Legends of the fall [1994]

Lietuviškai: Rudens legendos.

Tai jaudinanti istorija apie žmogų, egzotiškose senovės Amerikos prerijose bei Pirmojo Pasaulinio karo apkasuose, ieškantį kompromiso tarp savęs ir savo šeimos.
Anthony Hopkinsas vaidina Jungtinių Valstijų kavalerijos karininką, kuris atsistatydino, protestuodamas prieš nepakenčiamą požiūrį į indėnų tautą, ir apsigyveno nuošalioje Montanos kalvų papėdėje kartu su trimis labai skirtingais savo sūnumis: šaltakraujiškuoju Alfredu, idealistu jaunėliu Samueliu ir maištinguoju, egzotišku viduriniuoju Tristanu. Juos visus sieja beatodairiška meilė šeimai, tačiau kai į brolių gyvenimą įsiveržia moteris (J. Ormond), konkurencija tarp jų virsta neapykanta.
Pagal obuolys.lt.

Čia galime sutikti dar jauną Bradą Pittą. :) Ką norėt, filmui jau beveik 20 metų. Bežiūrint ateina nuobodulio momentai, paskui ateina intrigos momentai, tempas tai sulėtėja, tai pagreitėja. Man pasirodė gana vidutiniškas filmas. Gal dėl to, kad jau esame išpaikinti filmų, prisotintų įtampa, ar ką, bet jam nepavyksta taip įtraukti žiūrovą, kad jis taptų filmo dalyviu. Gal tik kai kuriais momentais. Be to, filmas ilgas. Gal net per ilgas. Norėjosi pabaigos greičiau. Pliusas, kad nėra laimingos pabaigos. :] O šiaip duočiau apie 3 balus.

Melancholia [2011]

Lietuviškai: Melancholija.

Prašmatniame savo vestuvių pokylyje jaunoji nuotaka Džastina (aktorė Kirsten Dunst) jaučiasi nelaiminga. Staigi jos nuotaikų kaita ir vis gilėjanti depresija kelia didelį nerimą mylinčiam vyrui ir puotą organizavusiai rūpestingai seseriai (aktorė Charlotte Gainsbourg). Po kelių dienų horizonte pasirodo link Žemės pavojingai artėjanti naujoji planeta Melancholija. Džastina tiksliai žino, kad planetų susidūrimo nepavyks išvengti ir niekam nepavyks išgyventi. Nelaukite jokios laimingos pabaigos. Trumpai Lars von Trier „Melancholija" - nepaprastai graži apokaliptinė drama apie neišvengiamą pasaulio pabaigą ir vienas iš geriausių ir prasmingiausių 2011 metų sezono filmų.
Pagal obuolys.lt.

Šio filmo pagrindinė heroję suvaidinusi Kirsten Dunst gavo Kanų geriausios aktorės nominaciją. Su tuo būtų sunku ginčytis, nes Kirsten atrodo neblogai, tačiau pats filmas mane stipriai nuvylė. Kritikų puoselėjamas ir giriamas jis paneria į sunkaus  ir depresinio kino pasaulį. Filme nerasite daug veiksmo, turėsite būti labai kantriais, kad pabaigtumėt filmo peržiūrą. Neveltui filmo režisierius von Trieras prisipažino kankinamas nuolatinės depresijos. Nors filmas mėgina atskleisti protine liga sergančios merginos pasaulį, jos silpnybes ir stipriąsias puses, ir tame kažkas galbūt yra, vis dėlto, manau, kad filmas nelabai vykęs, nuobodokas, neatskleistas iki galo ir švaistantis laiką. Nerekomenduočiau. 2 balai.

Unknown [2011]

Lietuviškai: Nežinomas.

Daktaras Martinas Harisas (akt. Liam Neeson) drauge su žmona (akt. January Jones) atvyksta į Berlyną. Važiuodamas taksi jis patenka į avariją, po kurios jį ištinka koma. Atsibudęs iš komos Martinas miglotai, tačiau prisimena, kas jis toks ir kas nutiko. Deja, prie jo nerandama jokių asmenybę patvirtinančių dokumentų. Bet Martinui tai - tik smulkmena. Jam labiausiai rūpi kuo greičiau susitikti su žmona, kuri palikta viena, nepažįstamame mieste.
Tačiau Martino laukia dar vienas šokas: žmona jo neatpažįsta, o šalia jos yra kitas vyras (akt. Aidan Quinn), kuris prisistato daktaru Martinu Harisu. Valdžios institucijos taip pat netiki Martino pasakojimu apie vyrą, pavogusį jo tapatybę. Padėtis dar labiau komplikuojasi, kai Martiną ima vaikytis paslaptingi žudikai. Jis vienišas, pavargęs ir priverstas nuolatos slapstytis. Vienintelis žmogus, kuris gali padėti Martinui - taksi, kuriuo jis važiavo prieš patekdamas į avariją, vairuotoja Džina (akt. Diane Kruger). Džinos padedamas Martinas leidžiasi į mirtinai pavojingą misiją - išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko ir kodėl jį vaikosi žudikai. Besiskleidžiantis paslapties šydas privers Martiną abejoti viskuo: artimaisiais, savo asmens tapatybe, netgi sveiku protu...
Pagal Acmefilms.

Gana šaunus veiksmo filmas, kažkuo primenantis prieš porą metų matytą "Taken" su tuo pačiu Liamu Neesonu. Toks pats bėgimas, paieškos, tiesos aiškinimasis. Įdomi pradžia, geras filmo išsibegėjimas, na bet jau tos pabaigoje įprastai rodomos geriuko ir blogiuko muštynių scenos tai mane žudo. Šiaip standartas su netikėtumo momentais. 4.

The Source Code [2011]

Lietuviškai: Išeities kodas.

Kapitonas Kolteris Styvensas (akt. Jake Gyllenhaal) pabunda priemiestiniame Čikagos traukinyje. Jis nežino, nei kaip čia pateko, nei kas jis toks. Tačiau mergina, sėdinti šalia jo, atrodo puikiai jį pažįsta: vis vadina jį Šonu. Ji vardu Kristina (akt. Michelle Monaghan) ir elgiasi labai familiariai. Pažvelgęs į veidrodį traukinio tualete, Kolteris dar labiau susipainioja - jis, regis, prisimena, kas jis toks, tačiau iš veidrodžio į jį žvelgia ne jo veidas. Kapitono sąmyšį ir apmąstymus nutraukia netikėtas sprogimas. Kolteris vėl pabunda nepažįstamoje vietoje, tačiau šįkart aiškiai suvokia, kas esąs.
Netrukus Kolteris sužino, jog yra ypatingos eksperimentinės užduoties dalyvis. Jis privalo surasti sprogdintoją, padėjusį bombą priemiestiniame Čikagos traukinyje. Eksperimentinės programos vadovai (akt. Vera Farmig ir akt. Jeffrey Wright) Kolteriui paaiškina, jog eksperimentas vadinasi „Išeitinis kodas". Tai programa, kurios pagalba Kolteris gali patekti į kito žmogaus kūną likus 8 minutėms iki jo žūties. Išeitinio kodo pagalba jis buvo „įkeltas" į sprogusio traukinio keleivio, Šono, kūną.
Sprogimas, įvykęs priemiestiniame traukinyje, ne paskutinis. Kitas numatomas taikinys - Čikagos centras. Jei sprogdintojo niekas nesustabdys, gali žūti milijonai žmonių. Taigi, Kolteris, Šono kūne, išgyvena pirmąjį sprogimą vis iš naujo ir iš naujo, trumpomis 8 minučių atkarpomis, po truputį rinkdamas įkalčius ir stengdamasis išsiaiškinti, kuris iš traukinio keleivių yra sprogdintojas.
Pagal obuolys.lt

Paskutiniu metu man pasitaiko filmai apie ateities išradimus, leisiančius keisti pasaulį. Šis filmas kaip tik toks - istorija apie naują išrastą technologiją, kuomet vegetuojančias smegenis galima panaudoti praeities įvykiams tirti, suformuojant jose visą pasaulį iš surinktų detalių ir elementų. Vėl gi, labai įdomi idėja, gana prieinamai pavaizduota. Nuo pat pradžių užkabinantis ir beveik iki pat pabaigos nepaleidžiantis veiksmas, leidžia patirti pusantros valandos fantastiniame pasaulyje vis mėginant išgelbėti žmones nuo katastrofos. Per daug neapkraunantis veiksmo filmas su įdomia mintimi, jog bet kuris įsikišimas į Dievo jau sukurtą pasaulį, negali praeiti be pėdsako, o visuomet turi šalutinį poveikį. 5 balai.
PS: Ačiū Markusui už rekomendaciją. ;)

Surrogates [2009]

Lietuviškai: Svetimas kūnas.

Surogatai – beveik tikslios, tik geriau atrodančios, gražesnės, žmonių kopijos. Tuo tarpu tikrieji žmonės, valdantys savuosius robotus nuotoliniu būdu, gali mėgautis pačiais įvairiausiais malonumais net neatsikeldami nuo sofos.
FTB agentas Gryras gauna užduotį ištirti paslaptingą žmogžudystę. Nužudytasis – studentas, susijęs su žmogumi, išradusiu surogatus. Kitaip tariant, susijęs su žmogumi, kurio dėka mūsų planeta dabar užpildyta žmonių mechaninėmis versijomis.
Žinoma, iš pradžių agentas tyrimo imasi per savo surogatą, pats saugiai sėdėdamas namuose. Tačiau greitai paaiškėja, kad norint sėkmingai išnarplioti bylą, agentui Gryrui teks pirmą kartą per daugelį metų žengti už savo būsto sienų. Ir ne vienam: kartu su dar viena FTB agente.
Prasideda įtampos kupinas "katės-pelės" žaidimas, kuriame niekuomet negali būti tikras, kuris iš šalia esančių surogatų yra draugas, o kuris – priešas.
Pagal obuolys.lt 
 

Visai įdomus veiksmo filmas su originalia idėja, kuri galėtų būti gana logiška ir tikroviška ateities pasaulyje, iki kurio mūsų visata nugyventu jeigu Kristus atidėtų savo atėjimą. :) Filmas smagus tuo, kad be originalios idėjos, kūrėjai paliečia ir etinę visos idėjos pusę, ieškodami prasmės pakitusiame ateities pasaulyje. Kažka panašaus jau pradedame jausti mūsų dienomis. Ar tai, kad pasislepiame virtualiame savo pasaulyje, kur esame gražūs, stiprūs, didvyriški, turim gausybę draugų ir pasiekimų, iš tiesų padaro mus laimingais realiame pasaulyje? "Svetimas kūnas" ši virtualų pasaulį ištobulina ir duoda savo atsakymą į šį klausimą. Šiaip visai neblogas pasirinkimas vakarui. 4.

9 Pота [2005]

Lietuviškai: 9 kuopa.

9-osios kuopos veiksmas nukels į devintojo dešimtmečio pabaigą. Septyni karinę tarnybą atliekantys sovietų jaunuoliai po keletą mėnesių trukusių mokymų patenka į Afganistano mėsmalę - jiems lemta tarnauti legendinėje 9-ojoje kuopoje. Netrukus desantininkų grupė gauna svarbią užduotį, tačiau su ja nesusidoroja, ir mūšyje krenta visa 9-oji kuopa. Apie karo pabaigą sužino vienintelis išsigelbėjęs kuopos vadas.
Legendinė 9-oji kuopa tapo bene žinomiausiu Sovietų armijos padaliniu Afganistane. Nors didžiąją dalį kuopos sudarė įvairaus plauko nusikaltėliai ir chuliganai, daugiausiai Sovietų Sąjungos apdovanojimų už nuopelnus Tėvynei pelnė būtent ten tarnavę kariai.

Rusai, visada mėgo filmus apie karą, vis dėlto II Pasaulinis karas buvo laimėtas Tarybų Sąjungos dėka ir iki šiol veteranai Rusijoje yra labai gerbiami, o tokie filmai laikomi labai populiariais. Verta pažymėti, kad kaip ir daugelis rusų filmų tokia tematika, šis labai skiriasi nuo to, ką kuria apie karą amerikonai. Tai tikroviškas filmas apie herojų netektis, mirtis, nuodėmes,trūkumus ir stiprybę. Šia nėra superherojų, kurie sušaudo šimtus svetimos armijos kareivių. Tikras karas su tikra mirtimi. Filmui prideda daug žavesio ir tai, jog jis kurtas pagal tikrus įvykius. Šiaip kas mėgstat karinį kiną, tai yra puikus kąsnelis jums. 4 balai.

The Hunger Games [2012]

Lietuviškai: Bado Žaidynės.

Tolimojoje ateityje po sukilimo ir pilietinio karo, pasaulio didžioji dalis (o gal tik Amerika) vargsta skurde ir priespaudoje. Valstybė padalinta į 12 regionų, iš kurių kiekvienais metais išrenkama po vieną vaikiną ir merginą  Bado Žaidynėms - mirtinam žaidimui, kuris transliuojamas visame pasaulyje per televiziją, siekiant patenkinti žiaurumo ir šou poreikį. Herojais tampa 12-to regiono mergina ir vaikinas. Ar pavyks jiems laimėti ir kuris pasiaukos dėl vieno vienintelio galimo laimėtojo?

Kas iš karto maloniai nustebina ir krenta į akis yra tai, kad filme nėra besitaškančio kraujo ir akivaizdaus smurto, kuris kaip ir turėtų būti tokio scenarijaus filme. To labai gražiai išvengta ir tai tik pliusas filmui. O šiaip galima pasakyti, kad istorija įdomi, įtampa išlaikyta visą filmą, žiūrovas nėra paleidžiamas, kol neatvedamas gražiai iki filmo pabaigos, nebloga aktorių vaidyba, yra šioks toks moralas. Filmo minusas būtų kiek nuspėjamas siužetas ir silpnoka pabaiga. 4 balai.

La Cara Oculta [2011]

Angliškai: The Hidden Face.
Lietuviškai: Paslėptas veidas.

Jaunas maestro, dirigenas, atvyksta su savo mergina iš Ispanijos į Kolumbiją pagal darbo pasiūlymą filharmonijoj. Jis apsigyvena atokiau nuo miesto didžiuliame name. Mergina, nuolat matantį maestro apsuptą jaunų merginų filharmonijoje, galiausiai netenka kantrybės. Kartą, grįžęs namo, jis randa video su atsisveikinimu bei prašymu jos neieškoti. Jis lieka vienas savo nevilty. Jo versija, kad mergina išėjo pas kitą, tyrėjų, tyriančių jos dingimą, versija, kad pats ispanas čia prikišo nagus. Dar neramiau pasidaro kai naują maestro mergina, taip pat apsigyvena tame pačiame maestro name, kuriame vyksta keisti dalykai, sklinda keisti krabždesiai, panašūs į vaiduoklių siautėjimą.

Prieš pradedant žiūrėti šį filmą, labai svarbu kad nebūtumėt matęs filmo treilerio, kadangi jis sugadins visą filmo žavesį. Nors ir be to filmas yra stiprus visais atžvilgiais. Puikus scenarijus, puiki vaidyba, gražus aktoriai, gera istorija ir gera pabaiga. Nors kai kas sako, kad filmas atrodo neužbaigtas, aš matau visiška užbaigtumą ir puikią pabaigą. Geras vakaras, paneriantis į jausmų ir gyvybiškų klaidų pasaulų, garantuotas. N-18. 5 balai.

Never Let Me Go [2010]

Lietuviškai: Neleisk man išeiti.

Pagal Kazuo Ishiguro romaną "Neleisk man išeiti".
Trys bičiuliai užaugo internate, kuriame buvo ribojami bet kokie kontaktai su išoriniu pasauliu, o patys vaikai mėginami išlaikyti puikiausios formos ir sveikatos. Ilgainiui jaunuoliai sužino, kad jie klonai, kuriems lemta tapti organų donorais. Jaunuoliai tame mėgina atrasti savo gyvenimo prasmę ir išmokti džiaugtis kiekvieną trumpo gyvenimo akimirką.

Puiki filmo idėja, kuri galėtų tapti realybe netolimojoje ateityje. Tik įvykius, kuriuos mes įpratę matyti kaip ateities įvykius, autorius įpaišo į dabartį, kas yra gana keista mintis. Visa bėda ta, kad be puikios filmo idėjos, beveik nieko ir nebelieka. Rodos, režisieriai turi idėją ir bando ją aplipdyti kažkokia istorija. Gavosi nelabai kaip. Yra daug klausimų kodėl filma kas nors yra taip arba anaip. Nors žinoma, negali kaltinti scenaristų, kadangi filmas pagal knygą, belieka kaltinti autorių. :D Geriausia narpliojama mintis - ar klonuotas žmogus, kuris masto ir jaučia lygiai taip pat kaip ir mes, turi sielą? Leidžia susimastyti. Bendrai - 3 balai.

The Help [2011]

Lietuviškai: Tarnaitė.

1960-ieji, Misisipė, JAV. Skiter, vos baigusi universitetą grįžta namo. Į apmirusį miestelį, kuriame niekas nevyksta. Jauna mergina svajoja tapti rašytoja ir išsivežti į platųjį pasaulį, tačiau padoriai Džeksono miestelio merginai nedera taip elgtis ir kurti kvailas iliuzijas. Pagal nerašytą gyvenimo planą mergina turėtų ištekėti už deramo jaunikio bei pasišvęsti šeimai ir namams.

Eibilin – trimis dešimtimis už svajoklę Skiter vyresnė juodaodė, jos geriausios draugės namų tvarkytoja. Išmintinga moteris visą savo gyvenimą paskyrė darbui baltųjų namuose, auklėjo jų vaikus ir, regis, pamiršo gyvenimo skonį dar tuomet, kai likimas atėmė iš jos vienintelį sūnų. Mini – didžiausia aštrialiežuvė ir aršiausia tarnaitė visame Džeksone, liežuvio dėka niekuomet ilgai neužsibūnanti naujoje darbo vietoje.

Įsidarbinusi vietiniame laikraštyje jaunoji žurnalistė sumano pakalbinti ilgametę darbo patirtį turinčias juodaodes tarnaites. Tačiau mergina net nenumanė, jog Eibilin ir Mini gyvenimo patirtis tokia skaudi, o abi moterys vos prabilusios sugeba pravirkdyti dangų ir prajuokinti akmenį.

Nepaisydama miestelio apkalbų, kreivų žvilgsnių ir šnabždesių užnugaryje, Skiter ryžtasi tęsti savo bendradarbiavimą su juodaodėmis tarnaitėmis, o netrukus vis daugiau moterų, nešinų savo gyvenimo istorijomis, peržengia jaunosios rašytojos durų slenkstį. Visas šias moteris vienija noras pakeisti savo gyvenimus, esamą santvarką ir pasaulį priversti eiti sąžiningu keliu. 

Pagal obuolys.lt

Filmas iš nelabai senos istorijos laikų. Vertas dėmesio ne vien dėl siužeto, bet ir dėl istorinio laikotarpio atmosferos suvokimo. Puikiai atvaizduoti Kenedžio prezidentavimo laikai JAV, kuomet vergija jau tapo praeities košmaru, tačiau pati santvarka ir juodosios rasės vaidmuo visuomenėje keitėsi labai lėtai.  Tikriausiai tai natūralu ir suprantama, o režisieriui puikiai pavyko atspindėti tų metų problematika. Jautri ir sukrečianti istorija leidžia susitapatinti su visuomenės nuskriaustaisiais ir kartu ieškoti kelio į pergalę prieš nelygybę. Puikus filmas leidžiantis susimastyti apie asmens padėtį visuomenėje, diskriminaciją, žmogaus orumą bei vertę, išpuikimą ir nelygybę. Verta pamatyti. 5 balai.