Blogis gali turėti tūkstančius veidų ir slypėti pačiose netikėčiausiose vietose
Geraširdė socialinė darbuotoja Emilė (ją vaidina iki šiol siaubo žanro filmuose nematyta Renée Zellweger) rūpinasi vaikais, patiriančiais problemų šeimoje. Kasdieniame savo darbe ji jau yra susidūrusi su pačiais įvairiausiais, nemaloniausiais ir įsivaizduoti sunkiais atvejais. Tačiau vieną dieną ant jos darbo stalo atsiduria byla Nr. 39.
Gilindamasi į situaciją, Emilė netrukus pašiurpsta iš siaubo – visa jos ligšiolinė patirtis yra niekai prieš šios šeimos istoriją. Byloje juodu ant balto parašyta, kad tėvai bandė nužudyti savo vienintelę dukrą – 10-metę Lilit (akt. Jodelle Ferland).
Emilė, pasibaisėjusi tokiu žiaurumu, nutaria imtis atitinkamų priemonių. Nors tokia praktika ir netaikoma, mergina pasiima mergaitę gyventi su savimi, kol jai bus surasti nauji tėvai.
Tačiau Emilė net neįtaria, kad tikrasis siaubas jos dar tik laukia...
(Forum Cinemas)
Filmą nusprendžiau pažiūrėti po to, kai man pora žmonių parekomendavo jį kaip labai įdomu. Na, pavadinimas taipogi atrodė neblogas. Šiaip niekada neskaitau anotacijų, kadangi manau, kad tai gadina filmo įspūdį ir atskleidžia tai, kas gali būti labai netikėta. Filmą pasirenku pagal mačiusiųjų įvertinimą.
Peržiūrėjus, man filmas nepasirodė vertas didelio dėmesio turbūt dėl keelto priežasčių. Pirmoji yra ta, kad filmo tema jau tampa labai nuvalkiota. Po "Tapatybės", "Našlaitės", "Omeno", filmai kur vaikai yra tikrasis blogis jau kiek nubodę. Beje, dėl to filmo atomazga daug maž tampa aiški ir žiūri laukdamas pabaigos. :) Tai čia pirmoji priežastis.
Antroji, yra susijusi, turbūt, su mano religiniais įsitikinimais ir išmanymu. Niekaip atrodo, kai žmonės mėgina kurti filmus apie dalykus, kurių nelabai išmano. Žinoma, demonų ir pragarų tema kiek intriguojanti, tačiau viskam yra ribos ir dažnai tos ribos yra peržengiamos. Manau, kad to buvo ir šiame filme. Žodžiu, 7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą