Fight Club [1999]

Lietuviškai: Kovos klubas.

Nuo pat pirmų filmo sekundžių režisierius Davidas Fincheris tarsi įleidžia žiūrovą į pagrindinio herojaus smegenis. Jackas (Edward Norton) nusprendžia papasakoti labai keistą ir nenuspėjamą savo gyvenimo istoriją. Jis serga insomnija - jį nuolat kankina nemiga.
Išklausęs gydytojo patarimo, vaikinukas pradeda lankytis likimo nuskriaustų, dažniausiai nepagydomai sergančių žmonių susitikimuose, klausosi jų graudžių išgyvenimų, o po to kartu amerikoniškai verkia. Tas keistokas atsipalaidavimo būdas vis tik padeda jaunuoliui užmigti, todėl jis pradeda lankyti panašaus pobūdžio susitikimus kiekvieną naktį, prisistatydamas vis kitokiu vardu. Kas jis iš tiesų?
Viename psichoterapijos seanse jis susipažįsta su įspūdinga mergina, vardu Marla (Helena Bonham Carter), iš kurios rankos neišnyksta cigaretė ir kuri iš tikrųjų neserga jokia sunkia liga. Tiesiog jai patinka lankytis vietelėse, kur galima išgerti nemokamos kavos.
Jacką Marla savotiškai keičia – jį ima erzinti tie bendri raudojimai, todėl vaikinukas pradeda skraidyti lėktuvais iš vieno miesto į kitą, kiekvieną kartą svajodamas apie katastrofą. Vieno tokio skrydžio metu pagrindinis filmo pasakotojas sutinka JĮ. Gražiai atrodantį jaunuolį Tylerį Durdeną (Brad Pitt) ryškiai raudonu švarku, languotomis kelnėmis ir lygiai tokiu pačiu lagaminu, kokį turi Jackas. Tik pilną muilo…
Sugrįžęs iš oro uosto, Jackas pamato liepsnose paskendusį savo būstą. Jis skambina Tyleriui ir priima pasiūlymą nakvoti jo namuose. Netrukus jie tampa geriausiais draugais, kurie prisigalvoja įvairiausių kvailysčių, kad gyvenimas būtų įdomesnis. Tipišką tarnautojėlį su savo problemomis Jacką Tylerio gyvenimo būdas pribloškia, tačiau taip įtraukia, kad netrukus jis virsta kitu žmogumi.
Tyleris GYVENA – tai jis darbuojasi padavėju restorane, nors niekada neatneša sriubos, į kurią nebūtų nusišlapinęs, tai jis – kino teatro operatorius, kur į šeimai skirtus filmus įmontuoja pornografinius perliukus, tai namų sąlygomis gamina labai geros kokybės muilą.
Vieną vakarą Tyleris pasiūlo Jackui smogti jam į galvą. Nors ir nenorėdamas, šis pataiko į ausį, o po akimirkos gauna atsakomąjį smūgį tiesiai į paširdžius. Naujas užsiėmimas abiem draugeliams pradeda teikti malonumą, ko pasėkoje jie periodiškai margina vienas kito veidus mėlynėmis.
Greitai tokiais žaidimais ir puikia terapija vyrams susidomi daugybė žmonių, todėl Tyleris ir Jackas pogrindžiuose įsteigia "Kovos klubą". Jame susirinkę vyrukai kaunasi vienas prieš kitą tol, kol vienas iš priešininkų surėkia "Stop" arba visiškai netenka jėgų. Tai buvo tik pradžia.
Kuo viskas baigsis, atsakyti sunku. Nei Tyleris, nei Jackas net nežino, ką kiekvienas iš jų gali sugalvoti kitą dieną. Juolab, kai vieną rytą Jackas randa tualeto unitaze primėtytų sargių ir užrakintas Tylerio kambario duris. Dar po akimirkos apšiurusioje ir apleistoje virtuvėje jis vėl sutinka ... Marlą.
Pagal kinas.info

"Senas geras filmas", - taip teko girdėti apie šį kino kurinį, tad nusprendžiau pasižiūrėti kas čia do vienas. Nu ką galima pasakyti apie filmą.. Filmas žiūrisi gana smagiai, siužetas vystoso gana įdomiai. Praėjus kokiom 3/4 filmo, truputį pradeda monotonizuotis veiksmas, tačiau scenarijus tuomet pasuka visai kita kryptimi ir tuomet sukeliama nemenka intriga. Žinoma, dabar žiūrint šį filmą, galima nuspėti kame čia visas kampas, tačiau 1999-ųjų žiūrovams, matyt, tai buvo tikrai naujas, stulbinantis ir netikėtas siužeto posukis. Filmas prasideda ir tęsiasi kaip "bojevikas", pasibaigia kaip "psichologinis trileris". Kokia mintis.. Turbūt ta, kad mūsų svajonės yra labai arti išsipildymo, o haliucinacijos vaikšto ant ribos su realybe. Vertas 9 balų.

Адмиралъ [2008]

Lietuviškai: Admirolas.

„Admirolo“ režisierius Andrejus Kravchukas sulipdė labai brangų istorinį biografinį reginį, kuris visom prasmėm primena J.Camerono“Titaniką“. Tiek gigantišku užmoju, suderintu su meilės istorija, tiek nužiūrėtu pasakojimo stilium.
Pagrindiniu filmo herojumi pasirinktas admirolas Aleksandras Kolčakas - neabejotinai vienas iš įdomiausių ir prieštaringiausių charakterių Rusijos XX amžiaus pradžios istorijoje. Jis buvo Šiaurės tyrinėtoju, mokslininku, vėliau gynė Port-Artūrą nuo japonų. Pabuvojo jų nelaisvėje. Pirmojo Pasaulinio karo metais apgynė Petrogradą nuo vokiečių, pademonstravęs puikų minų gynybos planą jūroje. Vėliau atsisakė ramaus gyvenimo emigracijoje JAV, stojo į kovą su bolševikais, surinkęs savo armiją su lozungu „Už vieningą Rusiją“.
Net neverta buvo abejoti, jog rusai anksčiau ar vėliau imsis šio asmens. Gaila, kad šį kartą jie ėjo lengviausiu keliu. Padarė vienašališkai patriotinį filmą. Rodo tik heroišką A.Kolčako - didvyrio paveikslą. Ėjimas suprantamas. Rusijai reikia sektinų pavyzdžių. Anksčiau jais buvo komunistai. „Admirole“ viskas atvirkščiai. Raudonieji matronai - tai chamai ir negailestingi žudikai. Senieji karininkai monarchistai - tikri pravoslavai, kilnūs, garbingi.
Patriotinės gaidos tokios stiprios, jog filmas panašus į spalvotą vadovėlį. Gražūs jūrų mūšiai, karininkų uniformos, baliai, manieros. Deja, toks pat tendencingas N. Michalkovo „Sibiro kirpėjas“ buvo universalesnis. Jame režisierius rodė carą ant balto žirgo, kaip senosios Rusijos stiprybės simbolį. Tačiau šalia jo užteko vietos ir aktorių nors menkai meilės istorijai. „Admirole“ ji skęsta pernelyg gausiose specialiųjų efektų demonstracijose ir istorinių įvykių kronikose.
Admirolą vaidinantis puikus aktorius Konstantinas Chabenskis galėjo sukurti išties įdomų A.Kolčako portretą. Deja, reali istorinė medžiaga pasirodė įdomesnė už filmo sprendimą. Tiesmukas, vienaplanis pasakojimas sudėlioja daugiau klaustukų, negu taškų. Lieka neaišku, kodėl visdėlto padrikos bolševikų pajėgos nugalėjo tokių profesionalių karininkų armijas. Ar iš tiesų A. Kolčakas buvo žiaurus, ar tikrai jis liepė karti Sibiro valstiečius, ar teisingai jis švaistė caro auksą. Jeigu jis didvyris, kodėl jis iki šiol nereabilituotas?
Pagal kinas.info

Na, geras dalykas yra tas, kad pagaliau pailsėsim nuo tipiškų amerikietiškų patriotinių filmų ir pasinersim į rusišką patriotizmą, supinta meilės virvele. Ką, gi, aš filmą iš karto liginu su Michalkovo "Sibiro kirpėju" ne vien dėl karinio pobūdžio, bet ir dėl panašios struktūros.
Turiu pasakyti, kad šį kartą Kirpėjo pranokti nepavyko. Žiūrint filmą, vis tikiesi kažkokios sudėtingesnės intrigos, tačiau taip jos ir negauni. Filmas gal ir neblogas, tačiau asociacijos, sumenkina jį. 8 balai.

Watchmen [2009]

Lietuviškai: Stebėtojų lyga.

1985-ieji. Alternatyvi Amerikos realybė, kurioje vienas esminių akcentų – „Pasaulio pabaigos laikrodis“. Jis rodo įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos – iki vidurnakčio belikę penkios minutės.
Šioje Amerikoje superherojai, besivadinantys „Stebėtojų lyga“, yra natūrali kasdienio amerikiečių gyvenimo dalis. Lygiai kaip natūrali kasdienybės dalis yra ir niekšų, piktadarių ir nusikaltėlių armija.
Vieną naktį nužudomas kaukėto svieto lygintojo Roršacho (aktorius Jackie‘is Earle‘as Haley‘is) sėbras. Įsiutęs Roršachas neabejoja, kad tai – mėginimas atsikratyti visų buvusiųjų stebėtojų. Jis bando burti savo praeities komandą: buvusius kovotojus prieš nusikalstamumą, tačiau dauguma jų jau gyvena savo naujus ramius gyvenimus, arba yra netinkami užduočiai dėl savo ydų ir jų pasekmių. Kol visu stebėtojus neišžūdė reikia imtis veiksmų.
Užverda žūtbūtinė su praeitimi įvairiais saitais susijusi kova, kuri gali turėti pragaištingų padarinių visos žmonijos ateičiai.

Ką gi, šis filmas greičiausiai yra pristatomas kaip veiksmo ir fantastikos derinukas. Aš be galo nemėgstu fantastikos. Tačiau šiuo atveju fantastikos megėjai nusivils, kadangi šiame filme jos nėra tiek, kiek atrodo turėtų būti. Iš pirmo žvilgsnio, tai turėtų būti filmas apie kokius tai x-menus, ar batmanus, tačiau tai daug geresnis filmas, nei vien tik pasakojimas apie super-herojus. Tai filmas, apimantis kelių superherojų gyvenimus, parodantis ne tik jų stiprybę, bet gana giliai atskleidžia jų vidinį pasaulį, emocijas, viltis, ydas, abejones ir pan. Filmas man patiko. Turbūt labiausiai tuo, kad jis neša gana daug stiprių žinių, kaip kad kokia tai matrica ir nėra šiaip veiksmo filmas. :) Gal daugiau negu pusė filmo nukreipta ne į veiksmą, o į ideologijos vystymą. Šiaip temų labai daug. Žodžiu, patariu pamatyti patiems. 10 balų.

Fall Down Dead [2007]

Lietuviškai: nerasta.
Possilbly: Mirusieji.

Mieste atsiranda paslaptingas serijinis žudikas, išraižantis skustuvų savo aukų veidus ir ant pilvo palikdamas parašą V raidės forma. Jį praminė Pikaso, kadangi jis mano, kad taip kuriantis meną. Namie "menininkas" kūria neprilygstamą kūrinį iš savo aukų merginų odos gabalėlių. Kūrinį turėtų vainikuoti barmenės Kristi oda. Deje, pabėgusi nuo žudiko ir pasislėpusi apleistame verslo centre su dvejais detektyvais ir dar keliais žmonėmis Kristė bando išgyventi. Kai pastate dingsta elektra ir nutrūnka bet koks ryšys su išore, verslo centras tampa veiksmo arena, kur išlikti gali tik vienas.


Maždaug iki filmo vidurio, filmas žiūrisi visai neblogai. Gera įtampa, neblogai vystomas veiksmas. Deja, arčiau galo jau pradeda atsibosti. :P Filme yra tokių žiaurokų momentų. Įdomi pabaiga: kai jau atrodo viskas baigta, pasirodo kad visai nebaigta. :) Žodžiu, nemanau kad vertyėtų dar kada nors pamatyt šį filmą. Siaubiakas. 7 balai.