Cloud Altas [2012]

Lietuviškai: Debesų žemėlapis.

Tai istorija kaip viskas turi ryšį: 1894 metų kelionių po Ramųjį vandenyną metu parašytas dienoraštis, kompozitoriaus laiškai draugui, žmogžudystė atominėje jėgainėje, slaugos namuose esančio spaustuvininko šmeižtas, maištaujantis klonas ateities Korėjoje ir po apokalipsės tolimoje ateityje, gyvenančios genties pasaka.
Debesų žemėlapis - Wachowskių pasakojimas ir nuotykis kaip atskirų žmonių gyvenimai įtakoja vieni kitus praeityje, dabartyje ir ateityje, kaip žudikai tampa herojais, kaip geri poelgiai išlieka istorijoje, ateityje įkvėpdami revoliuciją.
Pagal obuolys.lt.

Dar vasarą pamatęs treilerį, laukiam kada pasirodys šis filmas. Paskutiniu metu kine nerodo praktiškai nieko, verto gero kino vardo. Šis filmas atrodė kažką žadantis, todėl premjeros dieną išsiruošiau į kiną šio veikalo. Ir likau baisiai nuviltas...
Nemėgstu pigaus šlamšto ir šis filmas, rodos, nėra toks jau prastas, bet yra esminė problema. Visą laiką žiūrėdamas filmą, jauti, kad turėtų būti čia kažkas daugiau, atrodo jaučiama nebloga idėja, ir vis lauki, kada pagaliau atsiskleis kažkoks ryšis tarp veikėjų, kada istorija pakankamai išsivystys, kad galėtum mėgautis peržiūra. Tačiau taip to ir nesulauki. Belieka pasakyti tokį paprastą dalyką: kūrėjams nepavyko pakankamai suprantamai ir aiškiai perkelti knygos idėjos ir pasakojimo į trijų valandų filmą. Iš karto prisimeni filmą "Inception" - nuostabi, bet labai labai sudėtinga idėja, kuria kūrėjams vis dėlto pavyko aiškiai perteikti filme. Tuo tarpu čia - jaučiasi puiki idėja, tačiau broliams Wachowskiam paprasčiausiai nepavyko jos pakankamai nuodugniai perteikti. Nors filmą užtempė iki beveik trijų valandų (2h 40min), filmas liko nevykęs. Jeigu daugybė žmonių atsistoja ir išeina iš kino salės, o didžioji dalis, ištvėrę iki galo vistiek nesuvokia kame filmo esmė, - belieka konstatuoti kad filmas, deja, bet nevykęs. Dar jeigu pridėti įpinta gėjų meilės istoriją, tai iš viso dingsta malonumas žiūrėti. Žodžiu, jeigu autoriai nebūtų įpinę kiek filosofinių dialogų ir keletą neblogų minčių, filmas iš viso būtų vertas šlamšto statuso. O kolkas 2.

The Painted Veil [2006]

Lietuviškai: Nutapyta.

20-ieji XX a. metai. Žavingoji Kiti – aukšto luomo moteris, išteka už jauno daktaro Volterio. Sutuoktiniams išvažiavus į Šanchajų, Kiti įsimyli kitą vyrą.
Sužinojęs apie žmonos neištikimybę, įsirūstinęs Volteris nusprendžia vykti į mažą kinų kaimelį, kur siaučia cholera. Kelionė po egzotiškus kraštus, keisti svetimo ir priešiško pasaulio papročiai, nuolatinė rizika bei daugybė išbandymų suteiks sutuoktiniams naują santykių prasmę, tačiau ar pavyks Kiti iš tikro pamilti Volterį?..

Puiki drama apie dviejų žmonių gyvenimo istoriją, apie vienos šeimos santykių kelionę į vienas kito supratimą ir meilę. Šiaip filmo scenarijus ir jo eiga nėra panaši į įprasto tokio žanro filmo ir tai yra didelis šios istorijos privalumas. Pasakojimas apie išskaičiavimą, meilę, išdavystę, nusivylimą, gėdą ir santykių auginimą. Be abejo 5 balai.

Amish Grace [2010]

Lietuviškai: Amišų malonė.

Amišai - nedidelė krikščionių menonitų grupė, kuri gyvena atsiskyrusi nuo civilizuotos visuomenės nedideliame komunos kaimelyje, kaip ir pirmieji krikščionys. Vieną dieną, į amišų mokyklą užeina pasaulietis vyras. Išvaręs iš mokyklos visus berniukus ir suaugusias moteris, vyras sušaudo visas mergaites, o galiausiai nusižudo pats.
Vėliau paaiškėja, kad tokiu poelgiu vyras mėgino atkeršyti Dievui, atėmusiam jo kątik gimusią dukrelę.
Kaip tragediją pergyvens amišų bendruomenė, nužudytų vaikų tėvai ir žudiko žmoną, turinti su juo tris mažamečius vaikus?

Liūdnas ir sukrečiantis filmas, kviečiantis į iššūkių istoriją, kurioje lygini save su filmo herojais. Filmas pastatytas pagal tikrus įvykius, vykusius 2006 metais Pensilvanijoje, JAV. Tai leidžia gyvai pergyventi filmo pasakojimą ir mėginti suvokti kaip atleidimas gali pakeisti aplinkinį pasaulį. Daug puikių krikščioniškų tiesų, daug dilemų ir iššūkių šiuolaikiniam krikščioniui. 5/5.

Collateral [2004]

Lietuviškai: Nakties įkaitas.

Rami naktis Los Andžele. Jau 12 metų taksistu dirbantis Maksas laukia išvažiuoja į savo eilinę pamainą. Oro uoste į jo automobilį įsėda į miestą ką tik atvykęs vyras. Tai bus visiškai kitoks Makso klientas.
Vincentas yra samdomas žudikas, kuriam narkotikų kartelio bosai pažadėjo didelį atlyginimą, jei pavyktų amžiams užtildyti penkis svarbius liudytojus, ketinančius teisme pateikti reikšmingus įrodymus. Per šią naktį jis turi apsilankyti penkiose Los Andželo vietose ir profesionaliai atlikti savo darbą, todėl Vincentas šaltakraujiškai okupuoja pirmą pasitaikiusį taksi.
Kadangi Maksas netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje, tai jam prieš savo norą teks padirbėti samdomo žudiko asmeniniu vairuotoju.
Pagal obuolys.lt

 Veiksmo filmas su filosofijos prieskonių. Herojai, kol ilsisi nuo aktyvių nuotykių, svarsto apie vienas kito gyvenimą. Šiaip filmas gana įdomus. Įtraukia ir sudomina kaip kas baigsis. Tiesa, yra tokių neaiškių filmo skylučių, bet bendrai visai nieko. Vieną kartą galima pažiūrėti. O daugiau iš filmo per daug nieko ir nepaimsi. :) Žodžiu, 3/5 užteks.

Gegen Die Wand [2004]

Lietuviškai: Galvą į sieną.

Naktinio Hamburgo gatvėmis visu greičiu lekia mašina. Tiesiai į sieną. 40-metis turkas Cahitas, pasišlykštėjimą savo gyvenimu malšinantis alkoholiu, taip nusprendė baigti gyvenimą. Tačiau nepasisekė: jis liko gyvas ir suknežintas...
Cahitas patenka į psichiatrijos kliniką, kur susipažįsta su jauna turke Sibele, kuri taip pat mėgino žudytis. Norėdama išvengti konservatyvių tėvų primestų vedybų, Sibele įkalba Cahitą fiktyviai santuokai. Dabar ji gavo taip trokštamą laisvę ir galimybę džiaugtis gyvenimu. Tačiau du žmonės net negalėjo numanyti kaip toks žingsnis pakeis jų gyvenimus.

Šiaip tai puikus filmas, labai gyliai kapstantis žmogaus gyvenimo be Dievo tragediją. Neviltis, depresija, šlykštulys ir nenoras gyventi bei pasimetimas lydi visą filmą. Puikiai parodoma kaip žmonės eina iš proto, kuomet negali rasti gyvenimo prasmės ir nežino su kuo tas gyvenimas valgomas. Ėjimas į dugną. Puikiai perteiktos žmonių gyvenimo tragedijos, kurios iš esmės tokiomis ir išlieka iki filmo pabaigos. Pažiūrėjus filmą, suvoki, iš kokio apgailėtino gyvenimo mus pakelė Dievas. Ir pasidaro labai liūdna nuo minties, kad tuo gyvena labai daug pasaulio žmonių. Filme yra nemažai nesantuokinio intymumo scenų, per daug. Nors akivaizdu, kad tokiu būdu herojai tikisi bent trumpam pamiršti savo egzistavimą ir pabėgti nuo savo gyvenimo. Jeigu ne tai, galima būtų duoti aukščiausia vertinimą. :) 4 balai. N-18.

Take Shelter [2011]

Lietuviškai: "Pasislėpti" ir "Slėptuvė".

Kamuojamas apokaliptinių vizijų, jaunas vyras, turintis žmoną ir dukrelę, ieško kur pasislėpti savo šeimai nuo artėjančios audros, o gal tik nuo savęs paties.

Kiek žinau šis filmas yra Kanų laimėtojas už scenarijų. Na, ką gi, tiesą sakant, aš neradau labai jau įmantraus scenarijaus. Pirma filmo dalis gana nuobodoka, antroje trupučiuką padaugėja veiksmo ir įtampos, tačiau vis gi čia nerasime per daug besikeičiančių įvykių ar daug įtemptų siužeto momentų. Filmas nagrinėja kaip mes suprantame ir kaip reaguojame į keistas mūsų brangių žmonių mintis ir saviraišką, kaip jiems padėti. Tačiau bendrai filmas didelio įspūdžio tikrai nedaro. 3/5.

Transsiberian [2008]

Lietuviškai: "Transsiberija" ir "Sibiro ekspresas".

Amerikiečių porelė kelionės Transsibiro geležinkeliu metu iš Kinijos į Rusijos sostinę sutiko pakeleivių porą. Kuo labiau poros susidraugauja, tuo daugiau kyla klausimų, kas yra kas ir kokiais tikslais jie yra vedami. Kelionė ilga, ją reikia ištverti, o jos metu įvyks labai netikėtų vingių.

Kai sėdau žiūrėti filmo, tikėjausi truputį kitokio pobūdžio, bet visai maloniai buvau nustebintas. "Transsiberija" pasirodė gana įdomiu filmu, kuris jau nuo pat pradžios sudomino ir sugebėjo dėmesį išlaikyti iki filmo pabaigos. Aišku, verta pastebėti tą keistą amerikiečių įsivaizdavimą apie Rusiją, kaip apie visiškai atsilikusią šalį, kur gyvena laukiniai, nuolat badaujantys žmonės, šiurkštus ir nuolatos pikti, kur milicija yra didžiausia kriminalo sąjungininkė. Tačiau istorija įdomi. Viena kartą pažiūrėti visai verta. 4 balai.

The Pursuit of Happyness [2006]

Lietuviškai: Ieškantys laimės.

Chrisui Garneriui gerokai nesiseka. Sunkiai besiverčianti šeima gyvena gana skurdžiai. Žmona be pertraukos dirba gamykloje, sūnelis laiką leidžia darželyje, o Chrisas desperatiškai vaikšto po ligonines ir bando pardavinėti abejotinos vertės rentgeno aparatus. Jam nesiseka, aparatą pavogia, buto šeimininkas grasina išmesti iš nuomojamo buto, o nesutarimai su žmona tik auga.
Galiausiai, žmona neištveria ir išvyksta į Los Andželą, o kartu su sūneliu gatvėje atsidūręs afroamerikietis Chrisas Gardneris nepraranda žmoniškumo – kaip bebūtų sunku, jis stengiasi nepasiduoti, jis turi kovoti už du ir siekti įgyvendinti seną svajonę – tapti brokeriu, kurie atrodo esą nuolatos laimingi...

Kažkaip man šis filmas pasirodė pakankamai sunkus. Kiek sukrečiantis ir liūdnas, jis mus perkelia į Amerikos svajonių šalies gyventojų vargus. Didelė dalis amerikiečių vos suduria galą su galu. Apie tai yra šis filmas. Žiūrint filmą kažkaip skaudu suvokt, kad kai kurie žmonės taip sunkiai verčiasi, bet puikiai matome aplink save daug tokių dramų. Bežiūrint, emocijos yra įvairiausios - nuo nuobodulio, iki sukrėtimo. Visko čia yra. 4.

Save Me [2007]

Lietuviškai: Gelbėk mane.

Jaunuolis, gyvenantis palaidą homoseksualo gyvenimą ir priklausomybėje nuo narkotikų su tėvu pagalba, nusprendžia keisti savo gyvenimą. Jis atvyksta į homoseksualizmo reabilitacijos centrą Genesis House, kur kartu su kitais vaikinais mėgina tapti laisvu su Dievo ir kitų krikščionių pagalba. Gyvenimas pradeda keistis, bet ar pavyks jam pakeisti jį kardinaliai, kad grįžti į visuomenę laisvu nuo savo sutrikimo?

Žinant, kad šis filmas yra remiamas ir rodomas gėjų ir lesbijiečių kino festivalyje,  tikėtis, jog jis bus objektyvus - yra sunku. Vis dėlto, kūrėjai mėgino kaip įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų pasaulėžiūrų. Iš vienos pusės parodomi nuoširdžiai tikintys centro vadovai su bibliniu požiūriu į homoseksualizmo problemą, tačiau kartais kiek persistengiantys su kontrole, iš kitos pusės parodomi homoseksualai kaip žmonės, gyvenantis gyvuliškais vienos nakties inkstinktais. Be viso kito dramatizmo, ši dviejų pusių realybę parodyta gana objektyviai, tad už tai filmas vertas mano balo.
Žinoma, pats galutinis filmo tikslas, mėginantis parodyti, jog įmanoma vienu metu būti homoseksualu ir būti nuoširdžiu krikščioniu, yra absurdiškas ir nebiblinis, o priimtinas gali būti tik tiems, kas į bažnyčią eina per Kalėdas ir Velykas. Vieno ko vertas filmo plakatas. Dėl to tokius filmus mielai žiūri per žydruosius filmų festivalius. 4.

Rabia [2009]

Lietuviškai: Įniršis.

Nelegaliai dirbantis statybininkas per nelaimingą atsitiktinumą užmuša savo darbdavį. Bėgdamas nuo policijos, jis pasislepia namo, kuriame kambarine dirba jo mergina, palėpėje. Mergina nieko apie tai nežino, jos vaikinas kažkur dingęs, jo ieško policija, retsykiais jis paskambina, bet nesako kur yra. Laikas negailėstingai bėga, o slapta gyvendamas svetimuose namuose Jose Maria stebi savo merginos gyvenimo dramas ir džiaugsmus. Netrukus išaiškėja jog mergina nėščia. Ar ilgai sugebės tėtis taip nepilnavertiškai dalyvaus savo šeimos gyvenime?

Netyčia supainiojau filmus ir pažiūrėjau ne tą filmą, kurio norėjau. :D Šis veikalas yra apie tai, kaip netyčinis jausmų proveržis gali sugadinti gyvenimą ir koks bejėgis gali būti, kuomet tavo mylimas žmogus yra taip arti, o tu negali būti kartu su juo. Liūdnas filmas. Deja truputį trūksta įtampos ir besivystančio siužeto. 3/5.

Looper [2012]

Lietuviškai: Laiko kilpa.

Ateityje pasaulį užvaldžiusi verslo imperija rado būdą atsikratyti neparankių žmonių. Juos pasiunčia į praeitį. Dabartyje juos pasitinka specialiai paruošti žudikai, nužudantys auką ir atsikratantys kūno. Vieni atsikrato konkurentų, o kiti neblogai užsidirba. Visi kaip ir laimingi. Tačiau ką daryti, kai laukdamas aukos iš ateities sulauki pasenusį save?

Paskutiniu metu mačiau jai keletą filmu panašia tematika. Šis dabar kinuose rodomas kūrinys yra panašus: kelionės laiku, ateities ir praeities konfliktas. Žiūrėdamas pirmą filmo pusvalandį jau buvau išsigandęs, kad tai tiesiog eilinė žudymo-gaudymo istorija, dėl įdomumo įpinta į kelionių laiku idėją, bet vėliau šis įspūdis pasirodė klaidingas. Jeigu pasakojime nebūtų pasirodžiusi motinos ir vaiko drama, filmas būtų nieko nevertas. Kalbant apie siužetą, tai svarbu pasakyti kad filmo idėja yra tikrai gera ir įdomi. Bėda tik ta, kad vystant dabarties ir ateities temą, praktiškai neįmanoma viską sužiūrėti. Kitaip sakant, keičiant praeitį, labai pasikeičia ateitis, Sužiūrėti visus reikiamus pokyčius labai sudėtinga ir autoriams tai ne visai pavyko, nors, rodos, jie per daug dėl to ir nesuka galvos. 3.

Legends of the fall [1994]

Lietuviškai: Rudens legendos.

Tai jaudinanti istorija apie žmogų, egzotiškose senovės Amerikos prerijose bei Pirmojo Pasaulinio karo apkasuose, ieškantį kompromiso tarp savęs ir savo šeimos.
Anthony Hopkinsas vaidina Jungtinių Valstijų kavalerijos karininką, kuris atsistatydino, protestuodamas prieš nepakenčiamą požiūrį į indėnų tautą, ir apsigyveno nuošalioje Montanos kalvų papėdėje kartu su trimis labai skirtingais savo sūnumis: šaltakraujiškuoju Alfredu, idealistu jaunėliu Samueliu ir maištinguoju, egzotišku viduriniuoju Tristanu. Juos visus sieja beatodairiška meilė šeimai, tačiau kai į brolių gyvenimą įsiveržia moteris (J. Ormond), konkurencija tarp jų virsta neapykanta.
Pagal obuolys.lt.

Čia galime sutikti dar jauną Bradą Pittą. :) Ką norėt, filmui jau beveik 20 metų. Bežiūrint ateina nuobodulio momentai, paskui ateina intrigos momentai, tempas tai sulėtėja, tai pagreitėja. Man pasirodė gana vidutiniškas filmas. Gal dėl to, kad jau esame išpaikinti filmų, prisotintų įtampa, ar ką, bet jam nepavyksta taip įtraukti žiūrovą, kad jis taptų filmo dalyviu. Gal tik kai kuriais momentais. Be to, filmas ilgas. Gal net per ilgas. Norėjosi pabaigos greičiau. Pliusas, kad nėra laimingos pabaigos. :] O šiaip duočiau apie 3 balus.

Melancholia [2011]

Lietuviškai: Melancholija.

Prašmatniame savo vestuvių pokylyje jaunoji nuotaka Džastina (aktorė Kirsten Dunst) jaučiasi nelaiminga. Staigi jos nuotaikų kaita ir vis gilėjanti depresija kelia didelį nerimą mylinčiam vyrui ir puotą organizavusiai rūpestingai seseriai (aktorė Charlotte Gainsbourg). Po kelių dienų horizonte pasirodo link Žemės pavojingai artėjanti naujoji planeta Melancholija. Džastina tiksliai žino, kad planetų susidūrimo nepavyks išvengti ir niekam nepavyks išgyventi. Nelaukite jokios laimingos pabaigos. Trumpai Lars von Trier „Melancholija" - nepaprastai graži apokaliptinė drama apie neišvengiamą pasaulio pabaigą ir vienas iš geriausių ir prasmingiausių 2011 metų sezono filmų.
Pagal obuolys.lt.

Šio filmo pagrindinė heroję suvaidinusi Kirsten Dunst gavo Kanų geriausios aktorės nominaciją. Su tuo būtų sunku ginčytis, nes Kirsten atrodo neblogai, tačiau pats filmas mane stipriai nuvylė. Kritikų puoselėjamas ir giriamas jis paneria į sunkaus  ir depresinio kino pasaulį. Filme nerasite daug veiksmo, turėsite būti labai kantriais, kad pabaigtumėt filmo peržiūrą. Neveltui filmo režisierius von Trieras prisipažino kankinamas nuolatinės depresijos. Nors filmas mėgina atskleisti protine liga sergančios merginos pasaulį, jos silpnybes ir stipriąsias puses, ir tame kažkas galbūt yra, vis dėlto, manau, kad filmas nelabai vykęs, nuobodokas, neatskleistas iki galo ir švaistantis laiką. Nerekomenduočiau. 2 balai.

Unknown [2011]

Lietuviškai: Nežinomas.

Daktaras Martinas Harisas (akt. Liam Neeson) drauge su žmona (akt. January Jones) atvyksta į Berlyną. Važiuodamas taksi jis patenka į avariją, po kurios jį ištinka koma. Atsibudęs iš komos Martinas miglotai, tačiau prisimena, kas jis toks ir kas nutiko. Deja, prie jo nerandama jokių asmenybę patvirtinančių dokumentų. Bet Martinui tai - tik smulkmena. Jam labiausiai rūpi kuo greičiau susitikti su žmona, kuri palikta viena, nepažįstamame mieste.
Tačiau Martino laukia dar vienas šokas: žmona jo neatpažįsta, o šalia jos yra kitas vyras (akt. Aidan Quinn), kuris prisistato daktaru Martinu Harisu. Valdžios institucijos taip pat netiki Martino pasakojimu apie vyrą, pavogusį jo tapatybę. Padėtis dar labiau komplikuojasi, kai Martiną ima vaikytis paslaptingi žudikai. Jis vienišas, pavargęs ir priverstas nuolatos slapstytis. Vienintelis žmogus, kuris gali padėti Martinui - taksi, kuriuo jis važiavo prieš patekdamas į avariją, vairuotoja Džina (akt. Diane Kruger). Džinos padedamas Martinas leidžiasi į mirtinai pavojingą misiją - išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko ir kodėl jį vaikosi žudikai. Besiskleidžiantis paslapties šydas privers Martiną abejoti viskuo: artimaisiais, savo asmens tapatybe, netgi sveiku protu...
Pagal Acmefilms.

Gana šaunus veiksmo filmas, kažkuo primenantis prieš porą metų matytą "Taken" su tuo pačiu Liamu Neesonu. Toks pats bėgimas, paieškos, tiesos aiškinimasis. Įdomi pradžia, geras filmo išsibegėjimas, na bet jau tos pabaigoje įprastai rodomos geriuko ir blogiuko muštynių scenos tai mane žudo. Šiaip standartas su netikėtumo momentais. 4.

The Source Code [2011]

Lietuviškai: Išeities kodas.

Kapitonas Kolteris Styvensas (akt. Jake Gyllenhaal) pabunda priemiestiniame Čikagos traukinyje. Jis nežino, nei kaip čia pateko, nei kas jis toks. Tačiau mergina, sėdinti šalia jo, atrodo puikiai jį pažįsta: vis vadina jį Šonu. Ji vardu Kristina (akt. Michelle Monaghan) ir elgiasi labai familiariai. Pažvelgęs į veidrodį traukinio tualete, Kolteris dar labiau susipainioja - jis, regis, prisimena, kas jis toks, tačiau iš veidrodžio į jį žvelgia ne jo veidas. Kapitono sąmyšį ir apmąstymus nutraukia netikėtas sprogimas. Kolteris vėl pabunda nepažįstamoje vietoje, tačiau šįkart aiškiai suvokia, kas esąs.
Netrukus Kolteris sužino, jog yra ypatingos eksperimentinės užduoties dalyvis. Jis privalo surasti sprogdintoją, padėjusį bombą priemiestiniame Čikagos traukinyje. Eksperimentinės programos vadovai (akt. Vera Farmig ir akt. Jeffrey Wright) Kolteriui paaiškina, jog eksperimentas vadinasi „Išeitinis kodas". Tai programa, kurios pagalba Kolteris gali patekti į kito žmogaus kūną likus 8 minutėms iki jo žūties. Išeitinio kodo pagalba jis buvo „įkeltas" į sprogusio traukinio keleivio, Šono, kūną.
Sprogimas, įvykęs priemiestiniame traukinyje, ne paskutinis. Kitas numatomas taikinys - Čikagos centras. Jei sprogdintojo niekas nesustabdys, gali žūti milijonai žmonių. Taigi, Kolteris, Šono kūne, išgyvena pirmąjį sprogimą vis iš naujo ir iš naujo, trumpomis 8 minučių atkarpomis, po truputį rinkdamas įkalčius ir stengdamasis išsiaiškinti, kuris iš traukinio keleivių yra sprogdintojas.
Pagal obuolys.lt

Paskutiniu metu man pasitaiko filmai apie ateities išradimus, leisiančius keisti pasaulį. Šis filmas kaip tik toks - istorija apie naują išrastą technologiją, kuomet vegetuojančias smegenis galima panaudoti praeities įvykiams tirti, suformuojant jose visą pasaulį iš surinktų detalių ir elementų. Vėl gi, labai įdomi idėja, gana prieinamai pavaizduota. Nuo pat pradžių užkabinantis ir beveik iki pat pabaigos nepaleidžiantis veiksmas, leidžia patirti pusantros valandos fantastiniame pasaulyje vis mėginant išgelbėti žmones nuo katastrofos. Per daug neapkraunantis veiksmo filmas su įdomia mintimi, jog bet kuris įsikišimas į Dievo jau sukurtą pasaulį, negali praeiti be pėdsako, o visuomet turi šalutinį poveikį. 5 balai.
PS: Ačiū Markusui už rekomendaciją. ;)

Surrogates [2009]

Lietuviškai: Svetimas kūnas.

Surogatai – beveik tikslios, tik geriau atrodančios, gražesnės, žmonių kopijos. Tuo tarpu tikrieji žmonės, valdantys savuosius robotus nuotoliniu būdu, gali mėgautis pačiais įvairiausiais malonumais net neatsikeldami nuo sofos.
FTB agentas Gryras gauna užduotį ištirti paslaptingą žmogžudystę. Nužudytasis – studentas, susijęs su žmogumi, išradusiu surogatus. Kitaip tariant, susijęs su žmogumi, kurio dėka mūsų planeta dabar užpildyta žmonių mechaninėmis versijomis.
Žinoma, iš pradžių agentas tyrimo imasi per savo surogatą, pats saugiai sėdėdamas namuose. Tačiau greitai paaiškėja, kad norint sėkmingai išnarplioti bylą, agentui Gryrui teks pirmą kartą per daugelį metų žengti už savo būsto sienų. Ir ne vienam: kartu su dar viena FTB agente.
Prasideda įtampos kupinas "katės-pelės" žaidimas, kuriame niekuomet negali būti tikras, kuris iš šalia esančių surogatų yra draugas, o kuris – priešas.
Pagal obuolys.lt 
 

Visai įdomus veiksmo filmas su originalia idėja, kuri galėtų būti gana logiška ir tikroviška ateities pasaulyje, iki kurio mūsų visata nugyventu jeigu Kristus atidėtų savo atėjimą. :) Filmas smagus tuo, kad be originalios idėjos, kūrėjai paliečia ir etinę visos idėjos pusę, ieškodami prasmės pakitusiame ateities pasaulyje. Kažka panašaus jau pradedame jausti mūsų dienomis. Ar tai, kad pasislepiame virtualiame savo pasaulyje, kur esame gražūs, stiprūs, didvyriški, turim gausybę draugų ir pasiekimų, iš tiesų padaro mus laimingais realiame pasaulyje? "Svetimas kūnas" ši virtualų pasaulį ištobulina ir duoda savo atsakymą į šį klausimą. Šiaip visai neblogas pasirinkimas vakarui. 4.

9 Pота [2005]

Lietuviškai: 9 kuopa.

9-osios kuopos veiksmas nukels į devintojo dešimtmečio pabaigą. Septyni karinę tarnybą atliekantys sovietų jaunuoliai po keletą mėnesių trukusių mokymų patenka į Afganistano mėsmalę - jiems lemta tarnauti legendinėje 9-ojoje kuopoje. Netrukus desantininkų grupė gauna svarbią užduotį, tačiau su ja nesusidoroja, ir mūšyje krenta visa 9-oji kuopa. Apie karo pabaigą sužino vienintelis išsigelbėjęs kuopos vadas.
Legendinė 9-oji kuopa tapo bene žinomiausiu Sovietų armijos padaliniu Afganistane. Nors didžiąją dalį kuopos sudarė įvairaus plauko nusikaltėliai ir chuliganai, daugiausiai Sovietų Sąjungos apdovanojimų už nuopelnus Tėvynei pelnė būtent ten tarnavę kariai.

Rusai, visada mėgo filmus apie karą, vis dėlto II Pasaulinis karas buvo laimėtas Tarybų Sąjungos dėka ir iki šiol veteranai Rusijoje yra labai gerbiami, o tokie filmai laikomi labai populiariais. Verta pažymėti, kad kaip ir daugelis rusų filmų tokia tematika, šis labai skiriasi nuo to, ką kuria apie karą amerikonai. Tai tikroviškas filmas apie herojų netektis, mirtis, nuodėmes,trūkumus ir stiprybę. Šia nėra superherojų, kurie sušaudo šimtus svetimos armijos kareivių. Tikras karas su tikra mirtimi. Filmui prideda daug žavesio ir tai, jog jis kurtas pagal tikrus įvykius. Šiaip kas mėgstat karinį kiną, tai yra puikus kąsnelis jums. 4 balai.

The Hunger Games [2012]

Lietuviškai: Bado Žaidynės.

Tolimojoje ateityje po sukilimo ir pilietinio karo, pasaulio didžioji dalis (o gal tik Amerika) vargsta skurde ir priespaudoje. Valstybė padalinta į 12 regionų, iš kurių kiekvienais metais išrenkama po vieną vaikiną ir merginą  Bado Žaidynėms - mirtinam žaidimui, kuris transliuojamas visame pasaulyje per televiziją, siekiant patenkinti žiaurumo ir šou poreikį. Herojais tampa 12-to regiono mergina ir vaikinas. Ar pavyks jiems laimėti ir kuris pasiaukos dėl vieno vienintelio galimo laimėtojo?

Kas iš karto maloniai nustebina ir krenta į akis yra tai, kad filme nėra besitaškančio kraujo ir akivaizdaus smurto, kuris kaip ir turėtų būti tokio scenarijaus filme. To labai gražiai išvengta ir tai tik pliusas filmui. O šiaip galima pasakyti, kad istorija įdomi, įtampa išlaikyta visą filmą, žiūrovas nėra paleidžiamas, kol neatvedamas gražiai iki filmo pabaigos, nebloga aktorių vaidyba, yra šioks toks moralas. Filmo minusas būtų kiek nuspėjamas siužetas ir silpnoka pabaiga. 4 balai.

La Cara Oculta [2011]

Angliškai: The Hidden Face.
Lietuviškai: Paslėptas veidas.

Jaunas maestro, dirigenas, atvyksta su savo mergina iš Ispanijos į Kolumbiją pagal darbo pasiūlymą filharmonijoj. Jis apsigyvena atokiau nuo miesto didžiuliame name. Mergina, nuolat matantį maestro apsuptą jaunų merginų filharmonijoje, galiausiai netenka kantrybės. Kartą, grįžęs namo, jis randa video su atsisveikinimu bei prašymu jos neieškoti. Jis lieka vienas savo nevilty. Jo versija, kad mergina išėjo pas kitą, tyrėjų, tyriančių jos dingimą, versija, kad pats ispanas čia prikišo nagus. Dar neramiau pasidaro kai naują maestro mergina, taip pat apsigyvena tame pačiame maestro name, kuriame vyksta keisti dalykai, sklinda keisti krabždesiai, panašūs į vaiduoklių siautėjimą.

Prieš pradedant žiūrėti šį filmą, labai svarbu kad nebūtumėt matęs filmo treilerio, kadangi jis sugadins visą filmo žavesį. Nors ir be to filmas yra stiprus visais atžvilgiais. Puikus scenarijus, puiki vaidyba, gražus aktoriai, gera istorija ir gera pabaiga. Nors kai kas sako, kad filmas atrodo neužbaigtas, aš matau visiška užbaigtumą ir puikią pabaigą. Geras vakaras, paneriantis į jausmų ir gyvybiškų klaidų pasaulų, garantuotas. N-18. 5 balai.

Never Let Me Go [2010]

Lietuviškai: Neleisk man išeiti.

Pagal Kazuo Ishiguro romaną "Neleisk man išeiti".
Trys bičiuliai užaugo internate, kuriame buvo ribojami bet kokie kontaktai su išoriniu pasauliu, o patys vaikai mėginami išlaikyti puikiausios formos ir sveikatos. Ilgainiui jaunuoliai sužino, kad jie klonai, kuriems lemta tapti organų donorais. Jaunuoliai tame mėgina atrasti savo gyvenimo prasmę ir išmokti džiaugtis kiekvieną trumpo gyvenimo akimirką.

Puiki filmo idėja, kuri galėtų tapti realybe netolimojoje ateityje. Tik įvykius, kuriuos mes įpratę matyti kaip ateities įvykius, autorius įpaišo į dabartį, kas yra gana keista mintis. Visa bėda ta, kad be puikios filmo idėjos, beveik nieko ir nebelieka. Rodos, režisieriai turi idėją ir bando ją aplipdyti kažkokia istorija. Gavosi nelabai kaip. Yra daug klausimų kodėl filma kas nors yra taip arba anaip. Nors žinoma, negali kaltinti scenaristų, kadangi filmas pagal knygą, belieka kaltinti autorių. :D Geriausia narpliojama mintis - ar klonuotas žmogus, kuris masto ir jaučia lygiai taip pat kaip ir mes, turi sielą? Leidžia susimastyti. Bendrai - 3 balai.

The Help [2011]

Lietuviškai: Tarnaitė.

1960-ieji, Misisipė, JAV. Skiter, vos baigusi universitetą grįžta namo. Į apmirusį miestelį, kuriame niekas nevyksta. Jauna mergina svajoja tapti rašytoja ir išsivežti į platųjį pasaulį, tačiau padoriai Džeksono miestelio merginai nedera taip elgtis ir kurti kvailas iliuzijas. Pagal nerašytą gyvenimo planą mergina turėtų ištekėti už deramo jaunikio bei pasišvęsti šeimai ir namams.

Eibilin – trimis dešimtimis už svajoklę Skiter vyresnė juodaodė, jos geriausios draugės namų tvarkytoja. Išmintinga moteris visą savo gyvenimą paskyrė darbui baltųjų namuose, auklėjo jų vaikus ir, regis, pamiršo gyvenimo skonį dar tuomet, kai likimas atėmė iš jos vienintelį sūnų. Mini – didžiausia aštrialiežuvė ir aršiausia tarnaitė visame Džeksone, liežuvio dėka niekuomet ilgai neužsibūnanti naujoje darbo vietoje.

Įsidarbinusi vietiniame laikraštyje jaunoji žurnalistė sumano pakalbinti ilgametę darbo patirtį turinčias juodaodes tarnaites. Tačiau mergina net nenumanė, jog Eibilin ir Mini gyvenimo patirtis tokia skaudi, o abi moterys vos prabilusios sugeba pravirkdyti dangų ir prajuokinti akmenį.

Nepaisydama miestelio apkalbų, kreivų žvilgsnių ir šnabždesių užnugaryje, Skiter ryžtasi tęsti savo bendradarbiavimą su juodaodėmis tarnaitėmis, o netrukus vis daugiau moterų, nešinų savo gyvenimo istorijomis, peržengia jaunosios rašytojos durų slenkstį. Visas šias moteris vienija noras pakeisti savo gyvenimus, esamą santvarką ir pasaulį priversti eiti sąžiningu keliu. 

Pagal obuolys.lt

Filmas iš nelabai senos istorijos laikų. Vertas dėmesio ne vien dėl siužeto, bet ir dėl istorinio laikotarpio atmosferos suvokimo. Puikiai atvaizduoti Kenedžio prezidentavimo laikai JAV, kuomet vergija jau tapo praeities košmaru, tačiau pati santvarka ir juodosios rasės vaidmuo visuomenėje keitėsi labai lėtai.  Tikriausiai tai natūralu ir suprantama, o režisieriui puikiai pavyko atspindėti tų metų problematika. Jautri ir sukrečianti istorija leidžia susitapatinti su visuomenės nuskriaustaisiais ir kartu ieškoti kelio į pergalę prieš nelygybę. Puikus filmas leidžiantis susimastyti apie asmens padėtį visuomenėje, diskriminaciją, žmogaus orumą bei vertę, išpuikimą ir nelygybę. Verta pamatyti. 5 balai. 

Black Swan [2011]

Lietuviškai: Juodoji gulbė.

Nina – jauna ir talentinga balerina, visiškai atidavusi save baletui. Mergina gyvena su mama Erica, kuri kontroliuoja kiekvieną merginos žingsnį ir reikalauja maksimaliai gerai ir meistriškai šokti ir pasiekti balerinos karjeros viršūnę.
Savaime suprantama, Nina niekada neturėjo jokio asmeninio gyvenimo. Teatre baletmeisteris Thomas Leroy kuria naują "Gulbių ežero" versiją. Pagrindinio vaidmens atlikėja keičiama jaunesne ir talentingesne. Kanditatė į jos vietą – Nina, turėsianti suvaidinti baltąją ir juodąją gulbes, įkūnijančias nekaltumą ir aistrą, šviesiąją ir tamsiąją asmenybės puses. Mergina idealiai atitinka visus pagrindinio vaidmens atlikėjai keliamus reikalavimus. Tačiau ar sugebės tyra ir švelni Nina įtikanamai suvaidinti aistringą ir pagiežingą juodąją gulbę?
Įrodžiusi Thomui, jog yra pasiruošusi atlikti šį vaidmenį, Nina ima nerimauti – jos gyvenime pradeda dėtis keisti dalykai. Besiruošdama vaidmeniui ir ieškodama savo juodosios pusės, balerina visur pastebi be galo į save panašią merginą Lilly. Neilgai trukus Lilly pasirodo baleto repeticijoje. Ji taip pat šokėja, tačiau visiška Ninos priešingybė – aistringa, lengvabūdė ir nenuspėjama mergina šoka taip gracingai ir lengvai, tarsi tai jai įgimta. Nina bijo naujosios šokėjos, tačiau kartu jaučia jai trauką.
Besimezgantys ryšiai tarp merginų pateikia Ninai staigmeną – vieną dieną repeticijos metu Lilly šoka jos partiją, užima jos vietą, tampa vis panašesne į ją. Kas tai? Ninos vaizduotės vaisiai? O gal iš tiesų Lilly atėjo tam, kad užimtų Ninos vietą? O ką reiškia tos keistos žaizdos ant Ninos menčių, tarsi jai tuoj tuoj išdygs juodi sparnai?
Pagal obuolys.lt

Neabejotinai Natalie Portman vaidmuo Juodojoje Gulbėje yra jos geriausias mano matytas vaidmuo. Filmas yra kelionė per balerinos Ninos emocinį pasaulį, ieškant reikiamo nusiteikimo dar nevaidintam vaidmeniui. Daug jausmų, metamorfozių, virsmų ir kiek psichopatiškų merginos priepuolių, visa tai kuria kažkokią nesveiką filmo atmosferą, kai nebesigaudai kas merginos fantazija ir paranoja, o kas realiai vykstantys įvykiai. Darant išvadą apie filmą reikia pamatyti dvi puses. Emocinis herojės pasaulis atskleistas tikrai puikiai ir profesionaliai, tačiau bendrą filmo istoriją man asmeniškai nepaliko didelio žavesio. Negalėčiau pasakyti, kad mačiau gerą filmą. Daug šokių ir daug jausmų - kam tai patinka, galbūt patiks ir filmas. O aš vertinu 3 balais. ;]

The Tree of Life [2011]

Lietuviškai: Gyvenimo medis.

Prieš 3 metus nufilmuotas ir po to montažinėje pedantiškai lipdytas mistiškiausias 2011 m. filmas pagaliau apsinuogino prieš Kanų auditoriją. Su spauda nebendraujantis drovusis režisierius Terrence'as Malickas per 40 metų karjerą sukūrė tik 5 filmus ir smulkmeniškai tobulindamas juos negailėjo laiko. Citata iš "Jobo knygos" atsidaranti neatpasakojamo grožio, jausminga, vizuali, biblinė odisėja "Gyvenimo medis" (Tree of Life) atskleidžia fantaziją apie pasaulio astronominį, biologinį, mikroskopinį susikūrimą, gyvybės atėjimą, brendimą, santykius su tėvais (gimdytojais), charakterio susiformavimą, neišvengiamą išėjimą, bandymus susisiekti su likusiais ir naują gyvenimą. Jeigu pasaulis anapus už kalnų atrodo toks nuostabiai gražus, kaip fantazuoja Terrence'as Malickas, tai nėra jokios prasmės bijoti mirties.

Edvinas Pukšta

Taip, iš tiesų ketvirtadalį filmo sudaro nuostabūs kūrinijos vaizdai, užgniaužiantys kvėpavimą ir leidžiantis prisiliesti prie visatos didybės. Šis Terenso Maliko kūrinys yra malda, kuria žmogus kreipiasi į savo Dievą. Kaip aš tave atradau? Kur tu buvai kai mane aplankė nelaimė? Kodėl tą leidai? Kaip aš atitolau nuo tavęs? Kaip vėl tave atradau? - Tai klausimai, kurie lydi visą filmą. Man filmas labai patiko, tai vertas dėmesio reikalas, atskleidžiantis tikinčiojo žmogaus pasaulį, jo jausmus bendraujant su Dievu ir ieškant Jo atsakymų. Žinoma, reiktų nusiteikti kad čia nebus šaudymų ir gaudymų, - tai greičiau psichologinis šedevras, besigilinantis į vidinį tikinčiojo pasaulį. Tiesa, kiek ištemptas pabaigos link. Bet šiaip jėga. 9/10.

In Time [2011]

Lietuviškai: Įkalinti laike.

Sveiki atvykę į XXIa. pabaigą, kurioje pagrindine atsiskaitomąja valiuta tapo laikas. Čia žmonės genetiškai užprogramuoti gyventi iki 25-erių: tuomet organizmas nustoja senti ir gyventi lieka vieneri metai.
Visa žmonija uoliai dirba vien tam, kad gautų daugiau laiko pasaulyje, kuriame puodelis kavos kainuoja 4 gyvenimo minutes. Kaip ir visuomet, čia valdo turtingieji, galintys tapti beveik nemirtingais, o vargšai, net ir lenkdami nugaras sunkiausiuose darbuose kovoja vardan savo gyvybių.
Vilas – jaunuolis, vieną rytą pabundantis su neišsenkamomis laiko atsargomis. Tačiau laimė trunka neilgai – vyrukas apkaltinamas žmogžudyste, siekiant pasisavinti kito žmogaus laiką.
Bėgdamas nuo persekiotojų Vilas pagrobia Silviją ir laiko ja įkaite, bandydamas įrodyti savo nekaltumą. Štai taip, kiekvieną minutę rizikuodami gyvybėmis, jaunuoliai dviese stoja prieš negailestingą laiko sistemą ir ryžtasi rizikingam žingsniui – laiko vagystei iš atsargų saugyklos. Idant išdalintų laiką jo stokojantiems.
Žaliai ant dilbio mirgantis laikmatis negailestingai primena, jog tavo laiko atsargos senka, priešai mina ant kulnų, tačiau Vilas neketina nuleisti rankų ir eina iki galo.
Įtemptas siužetas, netikėta idėja ir nesibaigiantis veiksmas prikausto prie ekranų. Justin Timberlake jau anksčiau įrodė esąs ne tik dainininkas, bet ir visai puikus aktorius.
Pagal obuolys.lt

Kada pagrindiniu filmo aktoriumi yra žmogus, kurio pagrindinis užsiėmimas dainuoti, atrodo, kad filmas bus nelabai koks. Juk dabar daininkai masiškai eina filmuotis dėl pastaraisiais metais atsiradusios mados, dainuoti, vaidinti ir šokti. Neva kiekviena žvaigždė turi išbandyti šias tris sferas.
Reikia pripažinti, kad filmo idėja yra puiki, scenarijus gražiai įveda į kitokį pasaulį, kur viskas kainuoja tavo gyvenimo sutrumpinimą. Bet viską gadina įmantrus ir painūs dialogai, neišbaigtos mintys ir šiek tiek painiavos scenarijuje. Be to ir vaidyba (geresnė už mano, bet) nėra stipriausia filmo pusė. Galiausiai tenka filmą mest į vidutiniokų kategoriją, davus 3 balus. 

Next Day Air [2009]

Lietuviškai: Kitos dienos paštas.

Siuntų tarnybos vairuotojas supainioja adresus ir nepristato užsakovams jų kokaino – taip prasideda karas tarp siuntėjų, užsakovų ir narkotikų turėtojų… Niekas nenori netekti savo pinigų dalies, tad net pripažinti nevykėliai stengsis iš paskutiniųjų. Tačiau reikalai visiems palaipsniui tik prastės.
Viena klaida gali virsti absurdiškų nesusipratimų grandine. Iš koto verčianti kriminalinė komedija.

 Kriminalinė komedija apie gangsterius, narkotikus, ginklus su daug keiksmažodžių ir mirčių. Tenka atiduoti duoklę neprastam filmo humorui, gerai aktorių vaidybai ir painiam scenarijui. Prasmės ir rimtumo nedaug, tiesiog būdas prastumti dvi valandas jei nėra ką prasmingo nuveikt. 3 balai.

Conviction [2010]

Lietuviškai: Nuosprendis.

Betty Anne Waters -  bedarbė žmona ir dviejų berniukų motina - labai myli savo brolį. Kilę iš problematiškos šeimos, vaikystėję buvę neišskiriami, jie turi tik vienas kitą. Tačiau viskas stipriai  komplikuojasi, kai Betty brolis apkaltinamas žmogžudyste ir nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos...

Vėl gi filmas, pagal tikrą istoriją, kuri tikrai yra didžiausios ištvermės. 20 metų sesuo skyrė, mėgindama išlaisvinti brolį iš kalėjimo. Daugeliui jau ne kartą būtų nusvirusios rankos. Puiki istorija, verta 5 balų, tačiau įdėti ją į filmą ir išvystyti dviejų valandų rimtą darbą yra labai sudėtinga. Čia nėra veiksmo, nėra nuolatinių kabliukų, tad filmas tampa kiek monotoniškas ir truputį nuspėjamas. Taigi, už istoriją 5, už pastatymą - 3.

Intouchables [2011]

Lietuviškai: Neliečiamieji.

Nelaimingo įvykio metu tapęs neįgaliu ir atsidūręs invalido vežimėlyje, turtingasis aristokratas Filimas samdo slaugą, kuris, atrodytų iš pirmo žvilgsnio, visiškai netinka tokiam darbui - tai neturintis tokio darbo patirties arabas Drisas, neseniai grįžęs iš įkalinimo vietos. Tačiau Drisas tiesiog būdamas savimi ir per daug nesistengdamas įtikti savo darbdaviui, sugeba praskaidrinti paraližuoto Filipo gyvenimą bei suteikti jam nuotykių skonį.

Filmas, pastatytas pagal tikrą istoriją, visuomet yra intriguojantis, bet dažniausiai kiek nuobodokas. Šis kūrinys, pastatytas pagal istoriją, prieš porą dešimtmečių vykusią Prancūzijoje, tikrai netinka į tokius rėmus. Puikus filmas. Nėra ką čia daug kalbėt, - pažiūrėkit. Neholivudinis, šiltas, prasmingas, puiki istorija, nuostabi vaidyba. 5 balai.

Martha Marcy May Marlene [2011]

Lietuviškai: Marta Marsė Mei Merlina

Psichologinis trileris "Marta Marsė Mei Merlina" (Martha Marcy May Marlene) su Olsen dvynių jaunesniaja sesute Elizabeth Olsen. Komplikuotos struktūros filme režisierius debiutantas Seanas Durkinas gudriai supainioja sunkią integraciją į ramią dabartį saugiuose sesers namuose (čia ji vadinama Marta), pavojingos praeities prisiminimus iš žudyti treniruojančios sektos veiklos atokioje miško fermoje (ten ji buvo pakrikštyta Marse Mei) ir baimės padiktuotus paranojiškus įsivaizdavimus (telefonu atsiliepia Merlina). Nuo pirmos minutės užsikabinus sunku atskirti skirtingus siužetus ir vienareikšmiškai išnarplioti labirintą.

Įdomus filmas, parodantis kaip galima paveikti žmogaus sąmonę, įtikinti, pakeisti ir apversti įprastą psaulio suvokimą. Kitaip sakant, kaip veikia sektos. Tai yra psichologinė drama, kurios metu jauti šiokį tokį beprotiškumo prieskonį. Čia mes gilinamės į žmogaus pasamonės pasaulį, gyvename jo tragediją ir matome kaip kiti nesupranta tavo, jau kitokio, pasaulio. Puikus filmas. Bet jo pabaigą mane "nužudė"... 4.

Snow White and the Huntsman [2012]

Lietuviškai: Snieguolė ir medžiotojas.

Tamsos ir blogio jėgos apraizgiusios visą karalystę – nei viena dvasia negali likti nepastebėta Karalienės (akt. Charlize Theron) veidrodžio. Apsupta nesuskaičiuojamos armijos, neįveikiamos pilies valdovė sužino apie jos kerams nepavaldžią Snieguolę (akt. Kristen Stewart). Grožio kulto, amžinos jaunystės troškimo ir pavydo užvaldyta moteris paveda Medžiotojui (akt. Chris Hemsworth) parnešti Snieguolės širdį. Tačiau, išvydęs tyros sielos merginą, įsimylėjęs vyras stoja jos pusėn ir pasipriešina Karalienei. Aušta didis mūšis, nes gyventi ir valdyti gali tik viena iš jų...
Epinis veiksmo ir nuotykių filmas „Snieguolė ir medžiotojas“ privers naujai pažvelgti į legendinę brolių Grimų pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“ bei atskleis naują šios pasakos viziją.
Nemari gėrio ir blogio kova, aštrūs pojūčiai, nuotykiai, ir, žinoma, meilė kino ekranuos karaliaus jau pirmąją vasaros dieną.
Pagal obuolys.lt

Pavadinimas jau pasakoja apie tai, kad turime reikalą su pasaka. O pasakos, jos ir yra pasakos: istorija, nuotykis, princesė, fantastika, geris ir blogis, meilė, kerštas ir t.t. Ši yra gana tipinė pasaka. Bėda tik ta, kad šiuolaikinės pasakos jau kaži ar panašios į tokias – kompiuteriniai efektai, dažnai, leidžia atsiskleisti pasakotojo fantazijai iki tokio lygio, kad gali būti kraupoka žiūrėti. Nors, prisiminus senąją tautosaką, suvoki kad visuomet jos buvo gana žiaurokos. Man šis filmas nepasirodė ypatingas, eidamas į jį tikėjausi kiek didesnio įspūdžio. Nors, žinoma, kai kurie filmo vingiai ir sprendimai yra gana netikėti, pavyzdžiui, čia nerasite jokios tipinės meilės istorijos. Ir, žinoma, žavingoji Charlize Theron prideda gerą pliusą! 3 balai.

An Unifinished Life [2005]

Lietuviškai: Nebaigtas gyvenimas.

Filmas pasakoja šiuolaikinės laukiniuose Amerikos vakaruose gyvenančios šeimos istoriją. Robertas Redfordas vaidina kietakaktį atsistatydinusį fermerį Einarą, jau daugelį metų atsukusį nugarą savo jaunystės prisiminimams. Šokiruotas prieš dešimtmetį įvykusios sūnaus mirties, jis apleido savo fermą ir šeimą. Dabar jis dienas leidžia besirūpindamasis tik savo samdiniu ir paskutiniu patikimu draugu Miču, kuris buvo sunkiai sužeistas pilkojo lokio. Einaras ketina savo dienas ir pabaigti tokioje sielvartingoje vienatvėje... Tačiau jo gyvenimas visiškai pasikeičia, kai į miestelį atvyksta jo marti Džin, kuri, anot Einaro, ir yra kalčiausia dėl jo sūnaus mirties. Džin atvyksta visai be pinigų, lydima mergaitės, kuri, kaip ji prisiekinėja Einarui, yra jo anūkė. Staiga ramus Einaro gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis: senas pyktis ir kaltinimai vėl iškyla į paviršių. Tačiau pamažu, vienuolikmetei mergaitei pavyksta sušildyti kietą kaip apkmuo Einaro širdį: jos žavėjimamsis laukinių vakarų gyvenimu, mirusio tėvo ligesys atveria galimybę šiltiems santykiams, nuotykiui, malonei ir tikrai draugystei.
Pagal kinas.info

Kartais Jennifer Lopez pasirodo ne tik kaip gera dainininkė, bet ir neprasta aktorė. Šiaip kažkaip senokai žiūrėjau tokius filmus. Sunku pasakyti kuo jis kitoks, greičiausiai toks kažkoks paprastas ir šiltas. Atrodo niekuo per daug ypatingas, bet malonus žiūrėjimui. Kalba eina apie kelias temas: smurtą, meilę, draugystę, kaltę ir, visų svarbiausia, atleidimą. Puikiai tiks ramiam vakarui praleisti. 4 su pliusu.

Pulp Fiction [1994]

Lietuviškai: Bulvarinis skaitalas.

Kino postmodernizmą įteisinęs filmas susideda iš trijų istorijų ir prologo bei epilogo. Filmo herojai – mafijozai, jų žmonos, samdomi žudikai ir kitokie kriminalinių skaitalų personažai – daug kalba, cituoja Bibliją, mąsto apie gyvenimą, žudo, sėdi kavinės. O režisierius žaidžia savo intertekstualinius žaidimus, kurdamas vieną sceną a la Godard’as, kitą – a la Truffaut ir t.t
1995 m. už geriausią scenarijų filmas laimėjo "Oskarą" bei gavo dar 6 nominacijas.

Šis filmas, žiūrovų vertinimu, įeina į sąrašą geriausių kada nors pastatytų filmų. Tenka, sutikti, kad 94-ais jo žanras turėjo būti originalus, o pats filmas šiokia tokia bomba. Dabar jau kelių istorijų filmai nebėra tokia jau retenybė. Be to, vaidinantys, dabar jau tapę įžymiais aktoriai, tuomet buvo tik kino naujokai. Trumpai tariant filmas yra tuštokas, neytin pasižymintis giliom prasmėm, greičiausiai, kaip ir dauguma Kventino Tarantino filmų. Be to, puiki reklama narkotikams ir kriminalui. Manau, kad įeina į kategoriją "filmų, išbraukusių iš gyvenimo dvi valandas". Pliusą gauna žanras, o siužetas nevertas dėmesio. 2.

Black Death [2010]

Lietuviškai: Juodoji mirtis.

Viduramžių Anglijoje, kurią kamuoja maro šėšėlis, karys Ulrikas su savo bendražygiais nusprendžia pasiimti vedlį vienuolį Osmundą, kuris turįs nuvesti juos į paskutinį kaimą esantį pelkėse kurio dar nepasiekė maras, suimti ir nugabenti vyskupui nekromantą gyvenantį ten ir prikeliantį mirusiuosius. Osmundas ryžtasi kelionei vardan Dievo valios ir kelio, kuriuo jis eina visą gyvenimą. Vardan Dievo ir kelionės, jis išsižada savo vienintelės gyvenimo meilės. Atrodo viskas klostosi gerai, tačiau tik išvykus į kelionę, prasideda keisčiausi dalykai, bei nesuvokiami pavojai, už kurių slepiasi paslaptingoji Langiva...
Pagal www.online.tt.lt.

Niūrus ir tamsus filmas. Nemažai žudynių ir baisių scenų. Tačiau žiūrėdamas, suvoki, kad tokia jau buvo toji tamsių viduramžių realybė, kuri pavaizduota labai tikroviškai ir, manau, objektyviai. Vaizduojamas visas košmaras ir palaidumas, vykęs viduramžių katalikų bažnyčioje. Po nedaug žadančios filmo pradžios, filmo scenarijus pradeda „kabinti“ ir iki pat galo išlaiko žiūrovo dėmesį. Verta pažiūrėti, kad įsivaizduoti politizuotos katalikų bažnyčios tragediją. Ir vis dėlto dar kartą priminsiu, kad vaizdai dažnokai nepasižymi humaniškumu. Filmas žiauriai patinka ateistams, besidžiaugiantiems proga priminti bedievišką istoriją. :D Sunku vertinti, nes po filmo peržiūros susimąstai: ar tai visiška nesąmonė, ar filmas su gilia potekste. Ok, tebūnie 4/5.

The Killers [2010]

Lietuviškai: Ponas ir Ponia Gangsteriai.

Spenseris dirba slaptuoju vyriausybės agentu. Jo specializacija - užsakomosios žmogžudystės, todėl jam dažnai tenka keliauti ir - nemeluosime - gyventi kaip Džeimsui Bondui: egzotiškos vietovės, prabangūs automobiliai ir įspūdingos moterys. Tačiau kai Spenseris sutinka Dženą Kornfeld, jis supranta - tai jo gyvenimo meilė. Jis nė akimirkos nedvejoja ir savo noru atsisako kraują kaitinančio slaptojo agento gyvenimo šeimyninės laimės vardan.
Praėjus trejiems metams Spenseris ir Džena tebesidžiaugia tobula santuoka. Tačiau visa tai baigiasi, kai Spenseris iškart po trisdešimtojo gimtadienio sužino, kad jis medžiojamas. Už jo galvą paskelbta solidi kelių milijonų dolerių kaina. Bet ir tai dar ne viskas: žudikai sekė laimingąją porelę ne vienus metus ir puikiai žino jų įpročius. Jie visiškai šalia, tačiau nei Spenseris, nei Džena nežino kas jie tokie. Tad belieka vienintelė logiška išeitis - įtarinėti visus: draugus, kaimynus, bakalėjos savininką ir net atsitiktinius praeivius. Buitinius ir šeimyninius rūpesčius papildo - o gal net ir užgožia - dar vienas: kaip nors išnešti sveiką kailį.
Ramus Spenserio ir Dženos gyvenimas priemiestyje virsta paranojišku košmaru. Jie įtarinėja visus ir nuolatos, tačiau negali išsiduoti ir privalo toliau lyg niekur nieko bendrauti su kaimynais, kovoti su uošviais ir gelbėti santuoką, kuri mirtinos grėsmės akivaizdoje ima braškėti...
Pagal obuolys.lt

Visada stebėjausi kaip lietuviai verčia filmų pavadinimus. Šiuo atveju, pavadinimas išduoda viso filmo esmę dar nepradėjus žiūrovui žiūrėti filmo. Apmaudu. Killers yra komedijos tipo veiksmo filmas iš „Mr & Mrs Smith“ serijos. Panaši filmo idėja, tokia pat smagi humoro dozė. Tačiau bendrai šį filmą vertinčiau kiek geriau kaip Smitus. Šia man pasirodė originalesnis scenarijus, o veiksmas išlieka įdomus iki pat filmo pabaigos. Tad duodu 4 kaip ir Smitams, tačiau čia su dideliu pliusu. ;)