2010 m. spalio 2 d., šeštadienis

The Last Song [2010]

Lietuviškai: Paskutinė daina.

Septyniolikmetė Veronika – viena iš daugybės paauglių, kurios gyvenimą aukštyn kojomis apvertė tėvų skyrybos. Sunkiai išgyvenusi permainas šeimoje, ji ir po trijų metų vis dar jaučia pyktį bei susvetimėjimą.
Tačiau laikas nestovi vietoje, ir Veronikai tenka susidurti su nauju iššūkiu.Mamai nusprendus, Veronika kartu su broliu atsiduria atokioje Taibio saloje Džordžijos valstijoje. Vasara nuostabios gamtos apsuptyje, prie pat paplūdimio, gali atrodyti kaip svajonės išsipildymas, bet tik ne tuomet, kai visą laiką teks praleisti su... savo tėvu.
Ryšį su dukra praradęs tėvas įvairiais būdais bando atkurti judviejų bendravimą. Suradęs vienintelį juos siejantį dalyką – muziką – tėvas pamažu Veronikai atskleidžia, kokia įvairi gali būti žmogaus meilė. Tuo tarpu Veronika, saloje išgyvenanti pirmąją meilę, pamažu suvokia, kad tikri tarpusavio santykiai gali ir įskaudinti, ir išgydyti...

Pagal obuolys.lt

Jau iš pavadinimo ir filmo plakato galima matyti, jog filmas bus romantinis. Laimei ne romatinė komedija, o greičiau romantinė drama. Na, kadangi tokių filmų scenarijus ir pabaiga daugmaž aiškūs jau pradėjus žiūrėti filmą, jų pernelyg nevertinu. Tačiau "Paskutinė daina" yra pagardinta gera doze dramatizmo ir scenarijus sukasi ne tik apie meilę, o mėgina vystyti ir kitas temas. Už tai ir pliusas jam. 8.5 balai.

The Karate Kid [2010]

Lietuviškai: Karatė Vaikis.

Dre Parkeris – paprastas 12-metis, gyvenantis Detroite su mama. Tačiau jo laukia nepaprastas išbandymas – berniuko mama gauna darbą Kinijoje. Įveikę pusės paros kelią lėktuvu, Dre ir jo mama galiausiai atsiduria naujoje šalyje, naujame mieste, naujame bute. Dre mama aikčioja ir žavisi kiekviena egzotiškos šalies smulkmena: tai architektūra, tai žmonėmis, tai ledais. Tačiau Dre toks gyvenimo pokytis tolygus tragedijai. Jis pasiilgsta Detroito, draugų, laisvalaikio... Dre viską atiduotų, jei tik galėtų grįžti atgal į JAV.
Dre Kinija ima patikti, kai jis susipažįsta su Mei Jing – mergaite, drauge su juo lankančia mokyklą. Jis akimirksniu susižavi ja ir, jo laimei, jausmas pasirodo esąs abipusis. Deja, jų draugystė nepatinka mokyklos peštukui Čengui. Jis ir jo gauja ima persekioti Dre, o pasitaikius tinkamai progai gerai iškaršia jam kailį. Kaip sakoma: meilėje ir kare visos priemonės pateisinamos... Tad Dre tenka slapstytis nuo Čengo ir jo gaujos, slapčia draugauti su Mei Jing ir meluoti mamai, jog mėlynė paakyje atsirado, nes jis "atsitrenkė į stulpą".
Laimei, vieną dieną Čengo kompanijos užspeistą į kampą Dre išgelbėja namo meistras, ponas Hanas. Pasirodo, jog niūrus ir nekalbus vyras yra kung-fu meistras, kuris netrukus pradeda mokyti vaikį..

Jau senokai matyta tema, kuri buvo populiari prieš kokius 15 metų. Ar tai grįžimas, ar tiesiog ne laiku pasirodęs filmas, yra sunku vertinti, nors kaip matome į vaikus orientuota kino pramonė turi savąją paklausą. Šiaip filmas neblogas. Man pasirodė geras momentas, jog skriaudžiamo vaiko tema tęsiasi ilgiau, nei šiaip holivudiniuose filmuose, tačiau dėl to per dvi valandas nespėjama išvystyti temą, tad filmas kiek atrodo užtemptas, nors žiūrisi gana nenuobodžiai. Man visai patiko. 5 balai.

2010 m. rugpjūčio 24 d., antradienis

Inglorious Basterds [2009]

Lietuviškai: Negarbingi šunsnukiai.

Slaptai misijai pasiryžę žydų kilmės amerikiečių kareiviai po mažą žingsnelį infiltruojasi į priešo gretas, o po to stilingai ir brutaliai išžudys Trečiojo Reicho niekšus. Tuo tarpu nuo neišvengiamos egzekucijos pasprukusi ir kino teatrą Paryžiuje atidariusi žavi mergina planuoja asmeninę keršto akciją už lageryje sušaudytą šeimyną.


Labai norėjau pažiūrėti šį filmą, kadangi jis kalba apie slaptą žydų kuopą, kuri veikė II Pasaulinio karo laikais. Teko skaityti, kad ir po karo dalis jai priklaususių žmonių tęsė savo veiklą kaip atskira organizacija, siekdama sunaikinti visus fašistų grietinėlės narius, kuriuos priglaudė JAV ar kitos valstybės.
Kiek nusivyliau filmu, kadangi is kalba tik apie Basterd'ų veikla karo laikais.
Tikėjausi, kad filmas bus dramatiškas ir atspindės realius įvykius, kas suteiktų neįprastumo šiam kūriniui. Tačiau kūrėjai nuėjo lengvesniu laimingos pabaigos keliu, kas mane kiek nuvylė. Be to, filmo pavadinimas ne visai atspindi filmo esmę, kadangi pagrindis lemiamas vaidmuo suteikiamas ne šiam būriui, o žydei-moteriai, pakeitusiai istoriją.
Nemažai kraujo, smurto, Tarantino stilius. Tikėjausi geriau. 3 balai.

Vampires Suck [2010]

Lietuviškai: Vampyrai užkniso juodai.

Juostos "Vampyrai užkniso juodai" tikrai nerekomenduotina žiūrėti tiems, kurie beviltiškai įsimylėję Belą ir Edvardą. Čia gausu juokingų elementų iš visų iki šiol parodytų "Saulėlydžio" serijos filmų bei kitų filmų apie vampyrus. Autoriai berniokiškai pramogauja šaipydamiesi iš romantinių arba kovos scenų, virtimo vilkais ir vampyrais, o vietomis labai įtikinamai perteikia šios neįtikėtinos meilės istorijos atmosferą papildydama ją savais elementais.

Po pusantros valandos sugadinto laiko kino teatre pasižadėjau daugiau niekada nežiūrėti komedijų kine. Filmas tikrai nėra vertas dėmesio. Ir ne vien dėl to, kad jo supratimui būtina išankstinė "Saulėlydžio" peržiūra, bet ir dėl to, kad komedija atkartoja beveik visą "Saulėlydžio" scenarijų, o tai padaryta gana nuobodžiai. Plius humoras dar prastesnis už įprastai amerikietišką. Vienintelis pliusas - gan neblogas kastingas. Žodžiu, 1 balas.

2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

The Proposal [2010]

Lietuviškai: Piršlybos.

Savimi pasitikinti ir visuomet žinanti ko nori knygų redaktorė ir leidėja Margarita Teit vieną dieną sulaukia nemalonios staigmenos. Jungtinių Amerikos valstijų migracijos tarnybos budrumo dėka, kaip paaiškėja, nelegaliai Amerikoje gyvenančiai Margaritai gresia deportacija į gimtąją Kanadą.

Veikli ir laiko žodžiams nešvaistanti moteris iš karto sugalvoja išeitį ir pareigūnams pareiškia, jog yra susižadėjusi su savo asistentu Endriumi. Tiesą sakant, Margarita su Endriumi visuomet bendravo kaip šuo su kate.

Ir toliau negalėdami pakęsti vienas kito, Margarita ir Endrius privalo sukandę dantis vaidinti savo pasirinktus vaidmenis, nes juos seka budri Amerikos migracijos tarnybos pareigūnų akis.

Filmas prasideda kaip "Ir velnias dėvi Pradą", bet su daug žavesne Sandra Bullock. Sukuriamas įdomi siužeto linija. Romantinė komedija, žinoma, yra merginų sritis, tad jos geriausiai pakritikuotų šį filmą. Aš gi galiu pasakyti, kad įdomi idėja duoda savo susidomėjimą, plius dozę humoro padaro filmą malonu akiai, kol filmas nepriartėja prie pabaigos, kur jo laukia gana tradicinis šiam stiliui finalas. :] O šiaip pamaloninti savo damą tikrai verta. 4.

Edge of Darkness [2010]

Lietuviškai: Tamsos pakraštys.

Tomas Kreivenas - Bostono policijos žmogžudysčių skyriaus veteranas. Be darbo jo gyvenimui prasmės suteikia tik dukra, Ema, tačiau ji retai atvažiuoja aplankyti tėvo. Tad netikėtas jos vizitas nepaprastai pradžiugina Tomą. Deja, ant namų slenksčio pasirodęs vyras tėvo akyse nušauna Emą.

Oficiali versija - tikrasis taikinys buvo Tomas. Pareigūnai mano, kad tai pagiežingo nusikaltėlio, kuris Tomo dėka pateko už grotų, darbas. Tačiau daugelį metų dirbęs žmogžudysčių skyriuje, Tomas išsiugdė šeštąjį pojūtį. Jis Tomui kužda, kad tai, kas nutiko, buvo planuota ir tai ne klaida: tikrasis taikinys ir buvo Ema. Tačiau kodėl?

Tomas ima sekti dukters pėdomis ir aiškintis, kuo ji gyveno, ką veikė. Pasirodo Ema dirbo Nortmūro atominėje elektrinėje. Čia ir prasideda Tomo tyrimas. Jis aplanko elektrinės vykdantįjį direktorių. Pokalbis su juo dar labiau sustiprina Tomo įtarimus ir jis ima kapstyti giliau. Netrukus jis atranda keistus ryšius, siejančius šią elektrinę su kitomis didelėmis įmonėmis. Šie ryšiai rodos siekia net vyriausybę.

Vieną dieną prie Tomo durų pasirodo Darijus - vyriausybės agentas, siųstas sunaikinti visus įkalčius, kurie galėtų sukompromituoti valstybės vadovus. Tomas tapo potencialia grėsme vyriausybei. Jis sujudino papirktus politikus ir korporacijų vadovus, kurių gerovė tiesiogiai priklauso nuo valstybės mastu priimamų sprendimų. Tačiau pažintis su Darijumi baigiasi ne visai taip, kaip būtų galima tikėtis...


Kino ekranuose jau senokai mačiau Melą Gibsoną, tad tikėjausi gero kino. Tačiau, deja, teko nusivilti. Filmas kažkas apie vidutinišką. Pradžia kiek įdomi, tačiau filmui įsibegėjus, filmo nuspėjamas siužetas pradeda kiek varginti o gale, jau nekantriai lauki filmo pabaigos. Gana daug neaiškių momentų, kuomet sunku suprast kas tie herojai ir kaip įvykiai išsirutulioja iš vieno į kitą. Man filmas nepatiko. Ypatingų minčių, vertų dėmesio taip pat nepastebėjau. Manau, filmas iš tų, kuriems neverta skirti brangaus laiko ir dėmesio. 3 balai.

2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Inception [2010]

Lietuviškai: Pradžia.

L.DiCaprio vaidinamas herojus valdo kontorą, kurios darbuotojai sugeba pasinerti į žmonių sapnus bei implantuoti naują informaciją ar panaikinti seną. Naujas užsakymas – už viliojantį atlyginimą reikia įsiskverbti į sėkmingo verslininko smegenis bei įrašyti informaciją, kuri leistų jo konkurentams pakoreguoti verslininko mąstyseną.

Domas Cobb – talentingas vagis. Jis geriausias savo srities specialistas, kai kalbama apie ko nors išgavimą ar ko vertingo nukniaukimą, kol žmogus miega, o jo sąmonė tuo metu – pati pažeidžiamiausia.


Efektų prikimštas filmas, į kurį įpintas geras kiekis „Matricos“ tipo fantastikos ir originali idėja apie sapnus. Šiaip pagal savo struktūrą ir idėją, „Inception“ gana sudėtingas veikalas, tad pagarba scenaristams ir režisieriui, sugebėjusiems puikiai atskleisti mintį. Gana puikus veiksmo trileriukas, pagrobiantis žiūrovą ir nepaleidžiantis iki filmo galo.

Viena pagrindinių minčių savo atskambį randa „Avatar‘e“ ir kalba apie realybės suvokimą ir svajonių įsikūnijimą.

Nors filme yra šiokie tokie neaiškumai (pvz., mirus Fišeriui, jis turėtų patekti lygiu aukščiau, o ne žemiau), „Inception“ yra vienas geriausių mano matytų šių metų veiksmo filmų. Gal labai ilgam galvoje neliks, tačiau gerą dozę emocijų paliks. 5 balai.

2010 m. rugpjūčio 16 d., pirmadienis

The book of Eli [2010]

Lietuviškai: Elijaus knyga.

Žemės planeta ištuštėjus po gamtinių ir žmogaus rankomis sukurtų katastrofų. Žmonija atsidūrusi ties išnykimo riba. Jos likimas priklauso tik nuo vienišo kario, kuris saugo knygą, kurioje slypi paslaptis, galinti išgelbėti žmoniją nuo išmirimo. Tačiau vienam įtakingam korporacijos vadovui tai labai neparanku...
Pagal obuolys.lt


Nežinau ar būtų teisinga laikyti pastarąjį Obuolio aprašymą tiksliu. Trileris apie Elajaus knygą yra gana įdomus veikalas, su netikėtomis detalėmis išryškėjančiomis tik filmo gale. Nesinori sugadinti filmo žiūrėjimo išpasakojus jas. :] Istorija pasakoja apie keliautoją, dar vaikystėje gavusį užduotį ir nešantį paslaptingą Knygų Knygą į Vakarus, tolimo krašto biblioteką. Knyga turi didžiulę galią ir kiekvienas kas ją turi - yra praktiškai nenugalimas. Filmas apie gailėstingumą, draugystę, viltį ir tikėjimą. Man patiko. 5 balai.

2010 m. liepos 26 d., pirmadienis

The Ghost Writer [2010]

Lietuviškai: Vaiduoklis.

Jaunas rašytojas gauna pasiūlymą parašyti buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Adamo Lango memuarus. Rašytojui pažadėtas nemenkas honoraras suvilioja jį, tad jis sutinka.
Adamas Langas glaudžiasi pajūrio apartamentuose Naujojoje Anglijoje. Viena iš priežasčių - kad galėtų "rašyti" memuarus. Tačiau tikroji ir svarbiausioji politiko tremties priežastis - skandalas dėl jo politinės veiklos praeityje. Buvusiam ministrui pirmininkui gresia teismo procesas už karo nusikaltimus. Todėl jam tenka slapstytis nuo teisingumo svetimoje šalyje. Kartu su juo į Naujosios Anglijos pajūrį atsikrausto ne tik žmona, bet ir visa komanda - politiko dešinioji ranka ir nepakeičiamas asmeninis padėjėjas, sekretorė Amelija, apsaugos darbuotojai.
Asmeninis ministro pirmininko padėjėjas ne tik ilgus metus ištikimai tarnavo, bet buvo ir slaptasis politiko memuarų autorius - rašytojas vaiduoklis. Tačiau netrukus jūra į krantą išmeta jo kūną. Oficiali išvada - savižudybė. Jo vietą ir užima jaunasis rašytojas, pats save vadinantis Vaiduokliu. Jis gauna palikimą iš savo pirmtako - Adamo Lango memuarų juodraštį. Šio juodraščio išgabenti iš pajūrio apartamentų negalima, tad Vaiduokliui tenka apsigyventi politiko namuose. Taip jis paveldi ne tik memuarų juodraštį, bet ir velionio kambarį su visais jo daiktais.
Vos tik atvykęs į pajūrio apartamentus, jaunasis rašytojas pajunta ore tvyrančią įtampą. Po truputį gilindamasis į rankraštį ir į Adamo Lango gyvenimą Vaiduoklis ima suprasti, jog viskas yra kitaip nei atrodo. Rašytojas ima atrasti dalykų, kurių jam galbūt geriau nežinoti. Dalykų, kuriuos tikriausiai žinojo ir jo pirmtakas - velionis politiko padėjėjas. Jo mirties aplinkybės ima kelti abejones, tačiau dar didesnės abejonės ir baimė apninka Vaiduoklį dėl jo paties likimo. Jis pradeda suprasti, kad įsipainiojo į žaidimą, kurį laimėti ne jo jėgoms...


Nors filmą žiūrėjau vakar, jau beveik pamiršau apie ką. :D
Tiesą sakant nieko labai įsimintino.
Viena trečioji filmo truputį nuobodi, gal kiek užtempta, jau pradedi galvoti, kad nuobodybę pasirinkai. Bet tuomet prasideda greitas tempas, vystosi įvykiai įdomiau. Įdomesnė mintis nebent galėtų būti tą, kad nuo norinčių tave nužudyti pabėgti gali, bet nuo pačios mirties - nesugebėsi. :D Bet čia toli nuo pagrindinės filmo minties. Ai, žodžiu, 3.

2010 m. liepos 17 d., šeštadienis

88 minutes [2007]

Lietuviškai: 88 minutės.

Koledžo profesorius kaip psichiatras konsultuoja FTB. Gavęs pranešimą, kad bus nužudytas po 88 minučių, profesorius, kad išgelbėtų savo gyvenimą, priverstas pasitelkti visas profesionalias žinias ir patirtį...

Įtempto siužeto filmas. Įtampa išties išlaikoma, kas tikrai suteikia filmui žavesio. Ir vis dėlto, kadangi tai filmas, kuri įdomi žiūrėt čia ir dabar, o vakar pamirštama, jis nesukuria rimtos vertės. Filmas nėra apsunkintas specefektais ar įmantriais vingiais, bet scenarijus išlieka nenuspėjamas iki pat pabaigos, o tai geras „88 minučių“ pliusais. Be to, autoriai mėgina perteikti kai kurias mintis apie teisingumą, tiesą, kerštą ir laiką. Nors jų gana nedaug, bet tai filmą truputį pagražina, atplėšiant nuo įprasto veiksmo filmo žanro. 4.5 balо.

The Hurt Locker [2008]

Lietuviškai: Išminuotojų būrys.

Irako konfliktas pačiame įkarštyje. Elitinės išminuotojų komandos vadas žūva mūšio lauke - išlekia į orą. Jį pakeičia naujas komandos vadas – seržantas Viljamas Džeimsas. Atrodo, jog jis nebijo nieko: nei kulkų krušos, nei aplink sproginėjančių užtaisų. Jis beatodairiškai veržiasi į priekines mūšio linijas rizikuodamas tiek savo, tiek jam pavaldžių karių gyvybėmis.
Jis elgiasi taip lyg mirtis jam būtų nė motais. Tačiau jo pavaldiniai Senbornas ir Eldridžas dar neatsisveikino su sveiku protu ir juos vado pramuštgalviškumas gąsdina: Senbornui svarbiausia saugumas, o Eldridžas siaubingai bijo mirties. Tad naujasis vadas tampa tikru išbandymu abiems.

Pagal obuolys.lt.

Na, oskaras už filmo pastatymą, tad peikti jį nebūtų protinga. Žinoma, jeigu esi amerikietis. :D

Nes filmas yra įdomus ir vertinamas tuo, kad kabina amerikiečių jausmus. Jų karių, tarnaujančių karo zonose gyvenimą. Štatuose tai opi, daug diskusijų kelianti tema, tad žinoma, kad tokio pobūdžio filmas yra vertinamas. O kas mums, lietuviams iki tokių istorijų?

Filmas mėgina perteikti išminuotojų trijulės gyvenimą priešiškai nusiteikusiuose Bagdado užkampiuose. Paimami keli herojai: nutrūktgalvis išminuotojas ir du jo padėjėjai – vienas nuolat besirūpinantis saugumu, o kitas atsidūręs ne savo vėžėse ir sunkiai pergyvenantis tarnybos laiką. Kiek chaotiškai, bet įtikinamai perteikiami jų jausmai. Galbūt kiek trūksta gylio, kad užkabintų paprastą lietuvį, tad daugiau patiks „amerikonui“ arba kažkam kieno artimieji tarnavo karo zonose. O šiaip sunku duoti daugiau 8iš 10.

New Moon [2009]

Lietuviškai: Jaunatis.

Bela vos atsigavo po vampyrų užpuolimo. Tačiau tokia siaubinga patirtis neprivertė jos atsiriboti nuo Edvardo. Priešingai – ji ir vampyrų klanui priklausantis Edvardas tapo dar artimesni. Belą į glėbį priėmė ir visa Edvardo šeima. Jie net pasišovė suruošti Belai aštuonioliktojo gimtadienio vakarėlį. Tačiau šventė netikėtai pakrypsta nenumatyta ir liūdna linkme: mergina įsipjauna pirštą ir Edvardo šeima praranda savitvardą. Instinktyvus kraujo troškimas paima viršų ir įveikia elgesio normas, kuriomis Kalenai save varžė.

Bela išvengia liūdnos baigties, tačiau visiems tampa aišku, kad jos ir Edvardo draugystė yra pavojinga tiek žmonėms, tiek vampyrams. Kalenai nusprendžia išsikraustyti iš Forkso.

Vienintelė Belos paguoda ir ramstis – vaikystės draugas Džeikobas. Jis padeda įgyvendinti beprotišką Belos sumanymą, kurio pagalba ji tikisi susigrąžinti Edvardą. Mergina pastebėjo, kad kas kartą jai atsidūrus pavojuje ją aplanko Edvardas. Pasiaukojantis Džeikobo rūpestis pamažu sušildo Belos širdį. Tačiau keista merginos lemtis ir vėl atveda ją ten, kur po įprasta išore slypi nepaprasti, antgamtiški dalykai...

Pagal obuolys.lt


Tęsiama „Saulėlydžio“ Belos ir Edvardo istorija. Šioje dalyje autoriai daugiau dėmesio skiria pokalbiui, minčių vystymui. Mėginama perteikti mylimojo žmogaus praradimo skausmas ir paieškos kuo pakeisti jį. Kaip bebūtų, emocinė pusė atskleidžiama truputį perdėtai ir dėl to praranda tikroviškumo jausmą. Be to, ši filmo dalis išėjo pernelyg ištempta ir todėl įpusėjus filmui truputi nuvargina. Tik paskutinis trečdalis įgauna tempą. Laiminga pabaiga, vėl pratęsimo reikalavimas. „Jaunatis“ yra „Saulėlydžio“ pratęsimas, tad bus suprantamas daugiau jiems. O pirmas įspūdis 3 balams.

Twilight [2008]

Lietuviškai: Saulėlydis.

Kai Belos motina išteka antrą kartą – merginos tėvai išsiskyrę – jai tenka atsisveikinti su Fyniksu ir keliauti į mažą nuolatos lietuje paskendusį miestelį Forksą. Mergina nesitiki, kad jos gyvenimas labai pasikeis, tačiau netikėtai nykiame miesteliūkštyje ji sutinka akinančiai žavų vaikiną – Edvardą Kuleną. Tačiau Edvardas turi vieną paslaptį – jis vampyras...

„Saulėlydis“ – filmas, pastatytas pagal to paties pavadinimo Stephenie Meyer romaną, kurį „New York Times“ skaitytojai išrinko geriausiu metų romanu. Tai netikėta, naujoviška Romeo ir Džiuljetos istorija – vampyro ir mirtingosios meilės istorija.


Romantiškas filmas, be vargo patiksiantis merginoms nepaisant istorijos apie vampyrus. :]
Bendrai paėmus pernelyg kažkuo neypatingas pasakojimas apie meilę. Veiksmas rutuliojasi greitai, tačiau net pasibaigus filmui, nepasiekiama jokios reikšmingos kulminacijos. Filmas baigiasi kaip serialo serija, nieko ypatingo nepasakiusi ir reikalaujanti pratęsimo. Kaip bebūtų romantika išsirutulioja gana padoriai. Ir, didžiulė pagarba filmo autoriui, kad čia nėra, kaip įprasta filmo herojams, meilės „tvirtinimo“ pirma nesantuokine naktimi. Dėl to šis filmas tikrai tampa išskirtiniu. ;) Duočiau, bet dėl pastarojo bruožo, duodu 5
.

2010 m. kovo 17 d., trečiadienis

Law Abiding Citizen [2009]

Lietuviškai: Įstatymus gerbiantis pilietus.

Buvęs genialus vyriausybės darbuotojas, kūręs ypatingas sistemas taikinių likvidavimui tampa savo žmonos ir dukrelės nužudymo liudininku Jis tikisi, kad prokuroras ir teismas nubaus banditus, tačiau vieną jų, tesimas paleidžia be bausmės.
Herojus ryžtasi pats atstatyti teisingumą, pasinaudodamas savo išradimais ir genialiu protu.
Viso šio įvykio fone dalyvauja jo buvusios bylos prokuroras. Kai vienas po kito pradeda žūti jo aplinkos žmonės, advokatas greitai supranta kas kaltas, tačiau jo sustabdyti negali nei policija, nei agentai, nei prokuroras, kadangi jis ir taip... sėdi kalėjimo vienutėje...

Toks filmas apie žmones, turinčius genialių sugebėjimų ar talentų, visuomet žavi ir intriguoja. Ne išimtis ir šis filmas. Visą laiką puikiai išlaikoma įtampa ir susidomėjimas. Iš tiesų, tai filmo metu teina dilema kurį herojų palaikyti: ar nusivylusį genijų, siekiantį sugriauti sistemą dėl kurios lieka nenubusti žudikai ir kiti nusikaltėliai, ar prokurorą, kuris visais būdais siekia išlaikyti savo aukštą įvaizdį, dėl ko kartais nusikaltėlius palieka laisvais, ir šį kart mėginantį sustabdyti herojų-blogietį.

Kaip bebūtų matosi potekstė, kalbanti apie mūsų teisinės teisingumo sistemos netobulumą ir skyles. Jeigu taip yra JAV, tai tuo labiau Lietuvoje, kur bausmės jau seniai neadekvačios nusikaltimams. Na, bet tai ne politika, o kinas. T
аigi, 8.

2010 m. kovo 10 d., trečiadienis

Sin city [2005]

Lietuviškai: Nuodėmių miestas.

Nuodėmių miestas – tikras pragaras Žemėje. Jo gatvėmis slankioja tokie išperos, kurių sutikti nenorėtų net pats velnias, tamsūs užkaboriai slepia juodžiausias paslaptis, o policija - tik įrankis nusikaltėlių rankose. Čia - kiekvienas už save, čia – akis už akį, dantis už dantį ir pasigailėjimo nėra.
Marvas (akt. Mikis Riurkė) – didžiausias šunsnukis prakeiktajame mieste. Prieš jį dreba kaip lapai ne tik policininkai, bet ir gatvės atmatos. Marvas nenugalimas ir tvirtas kaip plienas, bet jo širdis pasruvusi krauju. Jo vienintelė meilė Gouldi (akt. Džeimi King) žuvo nuo nežinomojo rankos. Dabar Marvą gyventi verčia tik keršto troškimas. Jo nesustabdys niekas ir vargas tam, kuris pasipainios jo kelyje.
Hartiganas (akt. Briusas Vilis) – policininkas, kaltinamas nusikaltimu, kurio nepadarė. Jis priverstas slėptis nuo senųjų priešų ir buvusių kolegų. Tik ne taip viskas paprasta, kai esi atsakingas ne tik už savo kailį. Mat Hartiganas prisiekė apginti nuo visokio plauko padugnių striptizo šokėją Nensi (akt. Džesika Alba). O padugnės – ne tik gatvės smogikai su Marvu priešakyje. Čia pakanka ir korumpuotų policininkų. Tokių kaip Džekis (akt. Benisijo del Toro), turintis ypatingą polinkį į žiaurumą.
Nuo Džekio naktinių išpuolių kenčia ir Geil (akt. Rozarija Dosan) su draugėmis. Tačiau merginoms pasisekė - jos (kaip ir Nensi) turi angelą sargą Dvaitą (akt. Klaivas Ouvenas). Tik Dvaitui pačiam praverstų pagalba. Jo angelas sargas tikriausiai žioplinėjo, kai likimas vyrukui pakišo koją. Dvaitas nelemto atsitiktinumo „dėka“ nužudė miesto didvyrį policininką. Dabar jam teks paplušėti, kad išvengtų problemų su teisėtvarkos sargais. Dar nežinia, kas bjauriau šiame prakeiktame mieste – susidurti su nusikaltėliais ar patekti policijos nemalonėn...
Klaidžiodamas Nuodėmių miesto gatvėmis gali sutikti bet ką – nusidėjėlius, gyvenančius švento meilės keršto troškulyje, šventuosius, slepiančius tamsias paslaptis. Tik tada jau nesitikėkit išlipti sausi iš balos... Nuodėmių mieste nesusitepusių nėra.
„Nuodėmių miestas“ – tai kultinio komiksų autoriaus Frenko Milerio istorijos ekranizacija.
Pagal kinas.info.

"Sin city" kaip jau minėta yra to paties pavadinimo komikso ekranizacija, todėl filmas tikrai yra neeilinis. Juodai baltas, su spalvotais elementais kiekvienoje istorijoje. Išskirtinis dalykas ir tas, kad dauguma visos aplinkos padaryta kompiuterine grafika, todėl sukuria tokį įspūdį, tarsi tai būtų pusiau animacinis filmas. Tačiau tai filmo nepablogina, o tik sukūria komikso įvaizdį.
Kaip bebūtų, filmuose mane daugiau domina idėjinė pusė. nors filmas surinko daugybę žvaigždžių, savo idėjine prasme jis gana tuščias ir panašus į laiko švaistymą. Plius gana žiaurus, viso filmo esmė - žiaurūs vyrų žudymai dėl mylimų moterų. Ši linija seka visą filmą. Nors filmas išsako keletą įdomių minčių (pvz. "Senis miršta, kad mergaitė gyventų. Teisingi mainai."), bendrai paėmus, tai beprasmis veikalas. Jei nesate per didelis komiksų gerbėjas, nešvaistykite laiko. 6 balai.

Case 39 [2009]

Lietuviškai: Byla 39.

Blogis gali turėti tūkstančius veidų ir slypėti pačiose netikėčiausiose vietose
Geraširdė socialinė darbuotoja Emilė (ją vaidina iki šiol siaubo žanro filmuose nematyta Renée Zellweger) rūpinasi vaikais, patiriančiais problemų šeimoje. Kasdieniame savo darbe ji jau yra susidūrusi su pačiais įvairiausiais, nemaloniausiais ir įsivaizduoti sunkiais atvejais. Tačiau vieną dieną ant jos darbo stalo atsiduria byla Nr. 39.
Gilindamasi į situaciją, Emilė netrukus pašiurpsta iš siaubo – visa jos ligšiolinė patirtis yra niekai prieš šios šeimos istoriją. Byloje juodu ant balto parašyta, kad tėvai bandė nužudyti savo vienintelę dukrą – 10-metę Lilit (akt. Jodelle Ferland).
Emilė, pasibaisėjusi tokiu žiaurumu, nutaria imtis atitinkamų priemonių. Nors tokia praktika ir netaikoma, mergina pasiima mergaitę gyventi su savimi, kol jai bus surasti nauji tėvai.
Tačiau Emilė net neįtaria, kad tikrasis siaubas jos dar tik laukia...
(Forum Cinemas)


Filmą nusprendžiau pažiūrėti po to, kai man pora žmonių parekomendavo jį kaip labai įdomu. Na, pavadinimas taipogi atrodė neblogas. Šiaip niekada neskaitau anotacijų, kadangi manau, kad tai gadina filmo įspūdį ir atskleidžia tai, kas gali būti labai netikėta. Filmą pasirenku pagal mačiusiųjų įvertinimą.
Peržiūrėjus, man filmas nepasirodė vertas didelio dėmesio turbūt dėl keelto priežasčių. Pirmoji yra ta, kad filmo tema jau tampa labai nuvalkiota. Po "Tapatybės", "Našlaitės", "Omeno", filmai kur vaikai yra tikrasis blogis jau kiek nubodę. Beje, dėl to filmo atomazga daug maž tampa aiški ir žiūri laukdamas pabaigos. :) Tai čia pirmoji priežastis.
Antroji, yra susijusi, turbūt, su mano religiniais įsitikinimais ir išmanymu. Niekaip atrodo, kai žmonės mėgina kurti filmus apie dalykus, kurių nelabai išmano. Žinoma, demonų ir pragarų tema kiek intriguojanti, tačiau viskam yra ribos ir dažnai tos ribos yra peržengiamos. Manau, kad to buvo ir šiame filme. Žodžiu, 7.

2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

The Time Traveler's Wife [2009]

Lietuviškai: Keliautojo laiku žmona.

Jie susitiko, kai Kler buvo šešeri, o Henriui trisdešimt šešeri, o susituokė, kai Kler buvo dvidešimt dveji, o Henriui trisdešimt. Neįtikėtina, tačiau tokia ir yra ši nepamirštama Henrio ir Kler meilės istorija, pakaitom pasakojama jų abiejų.

Henris kenčia nuo genetinio sutrikimo, dėl kurio jis atsiranda ir išnyksta įvairiausiais savo gyvenimo laikotarpiais, nukeliaudamas į ateitį ar praeitį. Jų keliai galutinai susikerta dabartyje, kai Kler sukanka dvidešimt, o Henriui dvidešimt aštuoneri, ir laimę temdo tik du dalykai – begalinis Kler troškimas susilaukti kūdikio ir auganti Henrio nuojauta, kad per vieną iš jo kelionių nutiks kai kas baisaus...

Filmą galima būtų priskirti prie dramos ir prie romantinio žanro. Pastarasis nėra itin dominantis mane, tačiau buvau kiek suklaidintas pavadinimo ir paveizėjau šį filmą.
Na, bendrai paėmus, man filmas patiko. Nuotykis yra pinamas su psichologiniais pergyvenimais ir meilės istorija. Šiaip man visai patiko. Pasirodė gilus momentas kai žmona tveria vyrą, turintį tam tikrų problemų, su kuriom negali susitvarkyti ir kurių įkaitu ji tampa. Nors norėtųsi žinoti daugiau, režisieriai davė aiškiai įsijauti į žmonos savijautą, kai perteikiamas nežinomybės chaosas. Ir nors herojaus paskutiniai gyvenimo momentai galėjo susiklostyti kitaip, tebūnie 9 balai.

2010 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Orphan [2009]

Lietuviškai: Našlaitė.

Skaudi dar negimusio kūdikio netektis prislėgė sutuoktinių porą Keitę ir Džoną. Nelaimė smarkiai atsiliepė jų santuokai ir jautriai Keitės psichikai – ją pradėjo varginti nakties košmarai ir vaidentis dvasios iš jos praeities. Norėdami šeimoje atkurti ramybę ir taiką bei viską sugrąžinti į senas vėžias, sutuoktiniai nusprendžia įsivaikinti devynerių metų mergaitę. Vietinėje našlaičių prieglaudoje kažkokia keistai paslaptinga trauka sutuoktinių dėmesį prikaustė prie Esteros. Mergaitei įsikūrus jų namuose, prasidėjo keisti ir nepaaiškinami nutikimai. Keitė supranta, kad su Estera kažkas negerai - angeliškoji mergaitė yra visai ne tai, kas atrodo iš pirmo žvilgsnio. Įvaikintoji turi savo tamsių paslapčių. Nauji tėveliai apie ją žino kur kas mažiau, nei jiems reikėtų žinoti... Susirūpinusi šeimos saugumu, Keitė bando priversti Džoną ir artimuosius pasidomėti Esteros praeitimi. Deja, jos įspėjimų niekas nepaiso. Bet greitai tai gali būti per vėlu... kiekvienam iš jų.

(Garsų pasaulio įrašai)


Skaitosi siaubo filmas, tačiau daugiau panašus į trilerį, siaubo nelabai rasta. Filmas neblogas, Indrei patiko. Visa bėda tik tame, kad žiūrint filmą viskas daugmaž būna iš anksto numanoma, tarsi kažkur matyta. O gal taip ir yra. Matyt, truputi per daug tokio tipo filmų jau yra sukurta, tad šiam nėra ko pretenduoti į kažką išskirtinio. Deja, daugiau kaip 8 duot negaliu..

Chaos [2005]

Lietuviškai: Chaosas.

Detektyvas Kventinas Konersas nušalinamas nuo tarnybos po to, kai neva neteisėtai nušauna įkaitę ir ją laikiusį pagrobėją. Dabar jis ramiai leidžia laiką savo namelyje ir net negalvoja apie detektyvo darbą. Tačiau vieną dieną pas Kventiną į namus atvyksta buvęs jo šefas, kapitonas Dženkinsas, su nesenai į policiją priimtu jaunu detektyvu Šeinu Dekeriu.
Prašymas trumpas ir aiškus - grįžti į policiją ir padėti tirti keistą bylą, kurioje figūruoja trys banko plėšikai.
Keisčiausia tai, kad plėšikai banke nieko nevagia, o tik sprogdina visus seifus. Tai ne pirmas toks banko apiplėšimas. Dabartinis taikinys Amerikos pasaulinis bankas.
Atvykę į įvykio vietą detektyvai ruošiasi šturmuoti banką, tačiau įvyksta didelis sprogimas, kuris nušluoja beveik viską, kad buvo banke. Po ilgo tyrimo detektyvai sužino, kad bankus, kartu su dviem bendrininkais, plešia vyras, pavarde Lorensas.
Pradedamos sunkios Lorenso paieškos, vien dėl to, kad šis vyras visad lenkia detektyvus vienu žingsniu. Bet ar tai tikrai pabaiga? Viskas iš tiesų yra tikrai daug sudėtingiau...

Kinas.info

Na ką galiu pasakyti, toks tipinis kovinis filmukas. Nieko labai ypatingo. Jeigu mėgstate filmus apie bankų apiplėšymus, persekiojimus, tai žiūrėkite šiandien, o rytoj pamirškite sau ramiai. Ir nieko neprarasite. 7 balai.

The Fourth Kind [2009]

Lietuviškai: Ketvirtasis lygmuo.

Aliaskoje, Nomo miestelyje, jau ne pirmus metus paslaptingai dingsta žmonės. Kai kurie grįžta, kai kurie ne. Šis reiškinys patraukė net FTB dėmesį, tačiau atsiųsti agentai nieko nepešė ir išvyko nieko neišsprendę. O miestelį ir toliau terorizuoja nežinomi grobikai.
Vietinė spichologė Abigailė Tailer (akt. Milla Jovovich) kasdien sulaukia vis daugiau pacientų, besiskundžiančių miego sutrikimais. Gydytoja nusprendžia taikyti hipnozę. Ji labai nustemba supratusi, jog sutampa net smulkios visų pacientų pasakojimų detalės ir visi kaip vienas teigia, jog pabudo naktį, pajutę keistą nerim
ą, o pabudę už miegamojo lango išvydo įdėmiai spoksančią pelėdą, kurios vizito lemtingąją naktį sulaukė visi iki vieno. O už durų tuo metu tūnojo dar kažkas, ko nė viena iš aukų suvokt negalėjo, bet visi jautė esant... Pabudę iš hipnozės visi Abigailės pacientai siaubo apimti lekia lauk pro kabineto duris. Netrukus lyg tyčia visą šeimą išžudo ir vėliau nusižudo Tomis Fišeris (akt. Corey Johnson) - vienas iš Abigailės pacientų, kurie skundėsi nemiga. Tai siaubingai įsiutina miestelio šerifą Augustą (akt. Will Paton) ir jis uždraudžia Abigailei tęsti hipnozės seansus, nes jo nuomone hipnozė buvo tiesioginė tragiško įvykio priežastimi. Tačiau Abigailė padedama kolegos Abelio Kamposo (akt. Elias Koteas) ima tirti medžiagą apie nemigos sutrikimų turinčius pacientus. Ji nusprendžia, jog pats metas pradėti rimtą tyrimą, nes tiek daug sutapimų tiesiog netelpa į paprastų psichinių sutrikimų rėmus. Tačiau pradėjusi tyrimą psichologė ima atrasti ir asmeninių sąsajų su juo. Į dienos šviesą vėl išlenda asmeninė gydytojos Tailer tragedija - paaiškėja kai kurios palaptingos jos vyro žūties aplinkybės... Ar Abigailė išdrįs kapstyti giliau, net žinodama, kad nemigos kamuojamų pacientų problema ne tokia tolima ir jai pačiai? Ir kiek jai tai leis paslaptingi žmonių grobikai?..

(Acme Film)

Žiūrint filmą, nuotaiką keičiasi keletą kartų. Iš pradžių atrodo gana įdomus mitinis trileris. Knieti išsiaiškinti kame čia šuo pakastas. Filmo eigoje įsivaizduoji keletą atomazgos variantų. Bet deja, filmas pasibaigia daug silpniau negu galėtų. Galbūt tai dėl to, kad scenaristai stengtasi neatitolti nuo realios istorijos.

Įdomiai nufilmuota: pusėje ekrano rodo realų nufilmuotą vaidą, kitoje pusėje rodo suvaidintą filmą. Keistas jausmas.

Į visą šį reikalą galima žiūrėti dvejopai: iš vienos pusės filmas apie NSO atrodo lėkštokai ir juokingokai. Tačiau kai suvoki, kad visokie tokie bendravimai ir patirtys gali būti realios ir valdomos demonų, filmas įgauna kitokį atspalvį. Suvoki tragediją tų žmonių, kurie vienaip ar kitaip buvo įsivėlę į okultinį pasaulį ir to pasekmes jaučia visą gyvenimą. Šiurpokas ir trikdantis. 8 balai.

Avatar [2009]

Lietuviškai: Įsikūnijimas.

Žmogiškos aistros nežmogiškame pasaulyje.
Buvęs jūrų pėstininkas Džeikas Salis (aktorius Samas Worthingtonas), svajodamas vėl valdyti savo kūną, pasiryžta eksperimentui. Kūno nuo juosmens žemyn jis nebevaldo po vieno mūšio, o eksperimentas – būti išsiųstam į Pandoros planetą. Atlygis – dalyvavimas specialioje programoje „Įsikūnijimas“, kurios pagalba jis gaus naują kūną ir vėl galės džiaugtis gyvenimo pilnatve.
Pandora yra pasaulis su vešlia tropikų augmenija, kuriame egzistuoja įstabiausios gyvybės formos. Kai kurios – nuostabios, kai kurios – bauginančios. Ši planeta taip pat yra gimtoji Na‘vi rūšiai – trijų metrų ūgio mėlynos žaižaruojančios odos humanoidams su uodegomis. Na‘vi – taikūs padarai. Tačiau kai jų
mineralų turtingą pasaulį atranda žmonės, trimetriniai humanoidai savyje atranda kitų savybių. Karių – tikrų žudymo mašinų – pradą.
Kadangi žmogui Pandoros oras kvėpuoti netinkamas, Žemės mokslininkai sukūrė žmogaus ir Na‘vi hibridą, vadinamą avataru.
Avatarai yra gyvi Na‘vi organizmai su visomis jų funkcijomis. Kiekvieno iš jų smegenis kontroliuoja „savąjį“ avatarą valdantis žmogus. Būtent su avataro pagalba Džeikas vėl pasijunta pilnaverčiu žmogumi.
Tačiau ši laimė trumpalaikė. Džeiką Žemės eksperimentatoriai spaudžia atlikti savo darbą, kuriam jis ir buvo siųstas į Pandorą. Tačiau kuo toliau, tuo labiau jis jaučiasi nebe žmogumi, o Na‘vi. Pri
e to prisideda ir Neytiri (akt. Zoe Saldana) – Na‘vi moteris, kurios nuostabiam laukiniam grožiui Džeikas nesugeba atsispirti.
Jau netrukus buvusiam kariui teks apsispręsti, kurioje jis pusėje – panašu, kad nuo Džeiko priklauso ne tik Na‘vi, bet ir visos Pandoros likimas...
(Forum Cinemas)

Didžiųjų Lietuvos miestų kinuose šis filmas buvo rodomas 3D variantu. Tad mes su Indre taip pat apsilankėme. Brangokai kainavo, bet žadėjom Indrės broliukui jį nusivesti, tad ką darysi.

Filmą pasirodė gana įdomus, įtraukiantis siužetas, iki pat filmo galo nepaleidžiantis labai gražiai dera su kompiuterine grafika filme. Man asmeniškai labai nepatinka fantastiniai filmai apie kita planetas, įvairius kosminius nuotykius ir pan., vis dėlto "Avataras" gana sėkmingai sugulė į mano vaizduotę.

Filmas atskleidžia labai rimtą žmogiškosios būtybės problemą, kuri manau būtų labai realistiška Pandoros planetoje. Ogi ta pačią, kuri labai ryškiai pasireiškė invazijos į Amerikos kontinentą metu ir kitur. Tai, kad kai žmogus siekia užkariauti kažkokią teritoriją, žemę, jam visiškai nerūpi tie žmones, ta kultūra, paveldas, įsitikinimai, tokiu būdu mes praradome daugybę vertingų duomenų apie senovės civilizacijas ir kultūras.

Taip pat patiko psichologinė išraišką to, kaip žmogus, kuris yra neįgalus, atsinaujina ir užsidega kai turi galimybę atgauti savo fizinį pilnavertiškumą. Kaip tuomet daug laiko praleisdamas tokiame pasaulyje natūraliai nebenori grįžti į senąjį su visais jo trūkumais.

Bendroje sumoje, sunku pasakyti ar filmas buvo geras dėl to, kad matytas 3D variante, ar dėl to, kad pats jis įdomus. Vis dėlto suteiksiu 9 balus.