Tolimoje ateityje, prieš 60 metų Žemės planetą užpuolė ateiviai. Žmonija karą laimėjo, tačiau prarado savo gimtąją planetą. Žemės paviršius neatpažįstamai suniokotas, o jame knibžda Žemę užpuolę ateiviai. Išgyvenę žmonės buvo priversti evakuotis ir slapstytis padangėse.
Jack'as dirba Žemės paviršių ginančių zondų mechaniku. Vienas iš jo prižiūrimų zondų sugenda, todėl Jack'as yra priverstas leistis į žemę, kur avarijos vietoje vyras randa astronautę moterį. Kaip žemėje galėjo atsirasti žmogus ir kas per erdvėlaivis sudužo?
Šis atradimas priverčia Jak'ą abejoti viskuo, kuo jis iki šiol tikėjo ir suprasti, kad už utopijos debesyse ir suniokotos gimtosios žemės slypi kažkas daugiau.
Nemėgstu aš fantastikos, o dar apie kosmosą, tai iš viso absurdas. Bet šiuo atveju, kažkaip susidomėjau istorija. Ir džiugu, kadangi šiame filme niekas nepiktnaudžiauja efektais ir kosminiais daikčiukais. Veiksmas vyksta ateityje ir aplinka prie to pritaikyta, o visa kita yra istorijos vistymas. Istorija įdomi ir nespėja atsibosti. Yra momentas, kada scenarijus kiek pagreitėja ir nustebina, tačiau bendrai labai neblogai. Be to, man rodos, visai pavyko perduoti prarastos planetos grožį ir ilgėsį jai. Ir nors yra pastebimų filmo klaidų, bei happy endas, filmas neblogas. 4.
Po žiaurios avarijos, kurios metu žuvo jos vyras, o sūnus liko paralyžiuotas ir visiškai nereaguojantis į aplinką, vaikų psichologė Merė (aktorė Naomi Watts) nusprendžia apsigyventi atokioje sodyboje ir visą dėmesį skirti sūnui. Deja, jo būklė negerėja.
Viltis Merei sužimba, kuomet jos keliai susikerta su ikimokyklinio amžiaus našlaičiu berniuku Tomu. Suprasdama, kad taip padės ne tik jam, bet ir pačiai sau, Merė apsiima globoti tėvų netekusį vaiką. Nors neprisipažįsta net pati sau, Tomas jai pamažu ima pakeisti tikrą sūnų. Tol, kol vieną dieną Tomas tiesiog dingsta...
Naomi Watts yra gera aktorė, bet tai nepadėjo filmui tapti geru. Net žiūrėjimas kinoteatre neišgelbėjo. Filmas gana klasikinio scenarijaus, paprastas ir neitin įtraukiantis. Realiai tai laiko gaišatis. Neikit ir nežiūrėkit. 2/5.
Viljamas Treinoras – galantiškas, energingas, sėkmingą bankininko karjerą pradėjęs ir gyvenimą pilnomis saujomis sėmęs jaunuolis. Tačiau visa tai subyrėjo akimirksniu, kuomet gatvėje Viljamą partrenkė motociklas. Sužinojęs, kad niekada nebegalės valdyti savo kūno, vyras prarado bet kokį norą gyventi, apsišarvavo cinizmu ir atstūmė pačius artimiausius žmones. Tačiau vieną dieną Treinorų namų slenkstį peržengia iš pažiūros keistuolė Luiza Klark...
Mažame Anglijos provincijos miestelyje gyvenanti ir desperatiškai darbo ieškanti 26-erių metų Luiza, negali sau leisti atsisakyti gerai apmokamo pasiūlymo tapti Viljamo pagalbininke ir kompanione. Pradžioje absoliučiai ignoruojama, Luiza pasiryžta nepasiduoti niūrioms Viljamo nuotaikoms ir parodyti vaikinui, kad gyventi verta, nepaisant pačių tragiškiausių aplinkybių. Prasideda naujas, nuotykių ir netikėtumų, vilties ir meilės kupinas Viljamo ir Luizos gyvenimo tarpsnis, iš esmės pakeisiantis juos abu.
Kai Indrė pamatė pradžią, tai iš karto paklausė ar čia tik nebus kita versija "Intochables". :D Tad siužetas kažkur pasirodė matytas. Tiesa, pabaiga šiek tiek kitokia nei "Neliečiamosiose", nors iki pastarųjų charizmos toloka. Šiaip vidutiniškas filmas vertas 3/5.
Sulaukęs 21-erių, Timas suvokia galįs keliauti laiku... Po dar vieno,
Timui bereikšmio naujametinio vakarėlio tėvas jam atskleidžia paslaptį,
jog visi Timo šeimos vyrai turi tokią dovaną. Nors Timas ir negali
keisti pačios istorijos, tačiau jo gabumai leidžia vaikinui nulemti ar
ištaisyti jo gyvenime įvykusius ar dar įvyksiančius įvykius. Timas
nepatenkintas savo dabartiniu gyvenimu, tad naujai atrasti gabumai -
puiki priemonė jį susitvarkyti, Timo suvokimu, susirandant merginą.
Tačiau Timui teks išmokti skaudžią gyvenimo pamoką, kad kelionių laiku pasekmės nėra tokios malonios, kaip gali pasirodyti.
Kažkur jau girdėta filmo idėja, galinti sukurti labai ambicingą istoriją. Labai puikios filmo pamokos ir išvados, pavyzdžiui, kad kiek bekeliautum laiku, nepriversi žmogaus tavęs pamilti, kad kasdienybė yra puikiausias gyvenimo būdas, tiesiog reikia ją pripildyti neskubėjimui ir šiek pakelti akis virš žemės. Ir vis dėlto filmas, mano manymu, gana silpnai panaudojo savo potencialą. 3/5.
Per pasaulį galingo cunamio banga ritasi nauja pramoga: žaidimas „NERVE“. Nori pamatyti, kaip eiliniai žmonės daro pačius neįtikinamiausius, nutrūktgalviškiausius, beprotiškiausius dalykus? Atsisiųsk programėlę, prisiregistruok ir tapk žiūrovu. Užsikabinai? Išbandyk pats – tapk žaidėju! Kiekviena žaidimo užduotis įvertinta skirtinga pinigų suma. Kuo užduotis sudėtingesnė, tuo didesni pinigai. Kas juos sumoka? Tokie pat žmonės kaip tu, žiūrintys tavo nuotykius. Skamba įdomiai ir patraukliai, tiesa?
Koledžo naujokė Vy (aktorė Emma Roberts) pasiryžta išbandyti „NERVE“. Vos užsiregistravusi gauna pirmąją užduotį: pabučiuoti nepažįstamą vaikiną. Už tai jos sąskaita pasipildytų šimtu dolerių. Sukaupusi visą drąsą, mergina bare įsisiurbia į lūpas pirmą kartą matomam vaikinui (akt. Dave‘as Franco). Užduotims sudėtingėjant, auga ir laimima suma. Praleisti su pabučiuotu vaikinu vakarą mieste. Apsilankyti prabangioje parduotuvėje. Pavogti iš jos rūbų. Merginai ir jos žaidimo partneriui ima darytis truputį neramu. Ir ne be reikalo. Užduotys tampa vis pavojingesnės, o anoniminiai žaidimo stebėtojai pamažu perima merginos gyvenimo kontrolę.
Pakankamai neblogas filmas. Nėra tų ištemptų, kur priėjus tam tikrus filmo posukius, prasideda trypčiojimas vietoje, ar nesuprantamai ilgos kovos, sulėtėjęs laikas ir pan. Įdomi filmo idėja, gerai padarytas siužetas, gera vaidyba, netikėtumas, intriga, netikėti posukiai. Šiaip gana viskas neblogai. Filmo mintis apie kolektyvinį atsakingumą už veiksmus atkartoja jau matytus kriminalinius filmus. Tačiau jaunatviškas ir šiuolaikiškas įpakavimas, atspindintis realias visuomenės problemas, žiūrisi tikrai neprastai. 4/5.
