Nors logiškiau buvo pavadinti akys (the eyes).
Būdama dvejų metų Mun netenka regėjimo. Ji priprato prie gyvenimo būdama akla. Tačiau štai atsiranda galimybė padaryti operaciją. Aklajai buvo persodintos paslaptingai žuvusios merginos akių raineles. Ji pradeda mokintis skirti spalvas, pažinti žmones, kuriuos pažinojo tik iš balsų, priprasti prie supančio vaizdų chaoso. Tačiau nuo tos akimirkos mergina mato įvairias vizijas, o veidrodyje – ne savo atvaizdą. Ar tai normalu? Gydytojas sako, jog taip.
Štai neužilgo mergina suvokia, jog regi ne ką kitą, o dvasias ir Mirtį, ateinančią paimti gyvųjų žmonių.
Norėdama išsiaiškinti šiuos mistinius reiškinius, mergina su gydytoju pradeda ieškoti savo donorės... Išaiškėja, jog tai buvo paslaptingai žuvusi mergina, kurios akis matė tą patį, ką dabar mato Mun.
Filmas, labai primenantis "Šeštąjį pojutį" su Briusu Willisu. Ypatingai pradžia. Po filmo vidurio, idėja ir siužetas pradeda po truputį tolti nuo minėtojo filmo. Filmas perteikia tai, kad mes dažnai nesuprantame žmonių, žvelgiančių į pasaulį kitaip. Ir jeigu tai skiriasi nuo to, kaip mes viską matome, - neigiame tai.Šiaip filmas tikrai neblogas, gana idomus. Intriguojanti pabaiga suteikia gražaus žavėsio filmui. Manau šiais metais vienas geriausių siubo elementų turintis filmas. 9 balai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą