Silent Hill [2006]

Lietuviškai: Tylioji kalva.

Rouz gyvena tarsi košmare – jos vienintelė dukrelė Šeron sunkiai serga. Medikai jai negali pasiūlyti jokių viltį teikiančių gydymo būdų. Nusivylusi motina griebiasi bet ko, kas gali pagelbėti jos vargšui kūdikiui. Paskutinė Rouz viltis – netradiciniai gydymo būdai.
Ji nusprendžia nuvežti dukrelę pas žiniuonę. Tačiau Rouz vyras mano, jog tai tiesiog paistalai ir Šeron tai nepadės. Tačiau vilties netekusios motinos nieks nesustabdys – nei vyro protestai, nei sveiko proto balsas.
Rouz su dukrele išsiruošia į kelionę, tačiau kažkokiu būdu net nepajutusios kerta portalą į kitokį pasaulį. Kitoje portalo pusėje jos išnyra keistame ištuštėjusiame ir šiurpą keliančiame Tyliosios kalvos miestelyje.
Miestelis, skendintis tirštame rūke, bauginančiai šnara keistų gyvių žingsniais, o tamsa, nusileidžianti vakarais, atrodo atgyja ir transformuoja viską, prie ko prisiliečia... Rouz, išgąsdinta keistojo miestelio, išleidžia iš akių savo sergančią dukrą. Akimirka baimės bei neapdairumo ir Šeron išnyksta rūke paskendusiose Tyliosios kalvos miestelio gatvėse. Paklaikusi mama ima blaškytis po miestelį ir sekioti kiekvieną iš rūkų išnyrantį šešėlį kaskart vis vildamasi, jog ten, rūke, klaidžioja jos mažoji Šeron.
Rouz ne vienintelė, beklaidžiojanti rūkuose skendinčiame Sailent Hile. Moteris sutinka keletą nelaimėlių – Tyliosios kalvos miestelio gyventojų. Jie, patekę į rūko ir tamsos spąstus, negali palikti miestelio ir priversti kovoti su tamsos būtybėmis, atsėlinančiomis iš rūkų. Tačiau jie patys jau beveik pavirtę tamsos šešėliais ir siluetais rūke.
Pasigedę Rouz ir Šeron, artimieji praneša policijai. Ieškoti dingusiųjų motinos ir dukters pasiunčiama detektyvė Sibil. Ji pasirodo tada, kai Rouz labiausiai reikalinga pagalba, tačiau moteris greitai suvokia, jog vien detektyvės pagalbos jai nepakaks.
Rouz supranta, kad norėdama susigrąžinti savo mergytę, turės susikauti su rūke slypinčiais demonais.
Demonais, grėsmingesniais nei galima buvo įsivaizduoti...
Pagal kinas.info

Siaubo filmas pastatytas pagal japonų kompiuterinį žaidimą tokiu pačiu pavadinimu. Filme nemažai atsispindi žaidimams būdingi garsai, vietovės, personažai ir pan. Kartais toks jausmas kad pats žaidi žaidimą. :) Bendrai paėmus, filmas stipriai liečia religinę tematiką, aiškiai reiškia mintis apie pragarą, tikėjimą ir pan. Jaučiama, kad filmu kažkas bandyta pasakyti ir kai kurios mintys neblogos. Tačiau pats filmas žiaurokas, daug žiaurių vaizdų, nemažai kraujo, truputi bjaurokas. Beto filmo motyvai kažkur matyti ir girdėti, kadangi panašaus pobudžio filmas kaip "24 dienos po...", "10 Biblijos prakeiksmų" ir pan. Nu ką, kokie 7 balai.

Ice Age: Dawn of the Dinosaurs [2009]

Lietuviškai: Ledynmetis 3.

Visame pasaulyje puikiai atpažįstami „Ledynmečio“ herojai mamutas Menis, tinginys Sidas, kardadantis tigras Diegas ir, be abejo, priešistorinė voverė Skretas į didžiuosius ekranus sugrįžta trečiąjį kartą – ir šįkart trimatėje erdvėje 3D.
Po įvykių antrajame serijos filme „Ledynmetis 2: eros pabaiga“, kuriame herojai sėkmingai išvengė globalaus atšilimo poveikio, herojų gyvenimai ima keistis. Kaip įprastai, besivaikydamas eilinę gilę, voverė Skretas netikėtai suranda galbūt savo būsimą antrąją pusę – evoliucijos keliu šiek tiek toliau pažengusią voverytę skraiduolę ilgomis blakstienomis, vardu Skretė.
Mamutas Menis su naująja savo drauge Eli laukiasi mažylio. Kardadantis tigras ima pastebimai nervintis, kad jį visi laiko vos ne namine kate. Sidas, prisižiūrėjęs į savo draugą mamutą, ir pats užsinori sukurti šeimą ir iš to begalinio noro pavagia dinozauro kiaušinį.
Žinoma, tai buvo klaida. Šaunieji „Ledynmečio“ herojai priversti leistis į pavojingą kelionę, kad išvaduotų savo draugą iš paslaptingo, nepažįstamo ir bauginančio pasaulio. Šioje nuotykių nestokojančioje odisėjoje jiems teks susidurti su naujais pavojais.
Tačiau vieni jie neliks. Jiems padės naujas veikėjas – negailestinga vienaakė dinozaurus medžiojanti žebenkštis, vardu Bakas.
(Forum Cinemas)


Na, kaip tai dažnai būna, Ledynmečio tęsiniai negali lygintis su jo pirmąja dalimi. Taigi, ir ši dalis yra tęsinys labai puikios istorijos. Nors tęsinys, deja, turiu pasakyti ne superinis. Trečioji dalis man nepatiko labiau nei bet koks kitas animacinis filmas tipo "Nemo" ar "Madagaskaro". Visą reikalą išgelbėjo tai, jog žiūrėjau 3D filmo variantą, taigi efektai stipriai pagerino filmo pasisavinimą. Ir vis dėlto, kaip ir sakiau, filmuko istorija nėra labai įdomi, beto rodos kai kurie šios serijos elementai atrodo kaip skolinti iš "Šreko" ir tai labai krenta į akis. Taigi, bendras įvertinimas galėtų būti 8.

Taken [2008]

Lietuviškai: Pagrobimas.

Septyniolikmetė Kim (akt. Magie Grace) gyvena Kalifornijoje su mama (akt. Famke Janssen) ir patėviu Stiuartu (akt. Xander Berkeley). Paauglė gyvena prabangoje ir pritekliuje - jos patėvis turtingas verslininkas.Tačiau nieks jos nemyli taip, kaip tėtis - buvęs slaptųjų tarnybų agentas Brajanas Milsas (akt. Liam Neeson). Kim - vienintelis tėčio džiaugsmas. Kai Kim tėvai skyrėsi, jis dėl savo mylimos dukrelės Kim paliko tarnybą, kad galėtų būti kuo arčiau jos - Kalifornijoje.
Brajanas taip myli savo dukrelę, kad pasiruošęs dėl jos padaryti bet ką. Kai Kim paprašo tėčio pasirašyti tėvų sutikimą kelionei į Paryžių, Brajanas ilgai negalvojęs sutinka. Tokia kelionė amerikietei merginai pasitaiko galbūt kartą gyvenime, tad tėtis nesiryžta iš dukters atimti tokį nuotykį. Netrukus Kim su drauge Amanda (akt. Katy Cassidy) išsiruošia į didįjį nuotykį...
Nuotykiai Paryžiuje prasideda, tačiau ne tokie, kokių tikėjosi merginos. Pirmasis prancūziškas nuotykis atrodo gana romantiškas - Kim ir Amandą oro uoste užkalbina patrauklus vaikinas. Jis pasiūlo merginoms važiuoti vienu taksi: esą Paryžiuje taksi labai brangus. Merginos sutinka ir pakeliui tarp jaunuolių užsimezga pokalbis, kuris baigiasi tuo, jog Piteris (akt. Nicolas Giraud) - naujasis jų pažįstamas - pakviečia Amandą ir Kim į vakarėlį. Piteris elgiasi tarsi riteris iš pasakų - jis merginas iš taksi išlaipina pirmas, o tik po to patraukia savo keliais. Tačiau Piterio keliai labiau panėši į šunkelius, o riteriškumas turi antrąją - tamsiąją - pusę...Vietoj romantiško Paryžiaus Kim ir Amanda gauna košmariškąjį Paryžių. Tačiau dar didesnis košmaras laukia Brajano - galiausiai sulaukęs dukters skambučio, jis sužino, kad jo duktė ir jos draugė pagrobtos. Merginas pagrobė albanų mafija, užsiimanti prekyba žmonėmis. Brajanas - senas slaptųjų tarnybų vilkas ir jis puikiai supranta, kas gresia merginoms, patekusioms į prekiautojų žmonėmis rankas. Tačiau Brajanas taip pat puikiai žino ir tai, kiek nedaug pagalbos sulauks iš oficialių teisėsaugos pareigūnų ir specialųjų tarnybų.
Brajanas nusprendžia, jog vienintelė išeitis - pačiam skristi į nelemtąjį Paryžių ir ieškoti dukters bei jos draugės pėdsakų.
(ACME Film)

Nežinau kodėl, bet žiūrint filmą, matosi, kad jis truputi skiriasi nuo tokio tipo filmų apie herojus-tėvelius, gelbėjančius savo dukrelę. Galbūt dėl režisieriaus darbo, kuris nepadaro herojaus kaip kokio Rambo, kuris ateina, visus iššaudo ir išeina. Yra kažkiek panašumų, bet filmas kažkaip daug arčiau šiuolaikinio žiūrovo. Nors filmas yra eilinis veiksmo filmas, man jis visai patiko, patyriau teigiamų emocijų. :D Rytoj jau pamiršiu. Kartais į akis krenta filmo scenarijaus skylės, tačiau jas turbūt galima būtų praleisti pro akis, mat filmas buvo karpytas ir tai matyt pablogino jį. Sekmės. 9 balai.

Die Welle [2008]

Lietuviškai: nerasta.
Possibly: "Eksperimentas 2: Banga".

Mokykloje - projektų savaitė. Visų mokinių mylimam mokytojui Raineriui tenka dėstyti apie autokratiją. Jis nusprendžia pasukti kiek kita linkme - apie autokratiją, fašizmą ir nacizmą papasakoti įtraukiant pačius mokinius. Iš pradžių viskas atrodo nekalta, tačiau greitai viskas perauga į mokinių grupuotę "Banga". Atsiranda jos logotipas, pasisveikinimas, net ir aprangos taisyklės. Po mokinių savivalės Reineris pamato, kad šis žaidimas tapo tikrove, tad nusprendžia viską sustabdyti. Tačiau viso to pasekmės - itin skaudžios. Nuostabi jaunųjų aktorių vaidyba, scenarijus, įtampa ir netikėtai siužeto vingiai nusipelno tik gerų žodžių.
Pagal http://juozas.puslapiai.lt/

Sužinojęs, kad tai Eksperimentas 2, užsidegiau pasižiūrėti šį veikalą, juk "Das experiment" vienas geriausių mano matytų filmų. Žinoma, europietišką kiną nėr net ko lyginti su holivudiniu. Šis filmas - vokiškas. Šiaip filmas gana geras, žinoma nuo tikrojo "Eksperimento" atsilieka, tačiau savimi teikia gana stiprią žinią. Filmas geras ir vertas dėmesio. Parodo kaip uždegami žmonės, kaip yra veikiami minios jausmo, kaip nesunkiai gali sužverėti ir daug kitų minčių.
Kaip ir pirmasis - šis pastatytas remiantis tikra istorija, vykusia 1967 metais JAV licėjuje.
Puiku, 10 balų.

Angels & Demons [2009]

Lietuviškai: Angelai ir Demonai.

1,27 mln. Lt pajamas Lietuvoje atnešusio skandalingojo "Da Vinčio kodo" tęsinyje, sukurtame pagal rašytojo Dano Browno romaną, susipažinsite su įvykiais, kuriuose profesorius ir simbologas Robertas Langdonas atskleidžia religinės organizacijos "Illuminati" kėslus sugriauti ir nuo Žemės paviršiaus nušluoti Vatikaną. Neįtikėtiną sąmokslo teoriją dviejų "Oskaro" premijų laureatui Tomui Hanksui padeda arba trukdo tirti solidus visiems žinomų aktorių būrys - britas Ewanas McGregoras (trys pirmieji "Žvaigždžių karų" epopėjos epizodai, "Mulen Ružas"), danas Nikolajus Lie Kaasas ("Adomo obuoliai", "Kandidatas", "Broliai"), vokietis Arminas Muelleris Stahlis ("International"), švedas Stellanas Skarsgardas ("Karibų piratai") ir žydė Aylet Zurer.
Režisierius Ronas Howardas tikėjosi nufilmuoti lietuviško kraujo turinčio amerikiečių žydo Akiva Goldsmano ir Davido Koeppo scenarijų autentiškose vietose, bet Bažnyčios vadovai griežtai uždraudė įnešti prieštaringai vertinamų amerikiečių kameras į Vatikaną ir netgi anuliavo jau išduotus oficialius leidimus. Svečiams iš Holivudo pavyko mikliai užfiksuoti reikalingus eksterjerus Italijos sostinėje Romoje, o bažnyčių interjero fragmentus teko atkurti Los Andželo studijose ir uždėti įspėjantį ženklą "Visiškai slaptai".
Dinamiško detektyvinio tyrimo maršrutas nuveda 400 metų senumo simbolius šifruojančius mokslininkus į paslaptingas kriptas, pavojingas katakombas, ne mažiau paslaptingas apleistas bažnyčias su slaptais senoviniais ženklais, bibliotekų archyvus ir šimtmečius nebenaudojamą iliuminatų slėptuvę - bene labiausiai įslaptintą vietą Žemėje.
(Acme Films)

Na, ką galėčiau pasakyti. Knyga tai labai įžymi, net gi mano tėčio bibliotekoje dar senais laikais sutikdavau. Filmas kaip visada viską gadina. Kaip bebūtų, man asmeniškai "Angelai ir Demonai" pasirodė daug silpnesni negu "Da Vinčis". Kaip šįsyk žiūrėjosi netaip įdomiai. Galbūt viena iš priežasčių, kad nevirė kraujas, kadangi "Angeluose" ant scenos šoka ne Jėzaus dinastija, o katalikų bažnyčios hierarchai. Kaip ir kiekviename tokio pobūdžio filme, čia bažnyčios gelbėtoju tampa pasaulietis, o bažnyčia jam lieka be galo dėkinga. Banalu, neįdomu. Nors vienas kitas filmo vingis buvo netikėti. 8 balai.

Fight Club [1999]

Lietuviškai: Kovos klubas.

Nuo pat pirmų filmo sekundžių režisierius Davidas Fincheris tarsi įleidžia žiūrovą į pagrindinio herojaus smegenis. Jackas (Edward Norton) nusprendžia papasakoti labai keistą ir nenuspėjamą savo gyvenimo istoriją. Jis serga insomnija - jį nuolat kankina nemiga.
Išklausęs gydytojo patarimo, vaikinukas pradeda lankytis likimo nuskriaustų, dažniausiai nepagydomai sergančių žmonių susitikimuose, klausosi jų graudžių išgyvenimų, o po to kartu amerikoniškai verkia. Tas keistokas atsipalaidavimo būdas vis tik padeda jaunuoliui užmigti, todėl jis pradeda lankyti panašaus pobūdžio susitikimus kiekvieną naktį, prisistatydamas vis kitokiu vardu. Kas jis iš tiesų?
Viename psichoterapijos seanse jis susipažįsta su įspūdinga mergina, vardu Marla (Helena Bonham Carter), iš kurios rankos neišnyksta cigaretė ir kuri iš tikrųjų neserga jokia sunkia liga. Tiesiog jai patinka lankytis vietelėse, kur galima išgerti nemokamos kavos.
Jacką Marla savotiškai keičia – jį ima erzinti tie bendri raudojimai, todėl vaikinukas pradeda skraidyti lėktuvais iš vieno miesto į kitą, kiekvieną kartą svajodamas apie katastrofą. Vieno tokio skrydžio metu pagrindinis filmo pasakotojas sutinka JĮ. Gražiai atrodantį jaunuolį Tylerį Durdeną (Brad Pitt) ryškiai raudonu švarku, languotomis kelnėmis ir lygiai tokiu pačiu lagaminu, kokį turi Jackas. Tik pilną muilo…
Sugrįžęs iš oro uosto, Jackas pamato liepsnose paskendusį savo būstą. Jis skambina Tyleriui ir priima pasiūlymą nakvoti jo namuose. Netrukus jie tampa geriausiais draugais, kurie prisigalvoja įvairiausių kvailysčių, kad gyvenimas būtų įdomesnis. Tipišką tarnautojėlį su savo problemomis Jacką Tylerio gyvenimo būdas pribloškia, tačiau taip įtraukia, kad netrukus jis virsta kitu žmogumi.
Tyleris GYVENA – tai jis darbuojasi padavėju restorane, nors niekada neatneša sriubos, į kurią nebūtų nusišlapinęs, tai jis – kino teatro operatorius, kur į šeimai skirtus filmus įmontuoja pornografinius perliukus, tai namų sąlygomis gamina labai geros kokybės muilą.
Vieną vakarą Tyleris pasiūlo Jackui smogti jam į galvą. Nors ir nenorėdamas, šis pataiko į ausį, o po akimirkos gauna atsakomąjį smūgį tiesiai į paširdžius. Naujas užsiėmimas abiem draugeliams pradeda teikti malonumą, ko pasėkoje jie periodiškai margina vienas kito veidus mėlynėmis.
Greitai tokiais žaidimais ir puikia terapija vyrams susidomi daugybė žmonių, todėl Tyleris ir Jackas pogrindžiuose įsteigia "Kovos klubą". Jame susirinkę vyrukai kaunasi vienas prieš kitą tol, kol vienas iš priešininkų surėkia "Stop" arba visiškai netenka jėgų. Tai buvo tik pradžia.
Kuo viskas baigsis, atsakyti sunku. Nei Tyleris, nei Jackas net nežino, ką kiekvienas iš jų gali sugalvoti kitą dieną. Juolab, kai vieną rytą Jackas randa tualeto unitaze primėtytų sargių ir užrakintas Tylerio kambario duris. Dar po akimirkos apšiurusioje ir apleistoje virtuvėje jis vėl sutinka ... Marlą.
Pagal kinas.info

"Senas geras filmas", - taip teko girdėti apie šį kino kurinį, tad nusprendžiau pasižiūrėti kas čia do vienas. Nu ką galima pasakyti apie filmą.. Filmas žiūrisi gana smagiai, siužetas vystoso gana įdomiai. Praėjus kokiom 3/4 filmo, truputį pradeda monotonizuotis veiksmas, tačiau scenarijus tuomet pasuka visai kita kryptimi ir tuomet sukeliama nemenka intriga. Žinoma, dabar žiūrint šį filmą, galima nuspėti kame čia visas kampas, tačiau 1999-ųjų žiūrovams, matyt, tai buvo tikrai naujas, stulbinantis ir netikėtas siužeto posukis. Filmas prasideda ir tęsiasi kaip "bojevikas", pasibaigia kaip "psichologinis trileris". Kokia mintis.. Turbūt ta, kad mūsų svajonės yra labai arti išsipildymo, o haliucinacijos vaikšto ant ribos su realybe. Vertas 9 balų.

Адмиралъ [2008]

Lietuviškai: Admirolas.

„Admirolo“ režisierius Andrejus Kravchukas sulipdė labai brangų istorinį biografinį reginį, kuris visom prasmėm primena J.Camerono“Titaniką“. Tiek gigantišku užmoju, suderintu su meilės istorija, tiek nužiūrėtu pasakojimo stilium.
Pagrindiniu filmo herojumi pasirinktas admirolas Aleksandras Kolčakas - neabejotinai vienas iš įdomiausių ir prieštaringiausių charakterių Rusijos XX amžiaus pradžios istorijoje. Jis buvo Šiaurės tyrinėtoju, mokslininku, vėliau gynė Port-Artūrą nuo japonų. Pabuvojo jų nelaisvėje. Pirmojo Pasaulinio karo metais apgynė Petrogradą nuo vokiečių, pademonstravęs puikų minų gynybos planą jūroje. Vėliau atsisakė ramaus gyvenimo emigracijoje JAV, stojo į kovą su bolševikais, surinkęs savo armiją su lozungu „Už vieningą Rusiją“.
Net neverta buvo abejoti, jog rusai anksčiau ar vėliau imsis šio asmens. Gaila, kad šį kartą jie ėjo lengviausiu keliu. Padarė vienašališkai patriotinį filmą. Rodo tik heroišką A.Kolčako - didvyrio paveikslą. Ėjimas suprantamas. Rusijai reikia sektinų pavyzdžių. Anksčiau jais buvo komunistai. „Admirole“ viskas atvirkščiai. Raudonieji matronai - tai chamai ir negailestingi žudikai. Senieji karininkai monarchistai - tikri pravoslavai, kilnūs, garbingi.
Patriotinės gaidos tokios stiprios, jog filmas panašus į spalvotą vadovėlį. Gražūs jūrų mūšiai, karininkų uniformos, baliai, manieros. Deja, toks pat tendencingas N. Michalkovo „Sibiro kirpėjas“ buvo universalesnis. Jame režisierius rodė carą ant balto žirgo, kaip senosios Rusijos stiprybės simbolį. Tačiau šalia jo užteko vietos ir aktorių nors menkai meilės istorijai. „Admirole“ ji skęsta pernelyg gausiose specialiųjų efektų demonstracijose ir istorinių įvykių kronikose.
Admirolą vaidinantis puikus aktorius Konstantinas Chabenskis galėjo sukurti išties įdomų A.Kolčako portretą. Deja, reali istorinė medžiaga pasirodė įdomesnė už filmo sprendimą. Tiesmukas, vienaplanis pasakojimas sudėlioja daugiau klaustukų, negu taškų. Lieka neaišku, kodėl visdėlto padrikos bolševikų pajėgos nugalėjo tokių profesionalių karininkų armijas. Ar iš tiesų A. Kolčakas buvo žiaurus, ar tikrai jis liepė karti Sibiro valstiečius, ar teisingai jis švaistė caro auksą. Jeigu jis didvyris, kodėl jis iki šiol nereabilituotas?
Pagal kinas.info

Na, geras dalykas yra tas, kad pagaliau pailsėsim nuo tipiškų amerikietiškų patriotinių filmų ir pasinersim į rusišką patriotizmą, supinta meilės virvele. Ką, gi, aš filmą iš karto liginu su Michalkovo "Sibiro kirpėju" ne vien dėl karinio pobūdžio, bet ir dėl panašios struktūros.
Turiu pasakyti, kad šį kartą Kirpėjo pranokti nepavyko. Žiūrint filmą, vis tikiesi kažkokios sudėtingesnės intrigos, tačiau taip jos ir negauni. Filmas gal ir neblogas, tačiau asociacijos, sumenkina jį. 8 balai.

Watchmen [2009]

Lietuviškai: Stebėtojų lyga.

1985-ieji. Alternatyvi Amerikos realybė, kurioje vienas esminių akcentų – „Pasaulio pabaigos laikrodis“. Jis rodo įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos – iki vidurnakčio belikę penkios minutės.
Šioje Amerikoje superherojai, besivadinantys „Stebėtojų lyga“, yra natūrali kasdienio amerikiečių gyvenimo dalis. Lygiai kaip natūrali kasdienybės dalis yra ir niekšų, piktadarių ir nusikaltėlių armija.
Vieną naktį nužudomas kaukėto svieto lygintojo Roršacho (aktorius Jackie‘is Earle‘as Haley‘is) sėbras. Įsiutęs Roršachas neabejoja, kad tai – mėginimas atsikratyti visų buvusiųjų stebėtojų. Jis bando burti savo praeities komandą: buvusius kovotojus prieš nusikalstamumą, tačiau dauguma jų jau gyvena savo naujus ramius gyvenimus, arba yra netinkami užduočiai dėl savo ydų ir jų pasekmių. Kol visu stebėtojus neišžūdė reikia imtis veiksmų.
Užverda žūtbūtinė su praeitimi įvairiais saitais susijusi kova, kuri gali turėti pragaištingų padarinių visos žmonijos ateičiai.

Ką gi, šis filmas greičiausiai yra pristatomas kaip veiksmo ir fantastikos derinukas. Aš be galo nemėgstu fantastikos. Tačiau šiuo atveju fantastikos megėjai nusivils, kadangi šiame filme jos nėra tiek, kiek atrodo turėtų būti. Iš pirmo žvilgsnio, tai turėtų būti filmas apie kokius tai x-menus, ar batmanus, tačiau tai daug geresnis filmas, nei vien tik pasakojimas apie super-herojus. Tai filmas, apimantis kelių superherojų gyvenimus, parodantis ne tik jų stiprybę, bet gana giliai atskleidžia jų vidinį pasaulį, emocijas, viltis, ydas, abejones ir pan. Filmas man patiko. Turbūt labiausiai tuo, kad jis neša gana daug stiprių žinių, kaip kad kokia tai matrica ir nėra šiaip veiksmo filmas. :) Gal daugiau negu pusė filmo nukreipta ne į veiksmą, o į ideologijos vystymą. Šiaip temų labai daug. Žodžiu, patariu pamatyti patiems. 10 balų.

Fall Down Dead [2007]

Lietuviškai: nerasta.
Possilbly: Mirusieji.

Mieste atsiranda paslaptingas serijinis žudikas, išraižantis skustuvų savo aukų veidus ir ant pilvo palikdamas parašą V raidės forma. Jį praminė Pikaso, kadangi jis mano, kad taip kuriantis meną. Namie "menininkas" kūria neprilygstamą kūrinį iš savo aukų merginų odos gabalėlių. Kūrinį turėtų vainikuoti barmenės Kristi oda. Deje, pabėgusi nuo žudiko ir pasislėpusi apleistame verslo centre su dvejais detektyvais ir dar keliais žmonėmis Kristė bando išgyventi. Kai pastate dingsta elektra ir nutrūnka bet koks ryšys su išore, verslo centras tampa veiksmo arena, kur išlikti gali tik vienas.


Maždaug iki filmo vidurio, filmas žiūrisi visai neblogai. Gera įtampa, neblogai vystomas veiksmas. Deja, arčiau galo jau pradeda atsibosti. :P Filme yra tokių žiaurokų momentų. Įdomi pabaiga: kai jau atrodo viskas baigta, pasirodo kad visai nebaigta. :) Žodžiu, nemanau kad vertyėtų dar kada nors pamatyt šį filmą. Siaubiakas. 7 balai.

Slumdog millionaire [2008]

Lietuviškai: Lušnynų milijonierius.

Kas pirmiausiai ateina į galvą paminėjus Indiją? Motina Teresė, skurdas, kastų sistema ir griežtos tradicijos, bet tuo pačiu metu vaizduotėje iškyla ir visiškai priešingi vaizdai: prabangūs milijonierių rūmai, besiplečianti švietimo programa, sparčiai kylantis naujasis pasaulinio lygio informacinių technologijų centras... Taip, Indija – kontrastų šalis, kurioje gali prie turtuolio vartų pamatyti besišlapinantį elgetą. Filme „Lūšnynų milijonierius“ aštuoniolikmečio vaikino lūpomis pasakojama apie tikrąją Indiją - šalį, kurioje įmanoma viskas.
Aštuoniolikmetis Džamalis Malikas (akt. Dev Patel) dalyvauja indiškoje „Kas nori tapti milijonieriumi?“ žaidimo versijoje. Nuo didžiojo prizo jį skiria tik vienas klausimas, į kurį jis privalo atsakyti teisingai. Sulaikiusi kvapą žaidimą stebi visa Indija. Tačiau kai kuriems žiūrovams (ir ne tik jiems) kyla klausimas, kaip Džamaliui, kuris pats prisipažino, jog nėra proto bokštas, o be to užaugo Mumbajaus lūšnynuose, kur išsilavinimas yra tokia retenybė kaip lietus Sacharoj, pavyko tiek daug pasiekti. Juk atsakinėdami į klausimus suklupo ne vienas kur kas labiau išsilavinęs ir protingesnis dalyvis.
Ar Džamalis sukčiauja? O gal jam tiesiog pasisekė, kad žaidimo vedantieji užduoda klausimus, kurių atsakymus jis žino? Džamalis sukelia nemažai įtarimų ir jis galiausiai atsiduria už grotų. Vaikinas norėdamas įrodyti, jog yra nekaltas, ima pasakoti savo gyvenimo istoriją. Neįtikėtiną ir nepaprastą istoriją, kuri atvedė jį į televizijos žaidimą, o vėliau ir į apklausų kambarį.
Džamalis anksti liko našlaičiu. Jį užaugino vyresnis brolis Salimas (akt. Madhur Mittal), kuris buvo jo sergėtojas, gynėjas ir – drauge – varžovas. Prieš Džamalio (ir mūsų) akis plaukia skurdžios ir alkanos vaikystės prisiminimai, pirmieji susidūrimai su gatvės gaujomis, mylimos draugės - taip pat našlaitės – Latikos (akt. Freida Pinto), kurios vėliau neteko, veidas... Kiekvienas Džamalio prisiminimas atskleidžia atsakymus į klausimus, kuriuos vaikinas išgirdo žaidime „Kas nori tapti milijonieriumi?“, o tuo pačiu ir atsakymą, į visus kankinusį klausimą: kaip Džamalis atsidūrė ten, kur patekti lyg ir neturėjo.
Tačiau lieka neatsakytas dar vienas klausimas: ką jaunuolis, kuriam atrodo visai nerūpi milijonai, kuriuos jis gali laimėti, veikia televizijos žaidime?
Atsakymą į šį klausimą sužinosite pažiūrėję kino filmą „Lūšnynų milijonierius“. Tai jautrus ir atviras pasakojimas apie tai, ką sužinome ir išmokstame gyvenimo mokykloje, kurioje teisingai išspręstas matematikos uždavinys beveik nieko nereiškia, o atsakymus surasti dažniausiai tenka savarankiškai.
Pagal kinas.info

Na, tikrai nebloga romantinė drama, paėmusi kruvą auksinių gaublių ir oskarų. Šiaip man filmas patiko. Įdomus filmo pastatymas, toks gan neįprastas kai istoriją vystoma lygiagrečiai su prisiminimais. Žiūrisi labai įdomiai. Fainas siužetas, prikaustantis ir nenuobodus. Įdomi mintis krentanti į akis yra: tai, kaip galima užaugti lušnynuose, tačiau įgyti tokią patirtį, kuri padės laimėti 20 milijonų rupijų. :) Filmas fainas ir tuo, kad jame nėra madingų sekso ar smurtų scenų. Gražus ir dramatiškas filmas. Reiktų duoti 10 balų.

Infected [2008]

Lietuviškai: nerasta.
Rusiškai: Oni sredi nas (Jie tarp mūsų).

Filmas pasakoja apie ateitį, kai pasaulyje (JAV) atsiras pavojingas virusas dėl nešvaraus vandens, kurio atsargos jau baigiasi. Viena korporacija sukuria švarų vandenį ir siūlo jį kaip išgelbėjimą pasauliui nuo visų ligų, kaip geriamąjį vandenį, vandenį augalams ir pan. Tačiau nemokamai būna tik sūris pelėkaute ir labai greitai išaiškėja kaina, kuria teks mokėti už nekaltą vandenuką. O kai kas dar įtaria prie viso to prisidėjus ir nežemiškas būtybes.

Išnaršęs visą internetą radau vienintelį filmo plakatą kažkokią lenkų ar rumunų kalba. Nežinau kodėl, bet apie filmą labai mažai informacijos.
Filmas pasakoja apie fantastinę kitos planetos gyvybės rūšį, kuri neberanda vietos savo planetoje ir iško vietos kur apsigyventi. Jų tikslu tampa Žemė. Tam, kad ją užkariautų, jie pasiverčia žmonėmis ir po truputį nuodija žmones virusų, kurio pasekoje žmogus tampa ideali terpė luptis mutantų kiaušinėliams. Užkratas pernešamas geriamuoju vandeniu, o mutantai žmogiškajame pavidale jau yra tap miesto merų, kompanijų vadovų, policijos ir pan. Keli žmonės suvokę tai ieško įrodymų ir suranda, tačiau yra persekiojami ir žudomi. Filmo herojai gavę šią informaciją turi perduoti ją kitiems. Tačiau viską sustabdo atradimas, jog vienas iš žmonių turi savo genuose chromosomą, kuri ne tik atspari virusui, bet ir nuodinga. Nuo šiol tikslu tampa pastoti kelią grobikams.

Šaiaip filmas pastatytas neblogai. Scenarijus vystosi gana nenuobodžiai ir įdomiai. Žemės užkariavimas ateivių pajėgomis yra nenauja ir kiek banali mintis, bet čia nematome daug mistinių fantastinių būtybių ar dar ko. Yra specialiųjų efektų, kurie nera labai įspudingi, tačiau pagyvina kiek filmą. Kaip neholivudiniam filmui, manau puiku, nors kilnios minties filmas ir neneša. 7-8 balai.

Death Race [2008]

Lietuviškai: Mirties lenktynės.

Pamirškite kažkada Lietuvoje išpopuliarėjusius „Greitus ir įsiutusius“! Išsikvėpusius gatvių herojus, jų pernelyg nublizgintus automobilius ir banalias pupytes keičia pačios brutaliausios lenktynės pasaulyje. Šioje trasoje – jokių skrupulų nepripažįstanti kova, o prizas – gyvybė.
Džensenas Eimsas (akt. Jasonas Stathamas) – ištvermingas, prie adrenalino pripratęs ir gerai kiekvienos sekundės vertę suvokiantis lenktynininkas. Tris kartus tapęs čempionu, jis nusprendžia galų gale atsisveikinti su sekinančiu gyvenimo būdu. Tačiau kaip visada tai ne taip paprasta. Netikėtai apkaltintas žmogžudyste, kurios neįvykdė, Džensenas patenka į kalėjimą. Jo prižiūrėtoja Henesi (akt. Joan Allen) minios gerbėjų garbinamam vyrui pasiūlo išeitį: dalyvauti lenktynėse arba supūti kalėjime. Pasirinkimas ekstremalus: teisė kvėpuoti laimima nugalint taip pat už savo gyvybę kovojančius priešininkus.
Verčiamas beviltiškos situacijos, Džensonas Eimsas užsideda metalinę mistinio lenktynininko Frankenšteino kaukę ir niūrioje kalėjimo aplinkoje pradeda mūšį dėl išlikimo. Rankose – ginklų prigrūsto superautomobilio vairas, priešai – pats žiauriausi kalėjimo nusikaltėliai, laikas – pragariškos trys dienos, akyse – desperatiškas instinktas išlikti. Kas bus šių taisyklių neturinčių lenktynių laimėtoju?
Pagal Forum Cinemas

Teko pažiūrėti šį filmą, kadangi užsibuvo jau mano kompe. Jau nepamenu istorijos kaip jis atsidurė mano kompe, bet vis kažkaip nežiūrėjau, visuomet atsirasdavo ką nors geresnio peržiūrai, kadangi veiksmo filmai - nėra mano mėgstamiausias žanras. Na ir ką gi, Mirties lenktynės yra įprastas veiksmo filmas, apie kurį rytoj jau nebeprisiminsiu. Mintis matyta prieš kokį 10 metų, tad kažkiek kvepėjo naujumu. Žiūrisi gan įdomiai, tačiau ryškiai trūksta gilumo, viskas gana nuspėjama. 6 balai.

A Mighty Heart [2007]

Lietuviškai: Nenugalėta širdis.

2002 metų sausio 23 dieną Marianos Pearl (ak. A. Jolie) pasaulis pasikeitė. Jos vyras Danielis Pearlas (akt. D. Futtermanas) - laikraščio „The World Street Journal“ Azijos filialo vadovas - prieš išvykdamas į susitikimą su vienu iš daugelio savo informatorių, pasakė, kad vėluos vakarienės. Jis niekuomet nebegrįžo namo.
Žurnalistas D. Pearlas Pakistano mieste, Karačyje, rinko medžiagą straipsniui apie vadinamąjį „batų sprogdintoją“ Ričardą Rydą. Ir anksčiau dėl kovos su teroristine grupuote „Al Qaeda“ pavojingas žurnalisto darbas dėl šio straipsnio tapo dar rizikingesnis. Kuomet paaiškėjo, kad D. Pearlą pagrobė islamo ekstremistai, jo istorija beveik metus buvo pirmuosiuose viso pasaulio laikraščių puslapiuose ir pagrindinėse televizijos bei radijo žiniose.
Mirties grėsmės akivaizdoje D. Pearlo tikėjimas savo darbu ir gyvenimo viltis ypač sustiprėjo. Kankinama nežinios ir baimės dėl vyro likimo, jo žmona surado savyje jėgų būti stipri ir tikėtis geriausio. Nešiodama Danielio sūnų, kurio jis niekuomet nepamatys, Mariana nusprendė visus savo išgyvenimus sudėti į knygą. „Nenugalėta širdis: narsus mano vyro Denio Pearlo gyvenimas ir mirtis“ tapo jos sūnaus Adamo susipažinimu su savo tėvu. Ir jaudinančia istorija, įkvėpusia šį filmą.
Pagal Kinas.info.
Nemenkų ivertinimų šis filmas matyt susilaukė todėl, kad yra labai arti šiuolaikinių politinių aktualijų. Filmas gana realistiškai parodo situaciją Pakistane, veiksmas vyksta gana chaotiškai ir nestabiliai. Tai ir yra vienas iš filmo uždavinių parodyti kažkokią paniką ir chaosą. Tačiau neužilgo tai pradeda nervinti. Pateikiama daugybę vardų, įvykių ir nesirūpinama pateikti juos nuosekliai, kad žiūrovas galėtų sekti veiksmą. Todėl, ypatingai filmo pradžioje, yra daug monotonijos, kartais nuobodulio. Taigi, filmas vertas dėmėsio dėl savo realistiškumo ir gana objektyvaus faktų pateikimo, dramatiškos pabaigos, tačiau veiksmo besivystymas gana žudantis.
Deje, dar kartą žiūrėti neprisiversčiau. 7-8 balai.

Doubt [2008]

Lietuviškai: Abejonė.

1964-ieji metai. Niujorkas, Bronkso rajonas. Katalikų mokykla.
Vienuolė (ją vaidina Meryl Streep) pastebi kai ką, kas jai sukelia nerimą ir įtarimus. Moteris įtaria, kad mokykloje dėstantis kunigas (akt. Philipas Seymouras Hoffmanas) išnaudoja vieną juodaodį vaikiną.
Abejodama tuo, kas jai kelia įtarimus ir nenorėdama nepagrįstai apkaltinti Dievo tarno, vienuolė kunigą vis tik ima stebėti atidžiau. Įtarimams sustiprėjus, ją ima kankinti prieštaringos mintys: ar jos pastangų užtektų nugalėti sistemą? Ar kunigas, neigiantis bet kokias užuominas apie nepadorumą, gali būti iš tikrųjų kaltas ir meluoti? O galbūt jai tiesiog vaidenasi nebūti dalykai?
Filmo režisierius Johnas Patrickas Shanley‘is juostą sukūrė pagal savo paties parašytą pjesę. Drama tokiu pat pavadinimu 2007 metais buvo apdovanota Pulicerio premija kaip geriausia Jungtinių Amerikos valstijų metų pjesė.
(Forum Cinemas)

Filmą pažiūrėti man rekomendavo vienas brolis iš bažnyčios. Šiaip kai dar su Indre kine buvom, tai vaizdo reklaminis takelis sudomino, vis gi apie bažnyčią, kas yra dalis mūsų gyvenimo. :) Kaip bebūtų, filmą pažiūrėjau ir nesupratau už ką jis buvo nominuotas į metų filmus.
Šiaip filmas gan vilkinantis mintį, nelabai pajaučiau kažkokios įtampos, ar susidomėjimo kas bus toliau. Filmą nebent vertinčiau už tam tikras jo įdomias mintis, bet ne už scenarijų. Nagrinėjamos kelios gana įdomios mintys: pvz kas yra svarbiau - ar laikytis bažnytinės disciplinos, ar eiti į kompromisą su besikeičiančiu laikmečiu? ar tikrai susidorojant su blogiu, tenka žengti žingsnį nuo Dievo ir pan. Filmas dar galbūt suintriguoja ir tuo, kad visiškai nieko neišaiškina ir palieka viską žiūrovo teismui, nors kitą vertus tokios filmo pabaigos labai nervina, pvz mano žmoną. :D 7 balai.

Panic Room [2002]

Lietuviškai: Panikos kambarys.

Ką tik išsiskyrusi su milijonieriumi farmacininku Meg Altman ir jos dukrelė Sarah įsikelia į didžiulį namą Centriniame parke. Naujasis būstas kadaise priklausė vienam iš Niujorko milijonierių. Buste yra slapta ir neįprasta erdvė.
Tai kambarys su betoninėmis sienomis, storo plieno durimis, įmontuotais monitoriais, slapta telefono linija, vandentiekio sistema, tualetu ir t.t. Nekilnojamo turto agentas paaiškina, jog tai – “panikos kambarys”, kurį įrengė ankstesnysis šeimininkas. Slaptasis kambarys buvo įrengtas su tikslu pasislėpti užpuolimo atveju.
Meg Altman ši patalpa sukelia tik nuostabą, o apie jos panaudojimą ji net nesusimąsto. Be to, moteris negali būti uždarose patalpose – ji jaučia klaustrofobijos simptomus.
Atrodo viskas pamažu stoja į savo vietas. Meg ir jos dukrelė pradeda kraustytis. Jos pagaliau atrado savo namus. Tačiau ramybė tęsiasi neįtikėtinai trumpą laiką.
Vieną naktį Meg ir Sarah patiria brutalų įsiveržimą į jų butą. Apsaugos sistemų ekspertas Burnahamas, palaidą gyvenimo būdą propaguojantis Junioras ir žiaurus, profesionalus nusikaltėlis Raoulas įsiveržia į namą ir tampa padėties šeimininkais.
Meg ir Sarah ieško prieglobsčio “panikos kambaryje”, net nežinodamos, kad būtent jis ir yra įsilaužėlių taikinys. Jos priverstos žaisti mirtinus katės-pelės žaidimus.
Pagal kinas.info


Šiaip su Jodie Foster nesu matęs blogų filmų, tad būtent dėl jos susigundžiau paveizėt šį filmuką. Na, šis kurinys yra veiksmo trileris. Truputi įtemptas ir iš lėto besirutuliojantis siužetas. Yra keletas ne visai loginių linijų, pvz motina pernelyg rizikuojanti savo vaiku ir pan, tačiau bendrai filmas yra neblogas. Tvyroja tam tikra įtampa, įdomiai rutuliojasi veiksmas. Tiesą sakant dar pabaiga galėtų būti kiek kitokia, tačiau tai jau skonio reikalas. :) Vat kas labai krenta į akis, tai superinos operatoriaus darbas. Kameros sujungtos su specefektais daro įspūdingus vaizdus, 10 balų. Bendrai už filmą, duokime kokius 8 baliukus.

Changing Lanes [2002]

Lietuviškai: Skiriamoji juosta.

Du vyrai.
Pirmasis yra jaunas ir ambicingas advokatas Gevinas Banekas - įspūdingos sąskaitos, gražuolės žmonos, prabangaus „Mercedes” ir to, kas vadinama nepriekaištinga padėtimi visuomenėje, savininkas.
Antrasis - skyrybų draskomas tėvas, kuriam buvusi žmona aršiai siekia uždrausti matytis su vaikais, bandantis pakilti iš dugno buvęs alkoholikas Doilas Gipsonas. Šie vyrai niekada neturėjo kažko bendro. Jie neturėjo nė mažiausio noro susitikti. Tačiau kiekvienam išaušta diena, kai viskas vyksta kitaip negu norėtum. Tokią dieną jie susitiks ir taps mirtinais priešais.
Abiejų vyrų gyvenime vyksta skirtingos, tačiau labai svarbios permainos. Jie turi begalę reikalų ir labai mažai laiko. Jie velniškai skuba. Tądien abu atsidūrė tame pačiame Niujorko greitkelyje. Vienas nevykęs posūkis ir...
Niekas rimčiau nenukentėjo. Automobiliai tik truputį aplamdyti. Tačiau čia įvyksta tai, kas viską apverčia aukštyn kojom: advokatas nė nemano terliotis su vargšu juodaodžiu ir skubėdamas pameta milijoninės vertės bylą. Ją pastebi skubantis tėvas, kuris dėl avarijos jau vėluoja ir dėl to gali prarasti teisę susitikinėti su savo sūnumi. Nuo tos akimirkos šie du nepažįstamieji vienas kitam tampa labai svarbūs: advokatui reikia bylos, tėvui reikia „sugaišto laiko“.
Taip prieš savo valią sugriovę vienas kito „degančius“ planus vyrai nė nemano susitarti gražiuoju. Juos sulygina beviltiškas įniršis, nuoskauda, troškimas atkeršyti. Tolimesni įvykiai atskleidžia pačias baisiausias abiejų vyrų savybes. Rezgant keršto planus jų išradingumui nėra ribų, ir neįmanoma atspėti iki pat paskutinių filmo kadrų, kuo viskas baigsis. Sunku įsivaizduoti, ką sugeba du įsiutę vyrai.
Pagal kinas.info

Manyčiau neblogas filmas apie tai, kaip žmonės, užvaldyti keršto, gali sugriauti vienas kito gyvenimą. Ir ne tik kito, bet žinoma pakenkti ir sau. Kai susigrebiama, kad elgiamasi neteisingai, nėra taip jau lengva pakeisti susidarusią situaciją. Kas mus sulaiko pasielgti "pagal taisykles"? Kas neleidžia sustoti ir atleisti, užuot ieškojus budo pakenkti? kai sniego gniužtė pradeda ridentis, labai greitai ji pavirsta griutimi ir reikalauja vis daugiau. Filmas manau kalba tokiom temom. Įvertinimas svyruoja tarp 8 ir 9 balų.

L'echange [2008]

Angliškai: Changeling.
Lietuviškai: Laumės vaikas.

1928-ųjų metų Los Andželas. Saulėta kovo mėnesio popietė. Vieniša motina Kristina Kolins savo devynmečiam sūnui Valteriui įspraudžia į delną dešimt centų ir išleidžia jį į kiną. Neįtardama, kad mato berniuką paskutinį kartą.
Los Andželas vos prieš tris mėnesius išgyvenęs žiaurų nusikaltimą: psichopatu pripažintas Viljamas „Lapė“ Hikmanas pagrobia 12-ametę Merion Parker ir nors reikalauja išpirkos, mergaitė jau nužudyta. Valterio suradimui visose Jungtinėse Valstijose metamos dar neregėtos policijos pajėgos. Veltui. Gaunama daugybė pranešimų, kad Valteris pastebėtas bent keliose skirtingose Amerikos valstijose. Nei vienas iš jų nepasitvirtina.
Bevaisės paieškos tęsiasi iki rugpjūčio, kuomet Ilinojuje į policijos skyrių ateina berniukas ir apstulbusiems pareigūnams ramiai ištaria: „Aš – Valteris Kolinsas“. Pargabenus jį į Kaliforniją, sielvartaujanti motina su siaubu akyse ištaria: „Tai – ne mano sūnus“. Policija, spaudžiama visuomenės nuomonės dėl ankstesnių vaikų dingimo ir nužudymo bylų neišaiškinimo, motina nepatiki ir priverčia ją pasiimti „Valterį“ į namus. Po trijų savaičių, pasitelkusi dantų atspaudus ir kitus įrodymus, motina grąžina berniuką pareigūnams. Policijos viršininkas kapitonas J.J.Džounsas apkaltina ją piktybišku bandymu diskredituoti policiją ir pasistengia, kad motina patektų į psichiatrijos ligoninę.
Penktą Kristinos buvimo psichiatrų priežiūroje dieną „Valteris“ prisipažįsta, jog iš tikrųjų jis yra 12-metis našlaitis Artūras Hatčinsas. Supratęs, koks panašus yra į dingusį berniuką, jis nusprendė apsimesti juo ir pasimėgauti gyvenimu Kalifornijoje. Iš psichiatrinės ligoninės išleista Kristina Kolins apkaltina miesto ir policijos valdžią neteisėtu įkalinimu. Policijos vadas, smaugiamas klaidingų ir skubotų savo paties sprendimų, žengia dar vieną neapgalvotą žingsnį ir pareiškia, kad berniukas nužudytas. Motina tuo patikėti atsisako, o teismas atmeta jos ieškinį miestui ir policijai.
Po dvejų metų ir dar dviejų teismų Kristinai priteisiama daugiau nei 10 000 dolerių, kuriuos ji pareiškia skirsianti savo vaiko paieškai, „kad ir kiek ilgai ji truktų“. Pamažu kalbos apie šią bylą nutyla, o paskutinis viešas įrašas apie Kristiną Kolins Amerikos žiniasklaidoje užfiksuotas 1945-aisiais. Nei pats Valteris, nei jo kūnas taip niekada ir nebuvo surastas. Jei jis dar gyvas, dabar jam – 89-eri.
Tai buvo tikra istorija... Pagal ją sukurtą filmą galėsite pamatyti kino teatruose jau nuo sausio 23d. Žiaurią, kvapą gniaužiančią dramą į ekranus perkėlė Clintas Eastwoodas, pasikvietęs vaidinti tokias žvaigždes kaip Angelina Jolie, Johnas Malkovichius, Gattlinas Griffithas ir kt. Filmas buvo labai šiltai priimtas ir gerai įvertintas Kanų festivalyje, todėl tikimasi ir „Oskarų“ nominacijos.
Pagal kinas.info


Drama su Angelina Jolie. Įdomus variantas. :) Liudnokas filmas, pastatytas pagal tikrą istoriją. Keista tai, kad šįkart Angelina nevaidina kokios tai seksualios gražuolės, o tiesiog vienišą jautrią motiną. Kažkur pažiūrėjus pusantros valandos filmo, pradedi jausti, kad pats laikas filmui baigtis, tačiau jis tęsiasi dar apie valandą. :) Žodžiu, filmo galas pernelyg ištemptas ir kiek pabosta žiūrėt. Filmas galbūt vertingas tuo, kad leidžia pamatyti praeities įvykius, įstatyminės JAV sistemos besiformavimą ir t.t. O šiaip bent jau man filmas pasirodė pakankamai vidutinišku. 7 balai.

The boy with the incredible brain [2005]

Lietuviškai: Stebuklingos smegenys.

Filmas pasakoja apie žmogų, vardu Danielis Tammetas, kuris turi ypatingą sugebėjimą skaičiuoti, netgi pranokdamas kompiuterį. Tarkim atlikęs dalybą, jis gali išvardinti 100 skaičių po kablelio be jokių klaidų. Toks neįprastų sugebėjimų reiškinis yra labai retas, žmonės turinti jį yra vadinami "savantais". Pagal vieno iš jų istoriją yra pastatytas įžymus filmas "Lietaus žmogus". Laikoma, kad savantų žemėje yra mažiau kaip 50. Kiekvienas jų turi ypatingų sugebėjimų meno, matematikos, atminties ir kitokiose srityse. Dažniausiai toks sugebėjimas atsiranda po kokios nors traumos vaikystėje. Tačiau Danielio Tammeto fenomenas tame, kad jis yra visiškai sveikas žmogus, tuo tarpu kai dauguma kitų savantų yra nevisai sveiko mąstymo žmonės, kurių smegenys kryptingai veikia tik viena kryptimi. Taigi, Danielio atvejis atveria plačias galimybes tirti tai, ko iki šiol nebuvo galimybės daryti.

Tai yra dokumentinis filmas apie žmogaus smegenis. Aš tikiu, kad mes turime ypatingą potencialą savo smegenyse, kurio neišnaudojam. Tai panašu į tikėjimo darbus, kurie yra antgamtiški, arba žmogaus neįtikimą jėgą ir greitį esant pavojui ir organizmui prisipildžius adrenalino. Įdomu dar kartą įsitikinti, kad Dievo sukurtas žmogaus protas tikrai yra stebuklingas, nepasiduodantis yprastiems aiškinimams ir interpretacijoms. 9 balai.

Eagle Eye [2008]

Lietuviškai: Sakalo akis.

Ar įsivaizduojate situaciją, kai vieną dieną jūsų gyvenimas jums nebepriklauso? Kasdienę rutiną, mielus įpročius, pomėgius, bendravimą su šeima ir draugais atima kitas asmuo. Jis nematomas, neabejotinai galingas ir jam visiškai neįmanoma pasipriešinti.
Tokioje nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė Džeris (akt. Shia LaBeoufas) ir Reičel (akt. Michelle Monaghan). Dviejų vienas kito nepažįstančių žmonių gyvenimai akimirksniu pasikeičia, kai į jų mobilųjį telefoną paskambina moteris. Užteko vieno nurodymo elgtis taip, kaip ji pageidauja, ir Džeris su Reičel supranta, kad nepažįstamoji nejuokauja. Spąstai, šantažas, FTB tardymai, šūviai ir sprogimai – jie nespėjo net susigaudyti, kaip gyvenimas akimirksniu prarado pagrindą. Abi aukas nežinomo tikslo link veda troškimas išgyventi ir nuolatinės komandos mobiliuoju telefonu. Netikėtai susitikę šiame chaose, Džeris ir Reičel supranta tapę mistinės, šėtonišką nužudymo planą turinčios moters įrankiais. Kuomet kiekvienas jų žingsnis žinomas iš anksto, pora turi rasti būdą, kaip pergudrauti moterį, kol ji jų nenužudė.
„Sakalo akis“ – vienas labiausiai intriguojančių filmų šį rudenį, žiūrovams pateikiantis puikų įtampos, gudriai suregzto siužeto, veiksmo ir talentingų aktorių derinį.
(Forum Cinemas)

Filmas neperseniausiai buvęs kino teatruose. Jei jums patinka veiksmo filmai, tai šis be abejo bus tikrai geras laiko praleidimas. Verta pažiūrėti galbūt vien dėlto, kad tai yra puikus fantazijos vaisius, kuris yra labai realus netolimojoje ateityje: kai niekur nepabėgsi ir nepasislėpsi, esi piverstas daryti tą, ką nori kiti. Primena žodžius iš Apreiškimo knygos apie tai, kad Antikristo laikais niekas negalės nei pirkti, nei parduoti, viskas bus pavaldu tam tikrai sistemai. Šiuo atveju - galingam kompiuteriui.
Nors pati filmo mintis apie tai, kaip viską užvaldo nepasklusnus kompiuteris yra nenauja ir primena "Absoliutaus blogio" siužetą, filmas sukurtas manyčiau įdomiau ir efektingiau. Žinoma ir žanrai skiriasi. Ir dar puikus dalykas yra tas, kad čia nėra įžymių aktorių, kaip kad kokiam "Terminatoriuje" ar "Batmane", o rolės patikėtos naujoms žvaigždėm.
Žodžiu, filmas yra geras, prikaustantis dėmesį ir suteikiantis neblogą adrenalino dozę. O ir mintis kaip ir sakiau, primena kažkuo Biblines pranašystes. 9 balai.

The Accintal Husband [2008]

Lietuviškai: Atsitiktinė santuoka.

Ema Loid (akt. Uma Thurman) – porų konsultantė. Ji veda nepaprastai populiarią radijo laidą, kurioje padeda žmonėms tobulinti santykius... arba nutraukti niekam tikusius ryšius. Taip pat netrukus turi pasirodyti jos knyga, beje, taip pat apie tarpusavio santykius. Na, o namuose jos laukia sužadėtinis Ričardas (akt. Colin Firth) – toks, apie kokį Ema visada svajojo: patikimas, rūpestingas, atsakingas. Jų santykiai tobuli. Tokie, kokie ir turėtų būti išmintingos ir apdairios porų konsultantės santykiai.
Ema ir Ričardas netrukus ruošiasi susituokti. Liko tik keletas nelabai reikšmingų tuoktuvių rūpesčių ir tobuli santykiai bus vaininkuoti idealia – tikėkimės – santuoka. Tačiau visas kortas Emai sumaišo pritrenkianti naujiena. Ji sužino, jog negalės ištekėti, nes... jau yra susituokusi! Tik, deja, Ema neprisimena, kad būtų kada nors tekėjusi. Tai neįtikėtina, absurdiška klaida! Bet ką padarysi, faktas lieka faktu ir dokumentai sako, kad ji ištekėjusi.
Būsima nuotaka imasi žygių, kad ištaisyti šią kvailą klaidą. Ji žino, kad negalės ištekėti už Ričardo, kol neišsiskirs su dabartiniu vyru, kad ir kas jis toks bebūtų. O laiko liko visai nedaug – vestuvės ne už kalnų. Tačiau kaip surasti tą, kurio niekada nebuvai sutikusi ir nė neįtarei apie jo egzistavimą?
Pasitelkusi visus įmanomus būdus, Ema vis dėlto suranda tą, kuris oficialiai vadinasi jos vyru. Jo vardas Patrikas (akt. Jeffrey Dean Morgan) ir, kaip pasirodo, Patrikas gyvena visai netoliese. Sužinojęs, jog Ema ir jis oficialiai yra vyras ir žmona, Patrikas išpučia akis: čia tai bent naujiena! O Ema šiek tiek lengviau atsikvepia – didysis darbas atliktas, vadinamasis vyrelis surastas. Dabar belieka sutvarkyti dokumentus. Tačiau, deja, Emos vargai tuo nesibaigia. Ji nė neįtarė, kad Patriko vadinamoji nuostaba suvaidinta, o jis pats šį tą slepia nuo Emos...
O tuo tarpu, laiko iki vestuvių lieka vis mažiau, įtampa auga ir „atsitiktinė santuoka“ ima vis labiau erzinti Emą. Ema ir Patrikas tokie skirtingi, jog kiekvieną kartą jiems susitikus, kyla chaosas ir barniai, apsunkinantys ir taip keblią padėtį.
Ir štai, staiga Ema pajunta, kad visa jos patirtis ir išmintis tarpusavio santykių klausimu lekia lauk pro langą. Nė vienas būdas, anksčiau padėjęs susitvarkyti su gyvenimo nesklandumais, nepasiteisina. Tačiau dar keisčiau yra tai, kad Ema suvokia, jog nebežino, ar tikrai nori gyventi taip, kaip anksčiau – ramų, užtikrintą gyvenimą, kuriame jos laukia patikimasis Ričardas...
(ACME Film)

Vienas is tu filmu, kuriuos as nelabai megstu ziureti - romantinis filmukas is tu, kokie buna su Julia Roberts ar Hugh Grantu. Tik si karta cia vaidina zavioji Uma Thurman. Siaip siuzetas suklostytas gana idomiai. Ideja aisku greit nuspejama, bet siaip zavus filmas apie tai, kad meile nera tai, ka galima suvaldyti, apkinkyti. Meile gali ateiti labai greitai ir uzvaldyti.

Kalbant apie scenariju, jis praktiskai toks pats kaip ir kituose tokio tipo filmuose: neiprastom aplinkybem susitinka, isimyli, bendrauja, suzino kokia nors tiesa, susipyksta ir nutraukia rysius, paskui pries pat "kritini" momenta vel susitaiko. Zodziu, jeigu jums patinka romantiniai filmai tai sis be abejo suteiks jums pusantros valandos malonumo. 7 balai. ;]

The machinist [2004]

Lietuviškai: Mašinistas.

Trevoras Reznikas jau ištisus metus nemiega.Virtęs gyvu skeletu jis balansuoja ant sapno ir realybės ribos. Jis jau pavargo atskirunėdamas nuolatinius bauginančių košmarus ir keistų savo kasdienio gyvenimo įvykių. Tačiau pastaruoju metu jie įgauna vis baisesnes formas. Kad neišeitų iš proto, Trevoras turi išsiaiškinti, kas su juo darosi ir kas jis iš tiesų yra...

Labai įtemptas filmas. Praktiškai nuo pirmų minučių režisieriai neduoda atsipalaiduoti, todėl gana sunkiai žiūrisi, nuolatos tokia slegianti ir kaustanti nuotaika. Filmas nesižiūri labai lengvai, ypatingai pradžia, paskui, įvykiams įsibegėjus netgi sudomina. Žinant, kad tai bus mistinis trileris su psichologiniais nukrypimais, galima kažkiek nuspėti scenraijų. Na, šiaip dar kartą manau nežiūrėčiau. MIntis filmas kelia apie tai, kad tam tikri mūsų gyvenimo įvykiai ar sukrėtimai gali paveikti. Iš tos pusės tai gan įdomus filmas. 7 balai.

The Boy in the Striped Pyjamas [2008]

Lietuviškai: Berniukas dryžuota pyžama.

Kai kurie kritikai šį filmą jau vadina vienu geriausių kino istorijoje pasakojimų apie vaikystę. Pagrindinis filmo veikėjas Bruno (akt. Asa Butterfieldas) yra paprastas aštuonmetis berniukas, nacių pareigūno (jį vaidina Davidas Thewlisas) sūnus. Smalsaus ir guvaus (kaip ir visi aštuonmečiai) Bruno pasaulis apsiverčia aukštyn kojom, kuomet jo tėvas paaukštinamas: vietoje „užstalinio“ darbo Berlyne paskiriamas vadovauti vienai iš daugybės mirties stovyklų.
Iš pradžių naujoje vietoje Bruno pastebi atšalusius tėvų santykius, stebisi, kodėl jam neleidžiama lankytis teritorijoje, aptvertoje spygliuota viela, susidraugauja su, jo akimis, keistai besielgiančiu žydų berniuku Šmule. Tačiau pamažu, detalė po detalės, prieš žiūrovo akis išauga įtampa, melas, nepasitikėjimas, baimė ir siaubas.
Šalia suaugusiems daugiau mažiau puikiai žinomos Holokausto istorijos, šiame filme nenuobodžiaus ir vaikai: pamažu auganti dviejų berniukų draugystė (jiems patiems to nežinant, neturinti ateities) nuspalvinta detalių apie amžinuosius dalykus, iškylančius virš suaugusiųjų ambicijų, iškreipto laimės siekimo, godumo ir tos pačios baimės.
Filmas sukurtas pagal 2006-aisiais metais išleistą airių rašytojo Johno Boyne‘o romaną tuo pačiu pavadinimu. 2007-aisiais tai buvo perkamiausia knyga Ispanijoje, o iki šiol visame pasaulyje jos parduota daugiau nei trys milijonai egzempliorių.
(Forum Cinemas)

Dramatiškas ir liudnas filmas apie vaikų draugystę, neatsižvelgiant į skirtumus. Puikiai pavaizduota tai, kad nereikia atsižvelgti į nuomones. Kad ir kas tau pasakotų, koks yra žmogus, pats neįsitikinęs nenuvertink jo. Taip pat gera mintis ta, kad pagal dauguma negalima spręsti apie kiekvieną priklausasntį tam tikrai grupei: rasei, tautai, religijai, socialinei grupei. Filmas yra nuostabus tuo, kad giliai pavaizduoja visa holokausto tragediją, tačiau neturi tikslo pravirkdint visus salėje esančius. 10 balų.

May [2002]

Lietuviškai: Mėja.

Jauna vieniša moteris po sunkios ir traumuojančios vaikystės desperatiškai stengiasi užmegsti ryšius su ją supančiais žmonėmis. Ji turi sugebėjimą pastebėti žmonėse ypatingo grožio detales, kurių nemato kiti aplinkiniai. Mėja susiduria su kitų žmonių jos nesupratimų ir galų gale susiradusį draugų, vėl lieka vieniša. Taigi, ji ryžtasi baisiu būdu įsigyti sau patį gražiausią pasaulyje draugą, kuris niekada jos nepaliks, neįskaudins ir bus amžinai jos...

Ką galiu pasakyti... Iš pradžių filmas atrodė įdomus, bet kuo toliau, tuo labiau atėjo suvokimas, kad tokius filmus gali kurti tik ligoti žmonės. Filmo mintis tikrai yra gera - nevienas žmogus, koks jis bebūtų negali būti vienišas. Visi mes sukurti bendruomenei ir turime būti tarp kitų žmonių. Nuostabi mintis, tačiau jos išreiškimo būdas per žiaurūs mano nuomonė ir ligotas. Siūlau negaišti laiko. 6 balai.

Idiocracy [2006]

Lietuviškai: Idiokratija.

Mike Judge, vienas iš kūrybingų protų, sukūrusių "Byvį ir Tešlagalvį", "Karalių Hilą" ir "Biurą", pristato smagią komediją, kuri privers jus susimąstyti apie žmonijos ateitį. Susipažinkite su Džo Bauersu (Luke Wilsonas). Jis tikrai nėra proto bokštas, bet nepavykus valstybiniam užšaldymo eksperimentui, pabudęs 2505 metais, Bauersas pamato, jog nuo masiško komercializmo ir lėkštų TV laidų visuomenė taip sukvailėjo, kad jis tapo protingiausiu vyruku visoje planetoje... "Idiokratija" privers jus juoktis balsu!
Level.lt
Komedija, pasakojanti apie merginą ir vyruką, karinio eksperimento klaidos pasekoje atsidurusius tolimojoje ateityje. Manau filmo kūrėjai nesuklydo, parodydami visuotinį bukėjimą. Juk iš tiesų, ko toliau, tuo kvailesn vaikai gimsta. Gaila, bet tokia tendencija egzistuoja šiuo metu žemėje. Taigi, ši filmas šios problemos variacija po kelių šimtų metu. O šiaip filmas turi juokingų vietų, kiek bukokas, bet kaip ir kiekviena komedija juokingas. 8 balai.

The Dark Knight [2008]

Lietuviškai: Tamsos riteris.

Dar viena intriguojanti istorija apie legendinį komiksų personažą Betmeną. Fantastiniame veiksmo filme „Tamsos riteris“ („The Dark Knight“) paslaptingasis žmogus šikšnosparnis vėl mes iššūkį nuskikaltėlių pasauliui ir taps vilties ir teisingumo simboliu korupcijoje skendinčiam miestui. „Tamsos riteris“ - paskutinis užbaigtas kino projektas, kuriame spėjo nusifilmuoti netikėtai miręs aktorius Heathas Ledgeris “. Juostoje jis atlieka nesaikingo linksmintojo - juokdario Džiokerio vaidmenį. Režisieriaus Chriso Nolano kriminaliniame veiksmo trileryje taip pat pasirodo aktorius Christianas Bale‘as, suvaidinęs filmuose „Traukinys i Jumą“, „Manęs čia nėra“ ir „Prestžas“.
Padedamas leitenanto Džimo Gordono ir advokato Charvio Dento, Betmenas ruošiasi sunaikinti kriminalines organizacijas, kurios savo nusikaltimais ir išsišokimais vargina miesto gyventojus. Šis bedradarbiavimas duoda nemažai naudos, bet netrukus juos ima persekioti gerai įbaugintiems Gotemo gyventojams pažįstamas piktadarys Džiokeris.
Filmo režisierius Cristopheris Nolanas laikomas vienu originaliausių jaunosios kartos režisierių. Jo provokuojantys trileriai "Memento", "Nemiga" ir „Prestižas“ sėkmingai buvo rodyti Lietuvoje.
(Garsų Pasaulio Įrašai)

Tai eilinis filmas apie super-heroju. Betmena. Zinoma, sikart istorija yra siek tiek kitokia nei visuomet. Niekas taip ir nesuzino Betmeno asmenybes, netgi patys blogiukai.
Zinoma, neimanoma neatkreipti demesio i filmo minusus, kuriu tikrai yra nemazai. Pvz nera aiskus galutinis pagrindinio blogiuko likimas. Daug efektu yra gana netikroviski, pvz super motociklas vaziuoja labai jau dirbtinai. Kovos yra labai jau dirbtinos, zodziu filmo scenarijus arteja prie idomaus, taciau filmo ekranizacija stokoja tvarkos ir atidirbimo. Keista, kad filmas gavo 5 žiūrovų simpatijų apdovanojimus. 7 balai.