2008 m. vasario 27 d., trečiadienis

The Thin Red Line (1998)

Lietuviskai: Plonytė raudona linija.

Apie filmą jau senokai girdėjau gerų atsiliepimų. Ir jau senokai norėjau jį pažiūrėti, tad štai tik dabar pasitaikė proga peržiūrėti jį.
Filmas yra apie amerikiečių kovą su japonais 2 pasaulinio karo metais. Amerikiečiai puola salą ir praktiškai visas filmas – tai tos salos puolimas.
Šiaip filmas nėra eilinis. Mūšių scenos giliai persipynusios su žmonių emocijomis, baimėmis, nesusivokimu ir t.t. Į scenas nemažai įpinta meniškų elementų: pvz erelis iškritęs iš lizdo, drugelis, gyvatė, kurie pasirodo mūšio metų keliuose epizoduose.
Šiaip filmuose labai daug įžymių aktorių, net nustebau. Nors dauguma pagrindinių vaidmenų atiduota naujoms žvaigždėms, senosios figūruoja kažkur tik kelėtoje scenų. Labai įdomus ir fainas sprendimas. Čia kaip su Stallone per Taxi3.
Filmas patiko tuo, kad neparodo, kad visi amerikiečiai yra Rambo, kurie drąsus ir kieti – ateina ir visus sušaudo. Net atvirkščiai dauguma jų bijo ir dreba prieš karo pavojų, žvelgiant mirčiai į akis ir matant pasaulį galbūt paskutinį kartą.
Filme įpinta keleto žmonių istorijos, pats scenarijus kartais neaiškus, tačiau tikrai daug gerų minčių.
Dar patiko kaip parodyta dviejų žmonių meilė. Labai subtiliai ir erotiškai, bet visiškai be nuogumų, negašliai. Ir šiaip, nors filmas apie karą, kraujo beveik nematyti, tačiau žmonių skausmas, emocijos nubrėžtos labai gražiai ir vaizdžiai.
Filmas kelią daug gerų minčių: atsakomybės už tau pavestuosius žmonės, mirties baimė, tikėjimas, nelaiminga meilė, vienišumas, gailestingumas, gyvenimo prasmė ir daug kitų.
Turbūt verta pažymėti ir tai, kad filmas greičiausiai nepatiks veiksmo mėgėjams, tačiau gali patikti tiems, kurie mėgsta filmus keliančius klausimų ir susimastymą.

Komentarų nėra: