo – visa jos ligšiolinė patirtis yra niekai prieš šios šeimos istoriją. Byloje juodu ant balto parašyta, kad tėvai bandė nužudyti savo vienintelę dukrą – 10-metę Lilit (akt. Jodelle Ferland).
Emilė, pasibaisėjusi tokiu žiaurumu, nutaria imtis atitinkamų priemonių. Nors tokia praktika ir netaikoma, mergina pasiima mergaitę gyventi su savimi, kol jai bus surasti nauji tėvai.
Tačiau Emilė net neįtaria, kad tikrasis siaubas jos dar tik laukia...
(Forum Cinemas)


Filmą nusprendžiau pažiūrėti po to, kai man pora žmonių parekomendavo jį kaip labai įdomu. Na, pavadinimas taipogi atrodė neblogas. Šiaip niekada neskaitau anotacijų, kadangi manau, kad tai gadina filmo įspūdį ir atskleidžia tai, kas gali būti labai netikėta. Filmą pasirenku pagal mačiusiųjų įvertinimą.
Peržiūrėjus, man filmas nepasirodė vertas didelio dėmesio turbūt dėl keelto priežasčių. Pirmoji yra ta, kad filmo tema jau tampa labai nuvalkiota. Po "Tapatybės", "Našlaitės", "Omeno", filmai kur vaikai yra tikrasis blogis jau kiek nubodę. Beje, dėl to filmo atomazga daug maž tampa aiški ir žiūri laukdamas pabaigos. :) Tai čia pirmoji priežastis.
Antroji, yra susijusi, turbūt, su mano religiniais įsitikinimais ir išmanymu. Niekaip atrodo, kai žmonės mėgina kurti filmus apie dalykus, kurių nelabai išmano. Žinoma, demonų ir pragarų tema kiek intriguojanti, tačiau viskam yra ribos ir dažnai tos ribos yra peržengiamos. Manau, kad to buvo ir šiame filme. Žodžiu, 7.