Phone Booth [2002]

Lietuviškai: Taikinys telefono tinkle.

Telefono skambutis gali pakeisti tavo gyvenimą. Vienam masinių informavimo priemonių konsultantui kaip tik taip ir atsitiko. Jis staigiai ir netikėtinai įviliojamas ir įkalinamas vienoje iš Niujorko telefono būdelių. Užtenka atsiliepti į nežinomo skambintojo skambutį.
Staigus ir šokiruojantis smurto atvejis prie pat telefono būdelės, kurioje įkalintas Stju, atkreipia policijos dėmesį, kuri atvyksta į įvykio vietą su savo snaiperių armija. Jie mano, kad Stju yra pavojingas ginkluotas žmogus, kuris yra smurto kaltininkas. Kapitonas Ramėjus stengiasi prikalbėti Stju palikti budelę, tačiau ar Stju gali ją palikti žinodamas, kad serijinis snaiperis žudikas gali pasirinkti bet ką – jo žmoną Keli, jo meilužę Pamelą, bendradarbį, policijos kapitoną, praeivį... Taigi jis tampa įkaitu, kuris negali išsiduoti.

 Pirmosios 15 minučių atrodo kažkoka nesamonė - daug telefoninių pokalbių, kurių prasmės nespėji pavyti. Bet laimei netrukus tai baigiasi ir pasideda įdomumas. Scenarijus sudeliotas gana neblogai, pokalbiai logiški ir sklandus. Aišku, kai kurie herojaus veiksmai kelia nuostabą, bet šiaip normaliai. Žiūri gerai, scenarijus sudomina, kas bus toliau sunku nuspėti. Nors didelės prasmės filme nėra. 3/5.

Enough [2002]

Lietuviškai: Pakaks.

Santuokoje pagyvenusi ir dukros susilaukusi Slim Hiler suvokia, kad jos vyras tikrai nėra toks geras žmogus, kaip atrodė iš pradžių. Moteris nutaria su dukrele amžiams išnykti iš tirono vyro akiračio. Slim pasikeičia pavardę, išvaizdą, dokumentus… Ji pasiruošusi pakeisti savo ir dukros gyvenimą, kad tik išvengtų despoto sutuoktinio. Deja, milijardierius vyras turi ilgas rankas ir tolimas akis, niekas nedrįs taip lengvai jo pažeminti ir atimti tai, ko nori jis.

Nors Jennifer Lopez yra pakankamai nebloga aktorė, filmai su jos dalyvavimu yra gana vidutiniški, silpni dėl savo scenarijaus ar ką. Šis taip pat yra toksai. Nors išlaiko įtampą ir šiokį tokį susidomėjimą, filmas turi gana silpną pabaigą. Keliamą smurto šeimoje problemą, tačiau pasiūloma išeitis yra gana abejotina. Žodžiu, vertinimas 3/5.

25th Hour [2002]

Lietuviškai: 25 valanda.

Monty Borganui, turtingam Manheteno numylėtiniui, liko paskutinė diena laisvėje, po kurios jis sės į kalėjimą septyneriems metams kalėti už prekybą narkotikais. Ši bausmė vyriškį šiurpina – vidinė įtampa ir nerimas nenugalimi. Įtampą stiprina nežinia, kas galėjo jį įskųsti policijai. Jo mergina? Draugai?
Per likusias 24 valandas laisvėje jis susitinka su tėvu, kalbasi su draugais, savo mergina, stilingame naktiniame klube susiduria buvusiais partneriais. Bet ar įmanoma pakeisti savo gyvenimą per vieną trumpą parą?

Nors gerai vertinamas, toks vaizdas, kad ji žiūrėjo ir vertino buvę kaliniai. :D Be abejo, rutuliuojama tema, pasiruošimo kančios, baimė ir mėginimas užsimiršti yra geros temos, bet bendrai paėmus, filmai gana lėtas ir žiūrisi pakankamai nuobodžiai. Manęs nesužavėjo, nors su Edwardu Nortonu, dažniausiai, filmai gana neblogi. Šitam duočiau ne daugiau 2 iš 5.

White Oleander [2002]

Lietuviškai: Baltasis oleandras.

Baltasis oleandras - tai gėlė. Kartais ji gali būti nuostabi, o kartais - nuodinga. Jos skleidžiamas grožis yra apgaulingas ir trapus. Šios gėlės žiedas yra labai gera metafora filmo herojei Ingrid Magnussen. Ji yra graži, stipri ir savimi besirūpinanti moteris, kuri mėgsta krėsti nenuspėjamas šunybes artimiausiems žmonėms, o ypač labai jautrios sielos dukrelei Astrid.
Priimdama svarbius sprendimus gyvenime, Ingrid vadovaujasi tik savo asmeninėmis mintimis, užgaidomis ir svajonėms, perdaug nekreipdama dėmesio kaip tie poelgiai paveiks jos dukterį, kurią ji labai myli. Bent jau viešai teigia, kad myli.
Vieną vakarą įsiutusi iš pavydo Ingrid mėgstamiausios gėlės baltojojo oleandro nuodais nužudo savo meilužį Barry. Geriausiu atveju, jai reikės praleisti kalėjime tik 30 metų, bet gali atsitikti ir taip, kad moteris bus įkalinta už grotų iki gyvos galvos. Tai reiškia, kad savo mamą beprotiškai dievinanti Astrid gražiausiais paauglystės metais turės džiaugtis vaikų namuose arba kitose šeimose.
12-os metų mergaitei teks pačiai semtis gyvenimo patirties, savo kailiu susidurti su skurdu, prabanga, pirmaja meile, seksualiniu brendimu, pavydu, draugyste, bandymu nužudyti, savižudybe ir kitais dalykais. Pagal obuolys.lt 

 Šiaip tai, puikus filmas, giliai kapstantis psichologinį jaunos merginos pasaulį. Jos gyvenimas patiria ne vieną išbandymą ir dūžį, mėgindamas palaužtį ją, permokyti ir išmokyti gyventi savaip. Tuo tarpu mama mato savą mergaitės gyvenimo viziją ir siekia savo tikslų. Žodžiu, geras filmas, gilus ir įvairiapusiškas. 5 balai.

Panic Room [2002]

Lietuviškai: Panikos kambarys.

Ką tik išsiskyrusi su milijonieriumi farmacininku Meg Altman ir jos dukrelė Sarah įsikelia į didžiulį namą Centriniame parke. Naujasis būstas kadaise priklausė vienam iš Niujorko milijonierių. Buste yra slapta ir neįprasta erdvė.
Tai kambarys su betoninėmis sienomis, storo plieno durimis, įmontuotais monitoriais, slapta telefono linija, vandentiekio sistema, tualetu ir t.t. Nekilnojamo turto agentas paaiškina, jog tai – “panikos kambarys”, kurį įrengė ankstesnysis šeimininkas. Slaptasis kambarys buvo įrengtas su tikslu pasislėpti užpuolimo atveju.
Meg Altman ši patalpa sukelia tik nuostabą, o apie jos panaudojimą ji net nesusimąsto. Be to, moteris negali būti uždarose patalpose – ji jaučia klaustrofobijos simptomus.
Atrodo viskas pamažu stoja į savo vietas. Meg ir jos dukrelė pradeda kraustytis. Jos pagaliau atrado savo namus. Tačiau ramybė tęsiasi neįtikėtinai trumpą laiką.
Vieną naktį Meg ir Sarah patiria brutalų įsiveržimą į jų butą. Apsaugos sistemų ekspertas Burnahamas, palaidą gyvenimo būdą propaguojantis Junioras ir žiaurus, profesionalus nusikaltėlis Raoulas įsiveržia į namą ir tampa padėties šeimininkais.
Meg ir Sarah ieško prieglobsčio “panikos kambaryje”, net nežinodamos, kad būtent jis ir yra įsilaužėlių taikinys. Jos priverstos žaisti mirtinus katės-pelės žaidimus.
Pagal kinas.info


Šiaip su Jodie Foster nesu matęs blogų filmų, tad būtent dėl jos susigundžiau paveizėt šį filmuką. Na, šis kurinys yra veiksmo trileris. Truputi įtemptas ir iš lėto besirutuliojantis siužetas. Yra keletas ne visai loginių linijų, pvz motina pernelyg rizikuojanti savo vaiku ir pan, tačiau bendrai filmas yra neblogas. Tvyroja tam tikra įtampa, įdomiai rutuliojasi veiksmas. Tiesą sakant dar pabaiga galėtų būti kiek kitokia, tačiau tai jau skonio reikalas. :) Vat kas labai krenta į akis, tai superinos operatoriaus darbas. Kameros sujungtos su specefektais daro įspūdingus vaizdus, 10 balų. Bendrai už filmą, duokime kokius 8 baliukus.

Changing Lanes [2002]

Lietuviškai: Skiriamoji juosta.

Du vyrai.
Pirmasis yra jaunas ir ambicingas advokatas Gevinas Banekas - įspūdingos sąskaitos, gražuolės žmonos, prabangaus „Mercedes” ir to, kas vadinama nepriekaištinga padėtimi visuomenėje, savininkas.
Antrasis - skyrybų draskomas tėvas, kuriam buvusi žmona aršiai siekia uždrausti matytis su vaikais, bandantis pakilti iš dugno buvęs alkoholikas Doilas Gipsonas. Šie vyrai niekada neturėjo kažko bendro. Jie neturėjo nė mažiausio noro susitikti. Tačiau kiekvienam išaušta diena, kai viskas vyksta kitaip negu norėtum. Tokią dieną jie susitiks ir taps mirtinais priešais.
Abiejų vyrų gyvenime vyksta skirtingos, tačiau labai svarbios permainos. Jie turi begalę reikalų ir labai mažai laiko. Jie velniškai skuba. Tądien abu atsidūrė tame pačiame Niujorko greitkelyje. Vienas nevykęs posūkis ir...
Niekas rimčiau nenukentėjo. Automobiliai tik truputį aplamdyti. Tačiau čia įvyksta tai, kas viską apverčia aukštyn kojom: advokatas nė nemano terliotis su vargšu juodaodžiu ir skubėdamas pameta milijoninės vertės bylą. Ją pastebi skubantis tėvas, kuris dėl avarijos jau vėluoja ir dėl to gali prarasti teisę susitikinėti su savo sūnumi. Nuo tos akimirkos šie du nepažįstamieji vienas kitam tampa labai svarbūs: advokatui reikia bylos, tėvui reikia „sugaišto laiko“.
Taip prieš savo valią sugriovę vienas kito „degančius“ planus vyrai nė nemano susitarti gražiuoju. Juos sulygina beviltiškas įniršis, nuoskauda, troškimas atkeršyti. Tolimesni įvykiai atskleidžia pačias baisiausias abiejų vyrų savybes. Rezgant keršto planus jų išradingumui nėra ribų, ir neįmanoma atspėti iki pat paskutinių filmo kadrų, kuo viskas baigsis. Sunku įsivaizduoti, ką sugeba du įsiutę vyrai.
Pagal kinas.info

Manyčiau neblogas filmas apie tai, kaip žmonės, užvaldyti keršto, gali sugriauti vienas kito gyvenimą. Ir ne tik kito, bet žinoma pakenkti ir sau. Kai susigrebiama, kad elgiamasi neteisingai, nėra taip jau lengva pakeisti susidarusią situaciją. Kas mus sulaiko pasielgti "pagal taisykles"? Kas neleidžia sustoti ir atleisti, užuot ieškojus budo pakenkti? kai sniego gniužtė pradeda ridentis, labai greitai ji pavirsta griutimi ir reikalauja vis daugiau. Filmas manau kalba tokiom temom. Įvertinimas svyruoja tarp 8 ir 9 balų.

May [2002]

Lietuviškai: Mėja.

Jauna vieniša moteris po sunkios ir traumuojančios vaikystės desperatiškai stengiasi užmegsti ryšius su ją supančiais žmonėmis. Ji turi sugebėjimą pastebėti žmonėse ypatingo grožio detales, kurių nemato kiti aplinkiniai. Mėja susiduria su kitų žmonių jos nesupratimų ir galų gale susiradusį draugų, vėl lieka vieniša. Taigi, ji ryžtasi baisiu būdu įsigyti sau patį gražiausią pasaulyje draugą, kuris niekada jos nepaliks, neįskaudins ir bus amžinai jos...

Ką galiu pasakyti... Iš pradžių filmas atrodė įdomus, bet kuo toliau, tuo labiau atėjo suvokimas, kad tokius filmus gali kurti tik ligoti žmonės. Filmo mintis tikrai yra gera - nevienas žmogus, koks jis bebūtų negali būti vienišas. Visi mes sukurti bendruomenei ir turime būti tarp kitų žmonių. Nuostabi mintis, tačiau jos išreiškimo būdas per žiaurūs mano nuomonė ir ligotas. Siūlau negaišti laiko. 6 balai.

Minority Report [2002]

Lietuviškai: Įspėjantis pranešimas.

Vašingtonas, 2054-ieji. Tomas Cruise'as vaidina Džoną Endertoną, buvusį policininką, o dabar - vyresnį agentą prevencinėje policijoje. Ši eksperimentinė struktūra buvo įsteigta prieš šešerius metus Kolumbijos apygardoje ir nuo to laiko čia nebuvo įvykdyta nė viena žmogžudystė.
Kaip gi funkcionuoja prevencinė policija? Lemiamą vaidmenį joje vaidina trys aiškiaregiai, kurie nurodo agentams žmones, ketinančius įvykdyti žmogžudystę. Trijulės "lokatoriai" veikia 400 kilometrų atstumu, laiko intervalas svyruoja nuo 8 minučių iki mėnesio. Surasti būsimą žudiką nesunku: kiekvienoje aptarnavimo vietoje žmogui skenuojama akies rainelė.
Tačiau kartą aiškiaregiai pamato viziją, kaip pats Džonas nužudo žmogų, kurio niekada prieš tai nėra matęs. Ar tikrai nusikaltimų prevencijos sistema tokia tobula ir kodėl kai kurie vaizdiniai buvo ištrinti iš kompiuterių?
Pagal obuolys.lt

Nors ponas Kruzas man jau senokai atsibodęs, bet nieko geresnio neradęs kartą sedėjau prie tv i užkliuvau ant šio filmo. Ką gi, filmas tikrai patiko. Nemėgstu visokių fantastikų. Bet nors veiksmas vyksta 21 amžiaus vidury, čia nebandoma ateitį padaryti arkliuku, o veiksmo priešakyje žmonės. Tai puiku. Ir šiaip filmas suteikia neblogų minčių pamastymui: ar mes turime laisvą valią, ar įmanoma pasirinkti, ar žmogus yra savo "likimo kalvis"? Turbūt nepagailėsiu 10 balų. :P

Cidade de Deus [2002]

Angliškai: City of God.
Lietuviškai: Dievo miestas.

Dievo miestas - tai Brazilijos sostinė Rio de Žaneiras. Tiksliau, jos priemiesčio rajonai, kur į akis krenta ypač skurdus gyvenimas. Iš tiesų, Dievo čia niekur nėra. Pavydas, godumas, narkotikai, pinigai ir žmogžudysčių kraujas karaliauja šio miesto gatvėse.
Roketas ir Mažasis Ze net neįsivaizdavo, kokius gyvenimo kelius jiems parinks likimas. Prieš dešimtį metų jie neturėjo pinigų, daug svajojo ir žaidė futbolą, bet negalėjo nepastebėti tikrosios realybės. Vaikų akyse sparčiai formavosi pirmosios gatvės gaujos, kurių nariai kraudavosi turtus iš narkotikų pardavimų ir organizuotų vagysčių. Tokiu būdu mažieji berniukai taip pat buvoi įtraukti į kriminalinę veiklą, nes tiesiog neturėjo kitokios išeities.
Ambicingasis Mažasis Ze gavo pasiūlymą išbandyti save ir sudalyvauti apiplėšime, kurio metu teko pirmą kartą nužudyti žmogų. Kruviną egzekuciją jis atliko taip užtikrintai, kad daugiau neįsivaizdavo kitokio gyvenimo.
Berniukas tapo nuolatiniu gaujos nariu, pradėjo vartoti narkotikus ir su kiekvienais metais brandino savo autoritetą, kol išsikovojo visagalio lyderio vardą. Bet tą jis pasiekė negailestingai žudydamas nepaklusniuosius, šaltakraujiškai išduodamas savo partnerius ir grasindamas patiems geriausiems draugams, todėl užsitarnavo pakankamai daug priešų. Jaunuolis labai gerai suvokė, kad tik dideli pinigai ir besąlygiška valdžia leis jo gaujai kontroliuoti prekybą narkotikais.
Savo ruožtu Roketas dar išsaugojo savo sieloje dalelę gėrio ir nuoširdumo. Nuo pat mažens vaikinas norėjo būti fotografu ir galiausiai įgyvendino šį sumanymą. Su pavogtu fotoaparatu jis fotografuoja mielai pozuojančius Dievo miesto gaujų narius, kol jaunuolio padaryta nuotrauka netikėtai papuošė vietinio laikraščio viršelį.
Tokia vieša reklama gaujos nariams pasirodė labai naudinga, todėl jų keršto išsigandęs Roketas buvo pakviestas fiksuoti nusikaltėlių vidaus gyvenimą, žiaurių žudynių scenas ir tarpusavio kovas.
Vis didėjanti neapykanta vienas kitam, įsitraukę policijos pareigūnai, ginklų prekeiviai, noras kerštauti ir valdžios troškimas išprovokuoja brutualius gaujų karus Dievo miesto gatvėse…
2002 m. Kanų festivalio ne konkursinėje programoje debiutavęs ir tuo metu niekam nežinomas filmas tapo tikra sensacija daugelyje pasaulio šalių. "Dievo miestas" nusipelnė net 4 "Oskaro" nominacijų geriausio režisieriaus, geriausio adaptuoto scenarijaus, geriausio operatoriaus ir geriausio montažo nominacijose.
Pagal kinas.info

Filmas įeina berods į penketuką geriausių pasaulio filmų. Pagal žiūrovų reitingą. Ką gi galiu pasakyti aš? Na, filmui tikrai neduočiau tokios vietos. Žinoma, vien tas faktas, kad filmas paremtas tikra istorija - jau sužavi savo siužeto vingiais ir atsitiktinumais. Filme daug žudynių ir smurto, o turint omenyje jog tai - populiari komercinė prekė, - nieko nuostabaus kad tokie reitingai. Aš filmui duočiau 7-8 balus. Galima įžvelgti jame ir neblogų minčių, tokiu pvz kai mažylis Z, gyvendamas prievartos pasaulyje, vieną dieną bando pakabinti merginą ir yra atmetamas - nesuvokia kaip taip gali įvykti, nes tai nėra įprasta jam, jis seniai prarado žmogiškumą ir normalaus pasaulio suvokimą. Tačiau bendrai filmas neturi kažkokios minties, kuri mane sudomintų ar verstų susimastyti. Filmas kiek primena JAV gaujos vado Niki Kruzo liudijimą apie vidaus struktūrą, kovas dėl valdžios ir pan. Na, manau kad daug neprarasite nematę šio filmo..

The Pianist [2002]

Lietuviškai: Pianistas.

"Pianistas" - tai filmas apie Lenkijos žydą, papasakojusį savo išlikimo II-ojo Pasaulinio karo metais istoriją. Garsaus kompozitoriaus ir pianisto muzika skambėjo Lenkijos radio bangomis, likus kelioms minutėms iki nacių artilerijos atakos 1939 m. rugsėjo mėn.
Per brutalią šalies okupaciją muzikantas liko tėvynėje, Varšuvos gete kartu su kitais puse milijono žydų. Visą tą siaubingą laiką jis stengėsi išgyventi, net ir žinodamas, kad kiti jo šeimos nariai yra nusiųsti į mirtininkų stovyklas. Paskutinėmis karo dienomis išlikti ir pasislėpti jam padėjo...vokiečių karininkas.
Pagal obuolys.lt

Kokį 3 kartą žiūrėjau šiandien, nes norėjau parodyti Indrei. :) Depresyvi ir dramatiška vieno lenkų kompozitoriaus ir pianisto Vladislavo Špilmano autobiografinės knygos ekranizacija. Neskaičius knygos, matosi, jog veikalas tikrai nuoširdžiai išgyventas ir kvėpuoja realybe. Geras filmas. Niūrus ir liudnas, bet geras. Am recomending. 10 balų.