Kaip nėra geresnio scenaristo už gyvenimą, taip nėra gražesnių vaizdų už sukurtus gamtos. Penkerius metus plačiajuoste 70 mm kamera filmuota medžiaga paversta į vieną magišką kelionę po mūsų pasaulį. Penki žemynai, dvidešimt penkios šalys. Vaizdai, sudėti į filmą, atima žadą, prikelia nuostabos džiaugsmą ir pasigėrėjimą, verčia susimąstyti. Šis filmas, kaip ir ankstesni režisieriaus Rono Fricke‘o kūriniai Chronos bei Baraka , kuriamas vien vaizdais ir garsais – nėra jokių veikėjų, pasakotojo, konkrečios istorijos. Filme subtiliai atkleidžiami gamtos ir civilizacijos skirtumai, parodomos tragedijų zonos, industrijos įtaka pasauliui ir vis dar gyvi gamtos stebuklai. Filmo pavadinimas sanskrito kalba reiškia nepertraukiamas tekėjimas.
Įspūdingas filmas, pripildytas vaizdų ir garsų, labai taikliai apnuoginančių mūsų pasaulio pasididžiavimus ir problemas. Nors čia nėra pagrindinių herojų ir pasakojamos istorijos, filmas pilnas atradimų ir apreiškimų apie gyvenimo vertybes, laimę, kasdienybę, laiką ir tai, ką laikome laukiniu ir atstumiančiu. Nežinau ar šis filmas tiktų tiesiog sėdėjimui prie monitoriaus ir žiūrėjimui nuo pradžios iki galo, nes tai nėra įprastas kinas, tačiau tematiniam vakarui, arba fonui prie bendravimo tai yra kažkas nuostabaus, tikrai patiks. Kaip sakė Indrė, dažnai nebylus kinas pasako daug daugiau, negu žodžių pripildyti aiškinimai. 5.
