Pagal Kazuo Ishiguro romaną "Neleisk man išeiti".
Trys bičiuliai užaugo internate, kuriame buvo ribojami bet kokie kontaktai su išoriniu pasauliu, o patys vaikai mėginami išlaikyti puikiausios formos ir sveikatos. Ilgainiui jaunuoliai sužino, kad jie klonai, kuriems lemta tapti organų donorais. Jaunuoliai tame mėgina atrasti savo gyvenimo prasmę ir išmokti džiaugtis kiekvieną trumpo gyvenimo akimirką.
Puiki filmo idėja, kuri galėtų tapti realybe netolimojoje ateityje. Tik įvykius, kuriuos mes įpratę matyti kaip ateities įvykius, autorius įpaišo į dabartį, kas yra gana keista mintis. Visa bėda ta, kad be puikios filmo idėjos, beveik nieko ir nebelieka. Rodos, režisieriai turi idėją ir bando ją aplipdyti kažkokia istorija. Gavosi nelabai kaip. Yra daug klausimų kodėl filma kas nors yra taip arba anaip. Nors žinoma, negali kaltinti scenaristų, kadangi filmas pagal knygą, belieka kaltinti autorių. :D Geriausia narpliojama mintis - ar klonuotas žmogus, kuris masto ir jaučia lygiai taip pat kaip ir mes, turi sielą? Leidžia susimastyti. Bendrai - 3 balai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą