Rodomi pranešimai su žymėmis 2014. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis 2014. Rodyti visus pranešimus

2017 m. liepos 13 d., ketvirtadienis

Nightcrawler [2014]

Lietuviškai: Nakties klajūnas.



Visais įmanomais būdais išgyventi Los Andžele bandantis Luisas Blumas vieną naktį pamato nelaimingą atsitikimą kelyje ir į šį įvykį skubančius neoficialius video reportažų žurnalistus, kurie galiausiai brangiai parduoda nufilmuotą medžiagą vietinėms televizijoms. Norėdamas užsidirbti, Luisas pabando irgi įsitvirtinti šiame neprastame, pelningame, bet kartu ir pavojingame darbe. Deja, su kiekvienu naktiniu pasivažinėjimu ir naujienų paieškomis jis nori vis daugiau ir daugiau, kol visi jo norai neatsigriežia prieš jį patį…


Filmo pradžia yra šiokia tokia kankinanti. Bet po truputį filmas įsibėgėja ir neduoda užmigti. Personažas tikrai ypatingas, žmogus, kokį retokai sutinku gyvenime. Bet gal tokių ir būna. Jis yra labai stiprus vienose savo charakterio savybėse, dėl ko nužudo kitas. Tokiu būdu gauname įdomu, savotišką asmenybę, kuri yra pasiryžusi bet kam dėl savo tikslų, net aukoti žmogiškumą. Kažkokia prasme tai gyvena kiekviename iš mūsų. 3/5.

2017 m. gegužės 16 d., antradienis

Son of God [2014]

Lietuviškai: Dievo Sūnus.


Tai kino interpretacija, paremta Biblija apie Dievo sūnaus Jėzaus Kristaus gyvenimą. Filmas prasideda nuo mistiško Kristaus gimimo. Kai Jėzus užauga jis ima vesti pamokslus ir susilaukia daug pasekėjų. Atsiranda dvylika vyrų, kurie tampa jo ištikimais mokiniais. Vėliau Jėzus išduodamas savo mokinio vardu Judas ir yra nukryžiuojamas. Po mirties Jėzus prisikelia iš mirusiųjų pasaulio...

Yra nemažai filmų apie Bibliją ir Jėzų, kuriuos kuria žmones, manantys esantys tikintys, arba šiaip, nes mano kad tai puiki istorija, iš kurios galima uždirbti. Ir dažnai pastebima. Šiame filme yra labai įdomių Jėzaus gyvenimo įvykių interpretacijų, kurios paprastam tikinčiajam niekada neateis į galvą, o režisieriui, kuris nori išgauti intrigą iš žinomos istorijos, tenka padirbėti ir kartais pavyksta tai atrasti. Šiame filme to yra, ir tai yra jo stiprioji pusė. Minusas yra - prasta vaidyba. Kad ir pavyzdžiui Marija. Ją vaidina filmo prodiuserė ir vaidina baisiai. Ar norėjo sutaupyti? Ar norėjo įkūnyti šventąją? Ar norėjo pradėti aktorės karjerą? Nesuprasi, bet daugelio aktorių vaidmenys, esminių personažų, labai silpni. 4/5.

2017 m. balandžio 24 d., pirmadienis

Good People [2014]

Lietuviškai: Nepatikimi kaimynai.


Tomas ir Ana – tvarkinga miestiečių pora, laiku mokanti mokesčius ir paisanti visų kultūringo bendravimo taisyklių. Sutuoktiniai niekaip nagali susilaukti vaikų, todėl priversti griebtis brangiai kainuojančio nevaisingumo gydymo, kuris stumia juos į vis didesnę finansinę duobę. Kuomet netikėtai miršta šalimais gyvenantis poros nuomojamo buto savininkas, Tomui ir Anai iškyla dilema: ar pasisavinti jo bute rastus 370 tūkstančių dolerių.
  Reikalas tas, kad, nors filmą žiūrėjau vakar, reikia gerokai įsitempti, kad prisiminčiau ką ten rodė. Čia yra du scenarijai: aš jau pasenau ir šlubuoja atmintis, antras variantas kad filmas labai greitai pasimirštantis. Negaliu pasakyti, kad jis nuobodus. Ne, čia yra veiksmo ir įtampos, viskas normaliai. Bet jeigu filmas tuojau pat pasimiršta, kam jį žiūrėti? Geriau tas pora valandų praleisti naudingiau. Nebent labai norite pažiūrėti kaip atrodo Kate Hudson ne romantiniame filme. 2/5.

2016 m. kovo 28 d., pirmadienis

Before I Go To Sleep [2014]

Lietuviškai: Kol nenuėjau miegoti.

Po siaubingos autoavarijos Kristiną (akt. Nicole Kidman) kankina amnezija. Ji nepamena nieko, kas vyko vakar, todėl kiekvienas rytas, tiesiogine to žodžio prasme, jai yra visiškai nauja diena ir istorija.
Pabudusi Kristina neprisimena nei savo amžiaus, nei to, kad yra ištekėjusi. Ji tiki, kad visas gyvenimas jai dar prieš akis, todėl kiekvieną sykį sužinojusi, kad jau pasirinko gyvenimo vyrą, kurio dabar nė neprisimena – nusivilia.
Užmarštyje kaskart lieka ir susitikimai su gydytoju, kuris stengiasi atgaivinti Kristinos atmintį. Jo patarta filmuoti savo video dienoraščius, moteris po gabalėlį pradeda dėlioti vaizdą, kaip atrodo jos kasdienybė, o iš praeities pradeda lįsti šešėliai...
Kaip ji pateko į avariją? Kada spėjo ištekėti? Kas sako tiesą, o gal niekuo negalima pasitikėti, nes visi turi savų motyvų? Nerdama į savo pačios miglotus prisiminimus, Kristina įsitraukia į pavojingą kelionę, kuri turės pasekmių visiems, kuriuos ji myli... Ar tikrai verta prisiminti viską, kas jau pamiršta?


Pradedu galvoti, kad tokia liga iš tikrųjų egzistuoja. Pradedant "Memento", žiūrėk jau kuris filmas yra sukurtas panašia istorija. Visai geras trileris, ne vieną kartą filmo eigoje painiojantis galvoje esančius pabaigos numanymus. Įtampa, veikmas, painus siužetas, gražus pastatymas. Geras vakaras. 4/5.

2015 m. spalio 3 d., šeštadienis

Men, Women & Children [2014]

Lieetuviškai: Vyrai, Moterys ir vaikai.

Kai ieškoma informacija kelių klaviatūros mygtukų spustelėjimo atstumu, o mobiliųjų telefonų signalas pasiekia atokiausius žemės kampelius - mūsų veidus vis dažniau apšviečia ne saulės, o šalta ekrano šviesa. Koncertuose, kai atlikėjas prašo pakelti rankas į viršų - pasirodo jūra telefonų fotografuojančių įvykį ateities kartoms.
Pagal rašytojo Chad Kultgen novelę “Vyrai, moterys ir vaikai” tokiu pačiu pavadinimu pastatytas režisieriaus Jason Reitman filmas, kuriame vaidina komedijos aktorius Adam Sandler.
Filme “Men, Woman & Children” reflektuojama, kaip keičiasi mūsų asmeniniai ir asmeniniai seksualiniai santykiai, kai mūsų geriausi draugai - skaitmeniniai nuliai ir vienetai. Tema aktuali, kai statistinė dauguma esame susituokę su technologijų kompanijomis.


Nežinau kokio bukumo turi būti recenzentai ir filmų portalai, pamatę Adamo Sandlerio pavardę, iš karto skelbiantys, jog filmo žanras yra komedija! Anaip tol. Šį kartą Sandleris meistriškai atlieka rimtą rolę, o pats filmas gyli ir prasminga drama. Ir jis visai ne iš tų, prie kurių sėdi ir lauki kada jau prasidės veiksmas. Įtraukiantis ir sudominantis siužetas atskleidžia koks milžiniškas yra šiuolaikinių kartų atotrūkis, kaip skiriasi šiuolaikinių paauglių gyvenimas nuo to, kaip gyvenome mes ir kaip tėvams reikia įdėti dideles pastangas, kad suprastų savo vaikus. Puikus filmas. Labai patiko ir davė įdomių minčių, dar ir dabar apie jas galvoju. 5/5.

2015 m. birželio 5 d., penktadienis

Divergent [2014]

Lietuviškai: Divergentė.

Ateities žmonija gyvena kitaip nei mes. Tobuloje visuomenėje žmonės gyvena penkiose pagal asmenines savybes suformuotose bendruomenėse: Eruditai, Taikingieji, Sąžiningieji, Bebaimiai ir Nuolankieji. Į atitinkamą bendruomenę paaugliai paskiriami specialios ceremonijos metu. Jie gali pasirinkti savo tėvų bendruomenę, arba išeiti į kitą. O didžiausias prakeiksmas tobuloje visuomenėje - apskritai likti be bendruomenės, tapti beluomiu. Tapti atstumtuoju.
Šešiolikmetė Beatrisė „Trisė" Prior gyvena Nuolankiųjų tėvų šeimoje. Artėjant jos apsisprendimo metui, testo metu mergina pademonstruoja savybes, budingas iš karto kelioms bendruomenėms. Tačiau toks savybių kompleksas toli gražu nėra privalumas. Priešingai - tai reiškia, kad žmogus gali tapti nenuspėjamu, o tuo pačiu - ir pavojingu tobulai visuomenei. Mergina nusprendžia slėpti savo paslaptį ir pasirenka Bebaimių luomą.
Kikvienas naujokas turi praeiti išbandymų seriją.Išbandymų procesui įsibėgėjus, Beatrisė ima vis labiau abejoti savo pasirinkimu ir galimybėmis įrodyti, kad yra verta pasirinktos bendruomenės. Vieną dieną Trisė sužino paslaptį, galinčią suskaldyti Ryžtingųjų, o vėliau - ir likusias bendruomenes. Skirtingos Beatrisės vidinės savybės dabar gali arba išgelbėti merginą ir jos mylimus žmones, arba juos visus pražudyti.

Geras ir įdomus filmas, kaip ir kiti panašūs, kelia moralinių dilemų klausimyną. Bėda ta, kad tokio žanro filmai jau pradeda kartotis. Paskutiniu metu, turime ne vieną panašias temas svarstantį filmą - "Bado žaidynės", "Siuntėjas" ir panašūs. Panašumų turi ir siužetai, ir tas kiek neramina, tačiau bendra filmo linija išlaikyta kitokia. Tad už įdomumą filmas vertas aukšto balo, bet už pasikartojimus duosime 4. :)

2015 m. balandžio 1 d., trečiadienis

Predestiantion [2014]

Lietuviškai: Lemtis.

Filmo "Lemtis" siužetas sukasi apie Laiko Agentą (vaid. Ethan Hawke), kurį siunčia į laiko keliones, kad sustabdytų ateityje įvyksiančias baisias grėsmes ir katastrofas. Jis turi sustabdyti nusikaltėlius nuo nusikaltimų. Jo paskutinėje užduotyje agentas turi sustabdyti nusikaltėlį - vadinamą Galutiniu sprogdintoju -, kuris visais laikais nuo jo pabėga. Jis vienas didžiausių jo kliūčių, kurio išpuoliai pareikalaus tūkstančių aukų. Tačiau agentas net nenumanė su kuo jis susidurs ir kaip tai paveiks jo suvokimą apie laiką...


Filmas, primenantis "Laiko kilpą" pagal savo stilistiką ir motyvą. Labai įdomu, kad filmas sudarytas praktiškai iš dviejų dalių: pirma rami ir lėta, įvedanti į scenarijaus raktą, o antra dalis greita ir besivystanti, atvedanti prie paradoksalaus finalo. Įdomu, bet juokinga. Turiu omenyje pačią filmo idėją. Pažiūrėsit, pamatysit. ;) 5/5. PS: Plakatas sudaro klaidingą įspūdį, kad čia šaudyk/gaudyk tipo filmas. Taip nėra.

2015 m. kovo 31 d., antradienis

The Loft [2014]

Lietuviškai: Loftas.

Filmas pasakoja istoriją apie penkis vedusius vyrus, kurie slapčia susitikinėja su savo meilužėmis bendrame prabangiame bute. Vieną dieną vyrai šiame bute randa moters lavoną. Nei vienas iš jų moters nepažįsta ir nė nenutuokia, kaip ji čia pateko. Kadangi tik jie penki turi raktus nuo šios vietos ir čia lankosi, aiškėja, kad kaltasis yra kažkuris iš jų. Netrukus jie vis labiau pradeda įtarinėti vienas kitą ir ylai lendant iš maišo aiškėja, kad visi kažką slepia.


Labai neblogas trilerinis filmas. Po filmų bado, pagaliau kažkas verto dėmesio. Suktas ir painus filmas, vis pakeičiantis judėjimo kryptį. Žiūrisi įdomiai ir greitai. Nuostabu ir tai, kad aktoriai nėra iš tų, kuriuos matome kas antrame filme, bet tikrai neblogi. Pasirodo gyvenime ne viskas yra taip kaip manai esant ir pradėjęs apgaule, žiūrėk ar pats neliksi kvailio vietoje. 5/5.

2015 m. kovo 29 d., sekmadienis

The Water Diviner [2014]

Lietuviškai: Vandens Ieškotojas.

Po kovos Galipolyje, pirmojo pasaulinio karo metu, 1919 metais, fermeris iš Australijos - Konoras (akt. Russell Crowe) keliauja į Turkiją ieškoti trijų, į karą pašauktų ir dingusių, savo sūnų. Apsistojęs Istambule, jis susipažįsta su viešbučio valdytoja - Aiša (akt. Olga Kurylenko). Pažadą davęs tėvas, rasti bet kokia kaina savo berniukus, bando ieškoti galimybių pakliūti į Galipolį, bet į palaikais ir krauju nusėtas žemes nėra lengva pakliūti, ypač karo sukūryje.


Nežinau kas man pasidarė, bet man negali įtikt filmai, kurie šiaip jau turi labai gerus atsiliepimus. Kad ir šis, puikus filmas, išgirtas žiūrovų, gavęs Kino Akademijos apdovanojimą. O man jis pasirodė gana vidutiniškas. Taip, istorija turi savo jautrumo ir vietų, kur galima įsijausti į herojų išgyvenimus, tačiau bendrai paėmus filmas gana nuspėjamas ir kiek užtęstas. O režisuoja ji pats ponas Crowe. Gal čia priežastis? :) 3/5.

2015 m. kovo 28 d., šeštadienis

Interstellar [2014]

Lietuviškai: Tarp žvaigždžių.

Po to, kai pernai režisierius Alfonso Cuarón'as sukūrė nuostabų kosminį filmą „Gravitacija", į beribes Visatos gelmes gręžiasi dar vienas kino gigantas - filmų „Tamsos riteris", „Pradžia", „Prestižas" ir „Memento" autorius Christopher'is Nolan'as. Juosta sukurta pagal paties režisieriaus kartu su broliu Džonatanu parašytą scenarijų.
Ar žmonijai lemta mirti Žemėje? Ar vis tik mes, kaip rasė, sugebėsime rasti būdų, kaip užkariauti beribę Visatą ir susikurti naujus namus kol kas dar neatrastose planetose? Grupė bebaimių astronautų, vadovaujamų profesionalaus lakūno ir inžinieriaus Kuperio (aktorius Matthew McConaughey'is), iškeliauja į kosmoso gelmes ieškoti atsakymų ir atrasti naujų pasaulių.
Filmas kelia klausimus ir apie gyvenimo prasmę. Kas svarbiau - žinojimo ribas praplėsianti kosminė misija, ar Žemėje vieni liekantys du misijos vado vaikai? Plyštančia širdimi Kuperis atsisveikina su mažąja dukrele, pažadėjęs jai būtinai sugrįžti, tačiau puikiai žino, kad jokie atradimai ir nauji pasauliai nepakeis to, ką jis palieka Žemėje.


Turėčiau iš karto pasakyti, kad labai nemėgstu ta mokslinės fantastikos dalį, kuri susijusi su skraidymais po kosmosą. Tad šiuo atveju mano subjektyvus nusistatymas turės vietą. Man filmas nepatiko. Pirmas pusvalandis tikrai buvo daug žadantis ir įdomus. Antrajame atsirado tai, kad filmą pradėjo sukti link manipuliacijų astroteorijomis ir fiziniais dėsniais. Galiausiai sekanti filmo dalis buvo paprasčiausia "Kosminės odisėjos" ištrauka. Na, o paskutinis pusvalandis iš viso tapo filmo žudiku. Be to, kad filme yra daug neaiškumu kas, kodėl ir kaip nutiko, jis dar ir pripildytas nukrypimais į gyvenimo paieškas penktose dimensijose. Žodžiu, visiška fantastika ir šiek tiek manipuliacijų jausmais. Ir žinoma, verta paminėti tai, kad režisierių filmui pastūmėjo neabejotinai kuriama Marso misija. 2/5.

2015 m. kovo 27 d., penktadienis

Foxcatcher [2014]

Lietuviškai: Foxcatcher.

Broliai Markas ir Deivas Šulcai savo vardus į istoriją įrašė kaip vieni geriausių JAV imtynininkų, iki šiol išliekančių vieninteliais broliais istorijoje, kurie tapo ir pasaulio, ir olimpiniais čempionais.
Po brolių sėkmės 1984 m. Los Andželo Olimpiadoje, kurioje abu iškovojo aukso medalius, į jaunesnįjį Marką (aktorius Chaning‘as Tatum‘as) dėmesį atkreipia ekscentriškas milijardierius Džonas du Pontas (jį fantastiškai suvaidino neatpažįstamas komikas Steve‘as Carell‘as) ir pasiūlo imtynininkui treniruotis jo naujai buriamoje komandoje. Markas, visuomet troškęs ištrūkti iš vyresnio ir populiaresnio brolio Deivo (aktorius Mark‘as Ruffalo) šešėlio, sutinka ir, vadovaujamas milijardieriaus, pradeda ruoštis 1988 m. Olimpiadai.
Savimi nepasitikinčiam Markui ekscentriškojo (o kaip vėliau paaiškėja – ir paranojiko bei šizofreniko) milijardieriaus įtaka vis didėja. Deivas, susirūpinęs dėl brolio, bando šiam priminti svarbiąsias gyvenimo tiesas, tačiau taip tik pakursto D. du Ponto ambicijas. Konfliktas tarp abiejų imtynininkų ir milijardieriaus vis aštrėja, kol galų gale nutinka tragedija...


Kiekvieną kartą pažiūrėjęs amerikietišką biografinį filmą, pasakau sau, kad daugiau geriau jų nežiūrėti. Bet pamiršau. Kaip bebūtų, palyginus su daugeliu kitu biografijų, šį turi savo "razinką". Žinoma, reikia turėti omenyje, kad biografinėse dramose nerasite daug veiksmo ir įtampos. Juk čia tikras gyvenimas! :) Šis filmas pasakoja apie išdidumą, turtus, beprotiškumą, netinkamas kompanijas, iliuzijas, šlovę ir norą būti pirmu. Norint galima paimti gana vertingų pamokų iš herojų gyvenimo. Ir vis dėlto 3/5.
PS: Beje, žiūrėdamas filmą kažkodėl vis prisimindavau Vladimirą Romanovą. :)

2015 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Exodus: Gods and Kings [2014]

Lietuviškai: Egzodas. Dievai ir karaliai.

„Egzodas. Dievai ir karaliai“ – tai kvapą gniaužianti istorinė drama, apie legedinį Mozę – pranašą, išvadavusi izraelitus iš Egipto vergovės ir atvedusi juos per dykumą iki Kanaano sienos.
Įspūdingą epą į didžiuosius kino ekranus perkėlė režisierius Ridley Scottas. Legendinis epinių kino juostų kūrėjas garsiausiai apie savo talentą kino pasaulyje pareiškė sukūręs „Gladiatorių“. Šis jam pelnė ne tik 12 „Oskaro“ nominacijų (penkias iš jų laimėjo), bet ir didžiulį pasisekimą bei šlovę. Aukštai iškėlęs savo, kaip režisieriaus kartelę, jis jos nebenuleido. Po „Gladiatoriaus“ sekusios juostos „Avinėlių tylėjimas“,„Juodojo vanago žūtis“, „Dangaus karalystė“ , „Prometėjas“ ir kitos tapo tik dar stipresniu įrodymu, kad R. Scottas tikrai žino, ką daro.
Sužavėtas istorinių epų, šį kartą jis ėmėsi religinio mito – Mozės istorijos. Tradiciškai, R. Scotto aktorių komandoje garsiausi Holivudo vardai: Aaronas Paulas, Johnas Turturro, Sigourney Weaver, Benas Kingsley ir Christianas Bale’as, kuriam buvo patikėtas pagrindinis – Mozės vaidmuo.


Kaip skaičiau kažkur komentaruose: "Kaip meninis tai puikus filmas, bet kaip biblinės istorijos atpadsakojimas - tai visiškas š...". Aš gal toks tiesmukiškas nebučiau, bet iš esmės tai tiesa. Filmas įdomiai pastatytas, savaip interpretuotas, įspūdingi efektai, tačiau tolimas nuo originalios istorijos. Žinoma, eiti tuo pačiu pasakojimu, kaip "Egipto princas", matyt būtų neįdomu nei žiūrovams, nei aktoriams, tad čia matome kitokią , nebiblinę, Mozės istoriją. Ną ką gi, susidomėjimas įspūdingais Biblijos pasakojimais yra pagirtinas. Labai laukiu, kuomet ekranizuos prikbloškiančią, Mozės protėvio, - Juozapo istoriją. O šiam filmui 4/5.

2015 m. kovo 23 d., pirmadienis

Calvary [2014]

Lietuviškai: Golgota.

Kaip įprasta, sekmadienio rytą kunigas klauso išpažinčių. Vienas iš užėjusių į budelę vyras, netikėtai papasakoja, kad nuo septynių metų buvo prievartaujamas kunigo. Jis duoda kunigui septynias dienas susitaikyti su Dievu, po kurių kunigas bus nužudytas.


Sunkus yra kunigo darbas šiame sekuliariame pasaulyje su jo moraliniu ištvirkimu, neviltimi, abejonėmis ir abejingumu. Filmas parodo kaip sunku būti krikščionimi apskritai ir kaip nelengva tvarkytis su supuvusios visuomenės iššūkiais, kuriuos patiriame. Geras ir tikroviškas filmas, parodantis įvairius žmonių tipus ir jų požiūrį į krikščionybę. Įdomus ir įtraukiantis, su kiek sulėtėjančiu siužetu į filmo vidurį. 4/5.

2014 m. gruodžio 31 d., trečiadienis

If I Stay [2014]

Lietuviškai: Jei pasilikčiau.

Jauna panelė, kuri tik stoja į talentingos violančelistės kelią su savo šeima patenka į avariją. Kažkokiu neaiškiu būdu jos siela nepasitraukia iš šio pasaulio, o patenka tarp gyvųjų ir bejėgiškai stebi savo tėvų bei broliuko mirtį. Negana to, ji pati komoje guli ant stalo. Priešaky sunkus sprendimas - ar leistis išeinamai, ar kibtis už gyvybės, grįžti ir gyventi dėl meilės.


Žiūrovų išgirtas ir rekomenduojamas filmas. Filmas patiko savo dialogais. Gerai parinktos ir logiškos mintys ir pokalbiai. Tuo tarpu scenarijus, turintis realiai didžiulį potencialą, gavosi gana vidutiniškas. Galima buvo filmą pasukti kiek kita kryptimi ir padaryti puikią istoriją. Daug girdėjau, kad labai jautrus, jausmingas ir geras filmas. Deja, to visai neradau. Gal ne ta nuotaika buvo. :] Žiūrėjosi pakankamai normaliai, su retais nuobodulio momentais. Bendrai kokie 3/5.

2014 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

I Origins [2014]

Lietuviškai: Mano ištakos.

Sakoma, kad akys yra sielos veidrodis, kad jos atspindi žmogaus jausmus ir dvasinę būseną. Tačiau dvasiniu pasauliu netikintis ir vien tik moksliniais faktais ir pagrįstais įrodymais besivadovaujantis molekulinės biologijos daktaras Ianas Grėjus mano, kad akyse yra užkoduota unikali kiekvieno žmogaus informacija, kuri gali priklausyti tik vienam ir tam pačiam žmogui. Ianas ilgą laiką fotografuoja žmonių akis, taip siekdamas ištirti akyse užfiksuotų genetinių duomenų kilmę. Tačiau vieną vakarą jis sutinka merginą vardu Sofi, kurios akys viską apverčia aukštyn kojomis ir vėliau priverčia jį patikėti dvasinio pasaulio egzistavimu.


Reikėtų pasakyti, kad filmas nėra iš "Angelai ir Demonai" serijos, kur nespėji vytis veiksmo, bet taip pat nėra ir iš "Melancholia" serijos, kur nesulauki kol pagaliau kas nors įvyks. Vis dėlto, per daug nuobodžiauti tikrai neverčia ir vysto tam tikrą gan įdomią istoriją, kurios pagrindinio herojaus tikslas yra paneigti tikinčiųjų prieštaravimus, jog žmogaus akis netelpa į mokslo teorijos apie evoliuciją rėmus. Tam jis skiria visą savo gyvenimą. Filmas paliečia reinkarnacijos temą, tarsi suponuodamas, jog kiekvienas žmogus jaučia jog kažkas yra daugiau bet bijo tą pripažinti. Tarp kitko filme yra neblogų apologetinių minčių. Bet bendrai filmas man didelio įspūdžio nepaliko ir skirtingai nuo IMDB žiūrovų, sutikčiau su kino kritikais, kad gavosi jis gan vidutiniškas. 3/5.

2014 m. spalio 28 d., antradienis

The Equalizer [2014]

Lietuviškai: Ekvalaizeris.

Robertas Makolas (aktorius Denzel'is Washington'as) yra paprastas Bostono ūkinių prekių parduotuvės darbuotojas - tylus, paslaugus ir ramus kaimynas, laisvalaikį mėgstantis leisti su gera knyga kainėje.
Vieną vakarą ten Robertą užkalbina mergina. Teri (aktorė Chloë Grace Moretz) yra prostitutė, tačiau Robertas jau seniai nebeteisia žmonių, žinodamas, kad visų mūsų poelgius ir gyvenimus lemia daugybė aplinkybių, dažnai ir nepriklausančių nuo mūsų. Dar po kelių nuoširdžių pokalbių vakarų tarp Teri ir Roberto užsimezga draugystė. Tačiau netrukus ją nutraukia agresyviai nusiteikę vyrai, Robeto akyse sumušantys ir išsivežantys merginą. Akivaizdžiai demonstruodami savo nebaudžiamumą, nusikaltėliai net neįtaria, kad bejėgiškai smurto sceną stebintis vyras iš tikrųjų jau kuria būsimos operacijos planą.
Išsirengęs į keršto žygį, Robertas netrukus išsiaiškina, kad Teri dirba rusų mafijai. O sulig kiekviena nauja šio žygio auka operatyvininkui vis labiau aiškėja, kad tinklą, į kurį įpainiota Teri, valdo patys aukščiausi politinių ir mafijinių struktūrų atstovai.


Ekvalaizeris. Lietuvių filmų pavadinimų vertėjai genialūs kaip visada. :D Na, bet apie filmą. Filmas nevertas dėmesio ir šioje vietoje Danzelis stipriai nuvilia. Nors Imdb šis filmas pasiekė aukštą poziciją, tai viso labo tipiškas vieno nenugalimo herojaus "teisingumo" siekimo istorija. Vienas guldo visą mafiją, yra nepagaunamas ir nematomas, visų pastatų išplanavimų žinovas ir teleportacijos genijus. Žodžiu, eilinis Holivudo nuspėjamas ir nuobodus šlamštas.. 2/5.

2014 m. spalio 24 d., penktadienis

Automata [2014]

Lietuviškai: Robotų žemė.

Žakas Vokanas yra draudimo agentas, dirbantis robotų gamybos kompanijoje ir tiriantis incidentus, susijusius su robotų veikla. Vieną dieną jis pradeda aptikti vis daugiau robotų pašalinės veiklos atveju, pradeda kilti įtarimas, kad kažkoks įgūdęs laikrodininkas prikiša rankas prie jų modifikacijos patobulindamas juos ir keisdamas jų saugumo protokolus. Vokano užduotis surasti laikrodininką ir atskleisti jo tikslus.


Fantastiški filmai niekuomet nebuvo mano mėgstamiausi, ypač su Antonio Banderasu. :D Filmas savo pastatymu, kostiumais ir mintimi priminė garsųjį "Aš robotas", nors savo giluma ir moralu yra labai toli nuo pastarojo. Toks keistas filmas apie moralius robotus ir kraujageriškus žmones. Žodžiu, praktiški žanro klasika. 2/5.

2014 m. spalio 23 d., ketvirtadienis

The November Man [2014]

Lietuviškai: Lapkričio žmogus.

Peteris (akt. Pierce Brosnanas) – itin patyręs ir aukštos klasifikacijos, puikiai treniruotas buvęs CŽV agentas. Šnipų pasaulyje jis buvo žinomas „Lapkričio žmogaus“ slapyvardžiu, tačiau jau kuris laikas Peteris mėgaujasi užtarnautu poilsiu ir ramiu gyvenimu Šveicarijoje.
Tiksliau – mėgavosi, kol jį ir vėl įvyliojo į pavojų kupiną slaptųjų agentų pasaulį. Tikėdamasis, kad tai bus jau tikrai paskutinė jo byla ir negalėjęs jos atsisakyti dėl asmeniškumų, jis įsitrauks į pavojingiausią žaidimą savo karjeroje.
Peterio užduotis – saugoti itin svarbią ir vertingą liudininkę Alisą (akt. Olga Kurylenko). Rodos, nieko sudėtingo, tačiau ilgai netrukus paaiškės, kad didžiausias jo priešas šioje misijoje – buvęs draugas ir kolega Davidas... Augant įtarimams dėl visos CŽV agentūros patikimumo, Peteris supras, kad šį kartą jis visiškai vienas – niekuo negalima pasitikėti, neliko jokių taisyklių ir tabu...


Jeigu pamatyčiau filmo "posterį" su žmogeliu per visą lapą, kurio rankoje ginklas, manęs toks filmas tikrai nesudomintų ir žiūrėti jį nuspresčiau tik jeigu kažkur rasčiau didelių pagyrų. Manau ne smurtu ir prievarta reikia viliuoti žmones į kiną. Na, bet "Lapkričio žmogų" mane "privertė" kartu su juo pažiūrėti mano kolega, su kuriuo gyvenome viename kambaryje.
Filmas pasirodė eiliniu veiksmo filmu su holivudiškom dramom ir terminatorišku visus guldančiu super-herojumi. Daug žadanti pradžia. Po pusvalandžio filmas staiga labai suletėja ir pradeda migdyti, bet nebijokite netrukus veiksmas vėl prasidės. Šiaip tai pasirodė gana daug neaiškumu, pakankamai gerai neišaiškinta filmo istorija. Žodžiu veiksmo megėjams turėtų patikti, bet giliai čia nėra ko kasti. 2/5.

2014 m. spalio 22 d., trečiadienis

Let's Be Cops [2014]

Lietuviškai: Apsimeskim Farais.

Du geriausi draugai Rajanas ir Justinas ilgai suko galvas, kokių personažų kostiumais pasipuošti karnavalo vakarėliui. Mintis vienam vakarui tapti uniformuotais policijos pareigūnais pasirodė puiki. Ir išties, draugų porelė tapo viso kvartalo pažibomis ir seansacija.
Gal pokštas tuo ir būtų pasibaigęs, jei ne... gyvenimiškas atsitiktinumas. Vakaro herojais tapę draugeliai nutaria kiek ilgėliau pasimėgauti policininko gyvenimu – gatvių chuliganų nuolankumu bei dailių merginų dėmesiu... Tačiau netikėtai šie du apsimetėliai įsipainioja į tikrų tikriausius kriminalinius nuotykius – gangsterių ir korumpuotų detektyvų pinkles. Metas nublizginti padirbtus policininkų pažymėjimus ir stoti į kovą už teisingumą!


Ne taip jau dažnai gali sutikti gerą komediją. Tai reiktų pasakyti, kad šis kartas ne išimtis. "Apsimeskim farais" treileris padarė daug didesnį įspūdį, nei pats filmas. Žinoma, kaip ir kiekvienoje komedijoje čia yra smagių momentų, juokingų tekstų ir įvykių, tačiau filmas pasirodė kiek per ilgas, atkarpom pakankamai rimtas ir mažavertis. Nors, žmonės, žiūrintys komedijas iš principo ir ieško lengvo paviršutiniško vaizdelio. Tuomet jį čia ir ras. O anot manęs - 2.

2014 m. spalio 21 d., antradienis

The Giver [2014]

Lietuviškai: Siuntėjas.

Iš pirmo žvilgsnio tobulame ateities pasaulyje nėra konfliktų, skurdo ar ligų. Čia viskas sudėta į tvarkingas lentynėles. Jokių netikėtumų, spalvų, viskas sterilu ir išblizginta, o kiekvienas tos visuomenės narys aiškiai žino savo vietą ir kokia yra jo gyvenimo misija. Šio pasaulio gyventojai nepažįsta chaoso, jų sąmonėje pasaulis toks visada ir buvo.
Paauglys Jonas nuo pat gimimo taip pat buvo pavyzdingas šios visuomenės narys, tačiau netikėta pažintis su Siuntėju, idealų jo pasaulį apvertė aukštyn kojomis... Paslaptingojo Siuntėjo žinioje – viso pasaulio praeitis. Jis vienintelis žino, kad anksčiau skausmas, karas ir kančios buvo neatsiejama žmonijos dalis. Savo žinias jis perduoda jaunajam Jonui.
Rodos, dabartinis – sterilusis – pasaulis turėtų būti daug geresnis, tačiau visa tai, kas tobula ir idealu tėra iliuzija, kurios kaina pavojingai didelė ir skaudi. Jonas supranta, kad vienintelis būdas visiems išsigelbėti – tai ištrūkti iš šios iliuzijos.
Ar pavyks jam sugriauti idealų pasaulį, kad žėmėje vėl įsivyrautų netobula, tačiau laisva realybė?


Visada buvo įdomu kas gi taip "tiksliai" daro filmų pavadinimų vertimus. Dažniausiai jie yra tragiški, kaip ir šiuo atveju. Apie filmą. Filmas puikus. Tikrai verta pažiūrėti. Iš pradžių maniau, kad bus panašus į "Ekvilibriumą" ar panašius šio žanro filmus, tačiau "The Giver" mane nustebino, pasirinkdamas gana įdomią liniją. Puikūs dialogai, vaizdai, puikiai perduota filmo dvasia ir psichologija. Verčia susimastyti apie pasaulį tokį, kokį turime ir iš naujo įvertinti nuostabius dalykus, kuriuos Viešpats Dievas į mus įdėjo. Tikrai rekomenduoju ir mielai pats dar kartą pažiūrėčiau. 5/5.