Antrasis pasaulinis karas. Amerikiečių armijos medikas Desmondas Dosas tikėjo karo būtinybe, tačiau manė, jog žudymas yra nereikalingas, perteklinis blogis. Jis tapo pirmuoju kariu istorijoje, dėl pacifistinių įsitikinimų atsisakiusiu į rankas paimti ginklą. Net ir mirtinas pavojus kovos lauke neprivertė jo išsižadėti savo pažiūrų ir įsitikinimų.
Kruviname Okinavos mūšyje beginklis Dosas, nuolat apšaudomas priešų ugnies, iš mūšio lauko išnešė 75 sužeistus amerikiečių karius ir suteikė medicininę pagalbą daugybei kitų. Kelis kartus kliudytas snaiperių ir netgi sužeistas granatos sprogimo, ginklo į rankas taip ir nepaėmęs Dosas išgyveno Okinavos pragarą ir tapo pirmuoju pacifistu istorijoje, apdovanotu Kongreso Garbės medaliu.
Filmai pagal tikras istorijas, nepriklausomai nuo to, ar jie apie prasigėrusį ir nuo AIDS mirusį muzikantą, ar apie įkvepiančių darbų žmones, parodo, jog taip gali atsitikti ir mums, kad ir mes tokiais galime būti. Tai nėra mums neįkandami Žmonės vorai, ar Rambo nemirtingieji. Įkvepiantis filmas, parodantis valios ir įsitikinimų stiprybę. Filmas apie kažką tikro. Įsitikinimai, ne tokie kaip abstinencija, kurie iš esmės nekainuoja tau daug, bet įsitikinimai, nuo kurių tiesiogiai priklauso tavo gyvybė arba mirtis. Stipru. Pagarba. Filmas savo scenarijumi ir išpildymu vertas 3, tačiau slypinti idėja pakelia iki 4/5.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą