Gone [2012]

Lietuviškai: 12 vilties valandų.

Grįžusi po naktinės pamainos darbe Džilė randa tuščius namus. Pasisvečiuoti atvykusi jos sesuo Molė kažkur išėjo niekam nepasakiusi ir dingo be žinios. Kaimynai nepastebėjo nieko įtartino ir negirdėjo pašalinio triukšmo. Nuovokioji Džilė neabejoja, kad Molė buvo pagrobta. Mergina neturi konkrečių įrodymų ir negali pateikti įkalčių, bet nujaučia, kad tai kruopščiai užsislaptinusio serijinio žudiko darbas. Lygiai prieš metus liguistas iškrypėlis buvo pagrobęs Džilę, laikė įkalinęs miško slėptuvėje, ketino išprievartauti ir nužudyti. Pasinaudojusi nusikaltėlio neapdairumo akimirka ir atsipalaidavimu Džilė sugebėjo ištrūkti į laisvę ir pabėgti. Džilė tiksliai žino bepročio nusikaltėlio metodus ir įpročius žudyti vos užmigus saulei. Ji detaliai prisimena prieš metus išgyventą siaubingą košmarą ir stebuklingą išsigelbėjimą. Naujos slėptuvės ieškanti Džilė beveik neturi laiko. Tik 12 lemtingų valandų iki pavojingai gražaus saulėlydžio. Kokią tiesą ji išsiaiškins, kai kupina įtampos, ieškojimų, kaltinimų ir adrenalino diena paskęs naktyje?
 

Neblogas detektyvinio stiliaus filmas, gana netolimas nuo realybės, be fantastinių elementų ir pakankamai tvarkinga logika. Man jis visai patiko, išlaikė dėmesį be įtampą. Čia nėra gylių minčių, verčiančių apsvarstyti savo pasaulėžiūrą, bet leidžia pamąstyti apie išankstinį nusistatymą ir ryžtą. 4/5.